Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija

www.alkas.lt
2014-06-28 08:50:24
0
Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija
Pylypas Orlykas | en.wikipedia.org nuotr.
Pylypas Orlykas | en.wikipedia.org nuotr.

Pilypas Orlykas – vienas iškiliausių kazokų laikmečio Ukrainos valstybinių-politinių veikėjų, Ukrainos etmonas emigracijoje, Ivano Mazepos bendražygis ir jo reikalo tęsėjas.

Pilypas Orlykas gimė 1672 m. spalio 11 d. čekų-lietuvių bajorų šeimoje, gyvenusioje Vilniaus krašto Ašmenos apygardos Kasutos kaime (šiuolaikinės Baltarusijos teritorija). Jo tėvas Stepanas, lenkų kariuomenės karininkas, katalikas, ilgai tarnavo lenkų-lietuvių kariuomenėje.

Mažojo Pilypo motina – Irina Malachovska buvo kilusi iš kilmingos stačiatikių Lietuvos-Baltarusijos didikų, „Hrymala“ herbo turėtojų giminės.
Pilypas mokėsi pirmiausia Kasutos kaimo (Baltarusija) mokykloje prie Šv. Bazilijonų vienuolyno, o vėliau tęsė mokslus Vilniaus jėzuitų akademijoje.1680-jų metų pabaigoje Orlykų šeima persikėlė į Ukrainą, kur jaunasis bajoraitis įstojo į Kijevo Mohylos akademiją, kuri tuo metu tapo vienu iš prestižiškiausių švietimo ir kultūros institucijų Rytų Europoje. Akademijos sienose būsimasis etmonas parodė ypatingą talentą užsienio kalboms, teologijai, istorijai, logikai, retorikai, poetikai.

Nuo 1694 iki 1700 metų  P. Orlykas tarnavo konsistorijos raštininku Kijevo metropolito kanceliarijoje.

1698 metų lapkritį jis veda pulkininko Pavelo Gercyko dukterį Haną ir per savo uošvį užmezga artimus ryšius su Ukrainos kazokų valstybės valdžios pareigūnais ir pačiu etmonu I. Mazepa.

1707 metu rudenį Pilypas Orlykas tampa generaliniu raštininku, antru po etmono Ukrainos kazokų valstybės pareigūnu.

Penkių kalbų mokėjimas, gili erudicija, aukšto europinio lygio išsilavinimas, įgimtas poetinis talentas leido P. Orlykui per trumpą laiką tapti Etmono I. Mazepos „dešiniąja ranka“. Jam buvo patikėti slapčiausi  etmono reikalai, tokie kaip slaptas susirašinėjimas su Lenkijos ir Švedijos politinių ratų atstovais. Kaip tik šiuo metu P.Orlykas prisiekė Mazepai ištikimai remti jo pastangas siekiant Ukrainos nepriklausomybę  ir jungiant į vieną valstybę Kairiojo ir Dešiniojo krantų Ukrainą bei Zaporožę. Jis liko ištikimas šiai priesaikai visa gyvenimą.
Kaip tik šiuo periodu sustiprėjo Rusijos vyriausybės priespauda Etmonijai. Sužinojęs apie Petro I planus likviduoti etmoniją ir kazokų santvarką, I. Mazepa pradėjo slaptas derybas su švedais ir lenkais.

1709 metų pavasarį buvo sudarytas susitarimas tarp Švedijos karaliaus Karlo  % ir Mazepos, numatantis Ukrainos valstybinės nepriklausomybės atstatymą sąjungoje su Švedija.

1710 m. balandžio 5 d. prie Benderų bendroje Taryboje, dalyvaujant visai vyresnybei, zaporožiečiams, registriniams kazokams Pilypas Orlykas buvo vienbalsiai išrinktas Etmonu.

Tada pat tarp Etmono, vyresnybės ir zaporožiečių buvo sudaryta sutartis „Zaporožės kariuomenės teisių ir laisvių Paktai ir Konstitucijos“, kuri reglamentavo valstybinį etmonijos gyvenimą. Vėliau šis dokumentas gavo vardus: „Pilypo Orlyko Konstitucija“, „Zaporožės kariuomenės teisių ir laisvių Konstitucija“. Jos surašyme dalyvavo: P. Orlykas, H. Gercyk, A. Voinarovskis, K. Gordijenko. Šį dokumentą sudaro įžanga ir šešiolika punktų, arba paragrafų. Tekstas buvo parengtas lotynų ir tų laikų literatūrine ukrainiečių kalbomis.
Konstitucijos preambulėje buvo schematiškai išdėstyta Ukrainos tautos ir Zaporožės kariuomenės istorija. Čia buvo tvirtinama, kad „kazokiška liaudis“ buvo Kijevo valstybės įkūrėja. Buvo kalbama apie tai, kad Maskvos kunigaikštystė, pažeidusi prisiimtus įsipareigojimus Ukrainai, bandė likviduoti Zaporožės Kariuomenės teises ir privilegijas ir paversti ją reguliariąja kariuomene ir atimti iš jos valdžią bei „uždėti vergo jungą laisvai tautai, kuri niekam neleido savęs užkariauti ginkluota jėga“. Šiomis sąlygomis Zaporožės Kariuomenė buvo priversta ginti ukrainiečių tautos teises ginklu.
Iškart po išrinkimo etmonu Orlykas pradėjo plačią diplomatinę veiklą, turėdamas tikslą išlaisvinti perpus padalintą Ukrainą nuo rusų ir lenkų valdžios. Tuo pat metu etmonui pavyko prikalbinti Turkijos sultoną Achmedą   kariauti su Rusija. Be to, jis sudarė sutartis dėl bendrų veiksmų su Švedijos karaliumi Karoliu % ir Krymo chanu Davlet-Girėjumi . Šių sutarčių pasėkoje 1711 m. sausio pabaigoje P.Orlykas su šešiolikos tūkstančių kazokų ir totorių būriu pradėjo karo žygį tikslu išlaisvinti Dešiniojo kranto Ukrainą nuo rusų.

