Liepos 10 d. Seimas priėmė Paso įstatymo pataisas leidžiančias piliečio pase įrašyti tautybę. Už šį nutarimą balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 11, susilaikė 24 Seimo nariai.
Pagal priimtas naujas nuostatas tautybė pase galės būti įrašoma tik piliečio rašytiniu prašymu. Šios įstatymo pataisos įsigalios 2015 m. sausio 1 d. Pasams, išduotiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, naujas reglamentavimas nebus netaikomos.
Užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrams iki pataisų įsigaliojimo dienos pavesta priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Šiuo metu pase pagal gyventojų registro duomenų centrinės bazės duomenis įrašomi šie duomenys apie pilietį: vardas (vardai), pavardė, lytis, gimimo data, gimimo vieta (įrašomas valstybės pavadinimas), asmens kodas ir pilietybė.
Būtinai įrašysiu. Esu LIETUVIS. Niekingi sutvėrimėliai (liko dar 35) buvo atėmę iš manęs savigarbos jausmą. Dabar jį su džiaugsmu susigrąžinsiu.
Viskas lyg ir grąžu. Tačiau pasakykite nors vieną dalyką, kurį pastaruoju metu valdžia darė dėl lietuvių. Man atrodo, kad čia labiau lenkams tinkantis sumanymas: Lenkijos kresų fondai nebeapsigaus – pagal pasą matys, kam tikrai lenkybė kraujyje, o kas tik šiaip dėl paramos prisimesdavo lenku:-)
Tai tam jie lenko kortas turi. Bet šiaip jo – jei valdžia priima iš pirmo žvilgsnio žmonėms naudingą sprendimą – verta ieškoti klastos. 🙂
Bartai, dalinuosi su jumis ir savo džiaugsmu! Aš irgi pasigesdavau to įrašo, kad aš – lietuvis. Kai pagyveni penketą metelių internacionalinėj šaly supranti, kad būti lietuviu – nuostabu. Lietuviai yra nepalyginamai kilnesni ir tauresni už daugelį “didžiųjų”, kad ir kaip blogai apie save patys kalbėtumėm, kol gyvenam ir ėdamės savo šalyje.
To įrašo atsisakiau dar tada, kai jis buvo privalomas, gal 1998-aisiais. Mane žemina priklausymas kažkokiai tautybei, kai mūsų šeimos draugai lenkai, rusai ir žydai, nuoširdžiai mylintys Lietuvą, jai dirbantys ir iškenčiantys ekonominius kataklizmus, turi prisiimti tautybės žymę. Niekada tam nepritarsiu, neleisiu rašyt pase, kad esu lietuvė, nors mano protėviai nuo 1675 m. statė Trakus, lituanizavo Suvalkiją, buvo knygnešiai, o dėdės – partizanai. Lietuvis yra lietuvis ne popieriniu įrašu, o savo mąstymu, pasiaukojimu Lietuvai.
Prikausymas KAŽKOKIAI tautybei? Apgailėtina taip sapalioti.
Amelija pritrenkianti !
CHA
Jūs vyrai ar ne? Moterį mylėti reikia, o ne ginčytis su ja 🙂
O mylyti lovoje, ar platoniškai ?
Lietuviais esame mes gimę,
Lietuviais norime ir būt!
Tą garbę gavome užgimę,
Jai ir neturim leist pražūt!
Negirdėjau ir neįsivaizduoju, kad kokiam nors žydui būtų baisi žymė vadintis žydu, lenkui- lenku ar rusui- rusu. Bet jei Jūsų “šeimos draugai lenkai, rusai ir žydai” sužinos, kad jie Jūsų gėdindamiesi “turi prisiimti tautybės žymę”, tai bus spjūvis jiems. Gal ir pavardžių norės atsisakyti, juk tai taip pat žymė, dažniausiai nurodanti priklausymą tautai (keletas pavardžių yra išimtis- pvz. žinojau ir lietuvį, ir lenką, ir žydą pavarde Visockis, bet nei vienas iš jų nesigėdijo savo tautybės). Nesierzinkit išgirdusi žodį TAUTA, juk pasaulis sudarytas iš tautų, norit to ar nenorit
Amelija pelijo ir visai supelijo . Jos seneliai ir dėdės net kitame pasaulyje jos gėdinasi.
Tai ko tu keiki sovietmetį? Juk nepriklausoma Lietuva tave suvaržė. Tu buvai be adreso ir be gatvės, tavo adresas buvo visas TSRS. Tavė ir ES suvaržė, nes TSRS buvo kur kas didesnė. Ko tu čia iš viso lietuviškai rašai? Ko tu iš viso čia kliedi apie meilę Lietuvai? Lietuvą myli tik sąmoningi lietuviai. Visi kiti tik vaizduoja ją mylintys, o iš tiesų yra savanaudžiai grobuonys.
,,N”, ar tu tikrai pabėgai iš Grūto ? Visada linksma skaityti tavo juokus 🙂
Kas tau nepatinka? Amelija kosmopolitė, be adreso, jis jai visas pasaulis.
Nelengva būti savimi. Tai lyg “smulkmena”, kurios gyvenime trūksta.
Tikrai, nustebinote, Amelija. Taip visai neseniai nustebino vieno lietuvio atsisakymas liepos 6-ąją eiti giedoti Lietuvos himno, pasiteisinant :”O ką kaimynas lenkas apie mane pagalvos?”
Esu lietuvis, todėl labai malonu, kad galiausiai leido tai įrašyti pase. Žmonės skirstomi į dvi kategorijas: patriotus, kurie didžiuojasi savo tautybe ir kosmopolitus, kuriems tautybė visai nesvarbi. Jiems gera visur, ne tik Tėvynėje. Jiems labai tinka dainelė, kurią dainuodavo sovietmečiu: “Moj adres ne dom i ne ulica, moj adres sovetskij sojuz”.