Jį džiaugsmingai pasitinka žmonės, į jo pusę pereina kazokai. Be jokių pastangų jis užima Umanę, Boguslavą, Korsunį, o štai tvirtovės prie Bilaja Cerkva šturmas užsitęsia. Ir čia išdavikiškai pasielgė totoriai: puolė plėšti žmones, varyti juos į nelaisvę, be to, etmono nepalaikė, kaip buvo žadėję, ir švedai. Pyktis, apmaudas, neviltis apėmė etmoną, kartu su savo vyriausybe jis 1711 m. balandžio gale buvo priverstas grįžti į Benderus. Tuo metu rusai, kurie puolė pavymui, priėjo net iki Pruto upės, bet čia jų laukė nesėkmė. Maskvos armija buvo apsupta turkų ir jos kapituliavimas buvo neišvengiamas.

Nors ir lydimas materialinių nepriteklių ir sunkių gyvenimo sąlygų, etmonas visada prisiminė Ukrainą ir įdėmiai stebėjo tarptautinės situacijos raidą, ieškojo bet kokios progos, kad iškelti Ukrainos išlaisvinimo reikalą į tarptautinį lygmenį.  Jis nuolat ieško galimybės sukurti antirusišką koaliciją. 1718 metų žiemą mirus Karoliui  % atsirado viltis sudaryti Europoje stiprią antirusišką koaliciją.

Neužsilaikydamas Švedijoje, Pilypas Orlykas palieka šiaurę  ir su šeima iškeliauja per Vokietiją ir Prahą į Vroclavą. Etmonas bando vesti derybas su didžiųjų valstybių vadovais, rašo jiems laiškus, kuria politinius projektus tikslu sudaryti antirusišką koaliciją ir tokiu būdu išlaisvinti Ukrainą.

Rusijos slaptoji tarnyba pradėjo tikrą etmono medžioklę, siekdama jį sunaikinti.
Bet etmonas neapleido politinių reikalų. Bendravo su užsienio konsulais ir diplomatais, susirašinėjo su Europos valdovais, toliau bandydamas atgaivinti  susidomėjimą „Ukrainos reikalu“, kuriam skyrė visą savo gyvenimą.
Karas, Švedijos paskelbtas Rusijai 1741 metais, šiek tiek pakėlė nusivylusio etmono emigranto dvasią, bet Turkija atsisakė kariauti su Maskva. Ukraina virto dar baisesniais griuvėsiais – milžiniška žaizda visos Europos kūne.
1742 m. gegužės 26 d. svetimam krašte, Jasuose, vienišas ir neturtingas Pilypas Orlykas mirė.

Štai toks etmono emigracijoje, pirmosios pasaulyje Konstitucijos kūrėjo, patrioto, Ukrainos sūnaus likimas, kuris yra Ukrainos tautos pasiaukojimo kovojant už  nepriklausomybę pavyzdys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Maceikianecas. Ukrainos kazusas
  2. A. Patackas. Trumpai – kas gero laukia Ukrainos
  3. Vilniuje vėl rengiami Ukrainos palaikymo piketai
  4. Ukrainos valdžia susidorojo su protestuotojais Kijeve. Yra sužeistųjų (video)
  5. Ukrainiečių tautos žadintojas
  6. Rusija ir Janukovyčius neigia susitarę dėl Ukrainos stojimo į Muitų sąjungą, Maidano dalyvių tai neįtikina
  7. „Už Lietuvą Lietuvoje“ surengs mitingą prie Ukrainos ambasados Vilniuje valstybinei ukrainečių kalbai palaikyti
  8. Ukrainos sostinėje vyksta daugiatūkstantinis mitingas už europietišką šalies kelią (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos)
  9. V.Janukovyčius sės prie stalo su Ukrainos opozicijos lyderiais
  10. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  11. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  12. L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą
  13. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  14. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  15. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Naivus klausimas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar tikrai valgote tai, kas kūnui vasarą naudingiausia?
  • Kaip susikurti jaukią užuovėją namuose?
  • Darbo stalas gali apie jus papasakoti daugiau, nei manote
  • Kad telefonas tarnautų ilgai ir patikimai

Kiti Straipsniai

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
Bendras salės vaizdas

Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

2025 07 12
D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

D. Trampas keičia požiūrį į karą Ukrainoje?

2025 07 11
Parama Ukrainai

Valstybinių miškų urėdija Ukrainai perdavė 15 automobilių

2025 07 08
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gintautas Paluckas

Vokietijos Prezidentas lankėsi Vyriausybėje

2025 07 07
Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Raketos

Kariuomenės sandėlius papildė GROM raketų atsargos

2025 07 04
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius
  • Naivus klausimas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • P.Skutas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • P.Skutas apie G. Navaitis. Švietimo šūdmalos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prof. Gintaras Aleknonis | feisbuko nuotr.

Prof. G.Aleknonis išrinktas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininku

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai