Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

R. Maceikianecas. Ukrainos kazusas

Ryšardas Maceikianecas, www.pogon.lt
2013 12 11 00:45
22
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

…mūsų požiūris į kaimynystėje gyvenančias tautas: kupinas paniekos, puikybės ir tamsumo. Nepriklausoma Ukraina mūsų ateičiai yra svarbesnė negu įstojimas į NATO. Nes be Ukrainos Rusija niekada nebus imperialistinė valstybė. Tuo tarpu Lenkijos visuomenė skleidžia pasauliui, kur tik gali, antiukrainietiškas fobija.

Ježis Gedroicas (Jerzy Giedroyc).

Prieš pat Liublino Unijos sudarymą ir po jos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija, šiandien priklausanti Ukrainai, atsidūrė tuometės Lenkijos Karalystės oligarchų, kurie iki Unijos įsigyti žemės LDK teritorijoje neturėjo teisės, valdžioje. Vytautas Didysis ir jo įpėdiniai tose toli nuo sostinės esančiose teritorijose tvarkėsi pagal žinomą posakį – leben und leben lassen (gyventi ir leisti gyventi kitiems), o lenkų oligarchai po Unijos laikė rytų slavus veikiau „pospólstwo”, „czerń” ir „bydło”. Ukrainos žemių gyventojai buvo engiami ir verčiami nepakeliamai dirbti šlėktoms ir magnatams, turėjusiems milžiniškas žemės valdas su tūkstančiais baudžiauninkų. Apskritai vos keliolika magnatų giminių valdė daugiau kaip 80 proc. Ukrainos žemių, įtrauktų į vadinamąjį padūmės registrą.

Didžiulė priespauda, negerbiami kazokų papročiai bei tradicijos ir perėjimas prie absoliučios nuosavybės į daugumą derlingų žemių su žmonėmis lėmė, kad praėjus keliasdešimt metų po Unijos sudarymo šioje teritorijoje pradėjo kilti nesibaigiantys kazokų sukilimai prieš „liachus“. Pirmasis rimtas valstiečių – kazokų sukilimas, vadovaujamas Pavelo Pavliuko, įvyko 1637 m., po vienerių metų jis buvo žiauriai numalšintas.

Pralaimėjus Pavliuko vadovaujamam sukilimui po kelių mėnesių kilo rytinių slavų pasipriešinimo kovos, kurioms vadovavo Jakubas Ostranica ir Dimitras Hunia. Nuslopinus šį vietinį kazokų sukilimą ramybė Ukrainoje vyravo vos 10 metų. Jau 1648 m. prasidėjo visą Ukrainą apėmęs pats didžiausias sukilimas, vadovaujamas Bohdano Chmelnyckio, jis truko net iki 1654 m.

Chmelnickis suskilimo pradžioje norėjo iškovoti teisių kazokams ir kad šios teisės būtų gerbiamos jų žemėse taip, kad galima būtų apsiginti juos nuo magnatų. Dėl bendro sprendimo Lenkija sutiko tiktai po kelerius metus trukusių itin žiaurių kovų, 1658 m., siūlydama netgi pertvarkyti Abiejų Tautų Respubliką į trijų lygiaverčių teisės subjektų (valstybių) sąjungą, kurią sudarytų Lenkijos Karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Rusijos Kunigaikštystė, tačiau buvo jau per vėlu – kazokų priklausomybė nuo Maskvos tuo metu jau buvo pernelyg stipri…

1663 m. Ukraina buvo padalyta į dvi dalis – esančią dešiniajame krante, kurioje viešpatavo lenkai, ir esančią kairiajame krante su Kijevu, čia viešpatavo rusai. Ir tai buvo Žečpospolitos žlugimo pradžia.

Antrą kartą Lenkija ir bolševikinė Rusija pasidalijo Ukrainą 1920 m. pagal Rygos sutartį. Bolševikai „savoje“ Ukrainos žemių dalyje įvedė bolševikišką tvarką, naudodami prieš nepaklusnius ukrainiečius didžiojo bado metodus. Lenkai „savojoje“ dalyje įvedė lenkišką tvarką, prieš nepaklusnius gyventojus ir Ukrainos nepriklausomybės idėjos skleidėjus taikydami pacifikacijas, persekiojimą ir masinį istorinių stačiatikių cerkvių naikinimą.

Ši pirmiau pateikta glausta įžanga skirta priminti nepaprastai sudėtingai Ukrainos istorijai ir atkreipti dėmesį į panašumus bei pavojų, kuris šiandien pakibo virš šios draugiškos Lietuvai, vienos iš didžiausių Europoje šalių, kuri istorinėje praeityje kartu su mumis sudarė europinę imperiją – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Be kurios ir šiuolaikinė Rusija niekada nebus imperialistinė valstybė.

Neseniai įvykęs Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje, deja, aiškiai parodė, kad Europos Sąjungos vadovai dar nepasirengę suprasti Ukrainos klausimo sudėtingumo, vertindami šią šalį biurokratiškai, pagal standartus, tarsi būtų kalbama apie Bulgariją arba Maltą. Ypatinga kaltė tenka Lenkijai ir Lietuvai bei jų vadovams, kurie pasidabinę visažinių ir nepaprastai svarbių, Ukrainą į Europos Sąjungą atvedančių advokatų mantijomis, savo „namų darbų“ neatliko.

Tuo metu Vilniuje viešėjęs kadenciją baigęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenko, kurio įtarti dėl simpatijų dabartinei savo šalies valdžiai nėra jokio pagrindo, duodamas interviu BNS pabrėžė, kad Europos Sąjunga, koncentruodama dėmesį į techninius ir antraeilius klausimus, siūlo sprendimą, neadekvatų dabartinei Ukrainos situacijai, palikdama nuošalyje pagrindinį – Europos ateities su jo šalimi klausimą.

Šioje situacijoje Lenkijos politikai, kurie labai garsiai ir itin pasitikėdami savimi ėmėsi Ukrainos sujungimo su Europos Sąjunga klausimo, atsižvelgiant į istorinį Lenkijos ir Ukrainos santykių aspektą, tikrai neturėjo moralinės teisės kelti Ukrainai kokių nors sąlygų, o galėjo tiktai atsiprašyti už ilgus amžius darytas skriaudas. Ir tuo labiau neturėjo susieti Ukrainos liaudies ir valstybės likimo su valdžios institucijų veiksmais prieš asmenį, dėl kurio sąmoningų sprendimų ši šalis patyrė milijardinius nuostolius. Tai buvo dingstis dar kartą parodyti Ukrainą pažeminamai ir paniekinamai. Turime vilties, kad už kilnių B. Komorovskio ir R. Sikorskio žodžių neslypėjo dar ir mintis pakartoti istoriją Ukrainos atžvilgiu trečią kartą.

O Lietuvos pareiga buvo ypatinga, kylanti iš gyvybiško nacionalinio mūsų intereso – turėti ateityje Sąjungos sudėtyje didelę, mums palankią valstybę. Tačiau Dalia Grybauskaitė dar kartą aiškiai neišlaikė nepaprastai svarbaus egzamino – sustiprinti Sąjungą ir Lietuvą jos sudėtyje. Išgirsti, suprasti ukrainiečius ir padaryti ES biurokratus jautrius, nukreipti juos taip, kad parengtų situaciją atitinkančius nutarimus ir veiksmus Ukrainos atžvilgiu – tokia buvo Lietuvos istorinė misija ir šansas, kuris gali ir nepasikartoti. Tuščia propaganda, pamokymai ir neveiklumas tikintis, kad viskas kažkaip susiklostys, taip pat nevykusio laiškanešio vaidmuo, kai į Briuselį daugiausia vykstama įsitaisyti pirmoje eilėje fotografuojant, negalėjo lemti sėkmės. O D. Grybauskaitės „atradimas“ dėl Rusijos bandymų daryti poveikį situacijai Ukrainoje, padarytas tiktai Vilniaus viršūnių susitikimo metu, neišlaiko jokios kritikos ir yra veikiau skirtas naiviems, norint pateisinti savo klaidas ir neveikimą.

Ilgus amžius visos pasaulio valstybės nebuvo abejingos situacijai, kuri klostėsi kaimyninėse šalyse. O turėdamos atitinkamų priemonių ir mechanizmų visada stengėsi tuo pasinaudoti, siekdamos pakreipti kaimynų veiksmus sau naudinga linkme. Rusija tuo labiau nėra išimtis, ji to nė neslėpė ir seniai buvo žinoma, kad ji stengsis priartinti prie savęs Ukrainą. Tad kodėl į tai nebuvo atsižvelgta iš pat pradžių, užuot „darius atradimus“ viršūnių susitikimo metu?

Pagaliau turėjome suprasti ir Ukrainos vadovų nuogąstavimus – kokiu pagrindu jie galėjo laikyti D. Grybauskaitės ir B. Komorovskio garantijas vertomis dėmesio Ukrainai – valstybei su 46 milijonais gyventojų, kuri daugeliu atvejų nepasirengusi konkuruoti ES šalių rinkose, tačiau turi tiek žemės, kad galėtų išmaitinti visą Europą, todėl kelia pavojų Sąjungos ūkininkams.

Ukrainos vadovams tikrai nėra paslaptis, kad mes per dešimt metų, kuriuos esame ES sudėtyje ir mėginame prisitaikyti prie naujų sąlygų, praradome be karų, bado ir epidemijų ketvirtadalį savo gyventojų, o rimtos investicijos, kurios būtų galėjusios padėti išjudinti ekonomiką ir padaryti ją šiuolaikišką, mūsų nepasiekė. Be to, į valdžią sugrįžo sovietinė nomenklatūra ir įsitvirtino naujoji, plačiai besinaudojanti antikonstitucinėmis privilegijomis silpniausios gyventojų dalies sąskaita. Ir todėl neatsitiktinai lygiagrečiai su Vilniaus viršūnių susitikimu prie pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų protingos galvos klube „Tiesos.lt“ svarstė apie būdus, kuriais piliečiams būtų galima sugrąžinti pasisavintą valstybę, ir apie prokuratūros veiklą, kad ji pagal Konstituciją ir teisę pradėtų tarnauti šaliai…

***
Imdamiesi bet kokios temos kaskart susiduriame su ta pačia problema – žmonių didumo, jų kultūros, gebėjimo matyti pasaulį toliau savo nosies ilgesniam laikotarpiui negu viena kadencija. Mūsų šalies nelaimė yra dabartinė padėtis, kai valstybė atsidūrė valdžioje tų, kurių šie parametrai yra patys mažiausi.

Tarp nemėgstamos sovietinės valdžios atstovų ypač buvo tyčiojamasi iš ideologų ir propagandininkų už jų begalinę demagogiją. Deja, mūsų šalies užsienio politika šiandien yra tandemo, susidariusio iš to būrio, rankose…

„Nušluostant ašaras“ galima tiktai konstatuoti, kad tokio lygio asmenys šiandien aiškiai užvaldė Sąjungos struktūras, kurioms rodos nerūpi Lietuvos ar Ukrainos likimas, o pinigai, gyvenimas be atsakomybės kitų sąskaita ir galimybė įsitaisyti pirmoje eilėje fotografuojantis tampa gyvenimo svajonių viršūne. Deja, ten nėra tokio lygmens asmenybių kaip Šarlis de Golis (Charles de Gaull), margaret Tečer (Margaret Thatcher), Helmutas Kolis (Helmut Kohl), Tonis Bleiras (Tony Blair) ar Vaira Vike Freiberga, kurie turėjo Europos ir pasaulio ateities viziją, atsakomybės ir orumo jausmą. Ir tai, kaip matyti iš Viktoro Juščenkos interviu, ukrainiečiai taip pat įžvelgia.

***
Tad visas Ukrainos problemos sudėtingumas šia proga išryškino ir kelis kitus skaudulius, tarp jų – dėl demokratijos lygio posovietinėse šalyse, įeinančiose į Sąjungos sudėtį, taip pat veiksmų, kurių imasi nepaprastai brangiai kainuojančios biurokratinės ES valdžios struktūros, sėkmingumo ir efektyvumo. Yra pagrindo abejoti, ar jos padarys reikiamas išvadas ir po Vilniaus viršūnių susitikimo.

Su priekaištu Ukrainai dėl teisės ir baudžiamojo proceso trūkumų reikia, žinoma, sutikti besąlygiškai. Jeigu milijardiniai nuostoliai, kaip Julijos Tymošenko atveju, būtų padaryti mūsų šalyje, kaltųjų nustatymo ir jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas, be abejo, vyktų greitai ir sklandžiau, tai įrodo visuomenėje didelį rezonansą sukėlusios bylos, tarp jų ir Viktoro Uspaskicho bei jo kolegų bylos…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R.Maceikianecas. Grįžtant prie viešo atsiprašymo temos
  2. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės
  3. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  4. R.Maceikianecas. Savaitraščio „Przegląd“ redakcijai. Tai ne pokyčiai, tai tęsinys
  5. Ukrainos sostinėje vyksta daugiatūkstantinis mitingas už europietišką šalies kelią (tiesioginė transliacija, video, nuotraukos)
  6. Ukrainos prezidentas nesutiko pasirašyti asociacijos sutarties su ES (video)
  7. Į Lietuvą atvyksta Ukrainos prezidentas
  8. Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas (nuotraukos, video)
  9. Ukrainos prezidentas V.Janukovičius ketina atvykti į Vilnių
  10. Spalio 3-ioji Seime – Lietuvos ir Ukrainos draugystės diena
  11. „Savaitės pjūvis“ apie Sąjūdžio idealus ir Ukrainos pasirinkimą tarp Rusijos ir ES (video)
  12. Europa laukia Ukrainos savo šeimoje
  13. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  14. LDK valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų (video)
  15. Ukrainos Rada atidėjo J.Tymošenko klausimo svarstymą
  16. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  17. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  18. G. Songaila. Lenkija ir Lietuva – psichologiniai kompleksai ar visaverčiai santykiai?
  19. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  20. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  21. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  22. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  23. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  24. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  25. Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  26. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  27. Ž. Makauskienė. Lenkai įsitikinę, kad jiems galima daugiau
  28. V. Sinica. Polonizacijos „mitas“
  29. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  30. Č. Iškauskas. Lietuvos lenkų veikėjai skęsta klastočių jūroje

ALKO TURINYS

Pastabos 22

  1. Netikiu Ausimis Savo says:
    7 m. ago

    Pradėjau skaityti ir nušokau į galą, pažiūrėti, kiek ilgas str. O čia:

    ……Jeigu milijardiniai nuostoliai, kaip Julijos Tymošenko atveju, būtų padaryti mūsų šalyje, kaltųjų nustatymo ir jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn procesas, be abejo, vyktų greitai ir sklandžiau….

    O tai, Gerb. Autoriau, pats tuo ar tikite, ką parašėte?

    Kai viską perskaitysiu, dar ką nors parašysiu.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      7 m. ago

      Nebaigėte perskaityti sakinio iki galo:

      … tai įrodo visuomenėje didelį rezonansą sukėlusios bylos, tarp jų ir Viktoro Uspaskicho bei jo kolegų bylos…

      🙂

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 m. ago

        Labai taiklus sarkazmas 🙂

        Atsakyti
  2. Netikiu Akimis Savo says:
    7 m. ago

    Kaip tai stebina pastaruoju metu alko dualumas.
    Viena pusė blaiviai protaujanti, anot autoriaus
    gebanti matyti pasaulį toliau savo nosies,
    ir kita, isteriška, besitaškanti raudonu rašalu tokiomis
    antraštėmis, kad net tarybiniais laikais tokių nebuvo
    matyti. Bet tai gal taip turi būti? Yin ir Yang.?
    Bet tuo neo-konų sparnu vis tiek kuo greičiau
    reikėtų atsikratyti – Tautiniam Portalui tai pridėtų solidumo.

    O ir straipsniai liktų verti skaitymo – kaip šitas.

    Atsakyti
    • suomis says:
      7 m. ago

      Pritariu jūsų nuomonei. Jonas, komunistuojančius trolius galėtų blokuoti be gailesčio. Netgi ne galėtų o privalėtų… Nes tiems lochams tik ir reikia patrolinti prisidengiant redakcijos demokratiškumu.

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        7 m. ago

        O aš ne pritariu… Konstitucija irgi – „ Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.” …. Tai ką, Jūs visus reikia ištrinti?

        Atsakyti
  3. Taip ir toliau! says:
    7 m. ago

    Be reikalo nebalsavai Kovo 11-ąją, Ričardai. Viskas gerai išskyrus: Jurgis Giedraitis/Jerzy Giedroyc 🙂

    Atsakyti
  4. Linas V. Medelis says:
    7 m. ago

    Geras straipsnis, kol kas niekas geriau ir iš istorinės perspektyvos situacijos “apie” ir “su” Ukraina nėra nupiešęs. O ponui Netikiu siūlyčiau ramiai ir atidžiai paskaityti str dar kartą – tada taps suprantama ir paskutinių sakinių liūdna ironija.

    Atsakyti
  5. bartas says:
    7 m. ago

    Gana plačiai ir įžvalgiai. Dar kartą, primindamas mūsų vedliams, nežinai būtovės, o jie tikrai nežino, darysi klaidas.
    O tie kritikai , kurie skaito nuo pabaigos , manau, redakcija suteiktų galimybę, mums, susipažinti su kitu požiūriu , nei R. Maceikianecas.

    Atsakyti
  6. Tikras Lietuvis says:
    7 m. ago

    Linas V. Medelis:2013 12 11 08:21
    Geras straipsnis
    —–
    Na, nežinau nežinau kuo jis geras: ką gi turėjo padaryti ES ir Lietuva, kad Ukraina būtų "suprasta"?
    Autorius atsakymo neduoda.
    Todėl panašu, kad ES ir Lietuvai priekaištai yra nepagrįsti.
    Kas kita – priekaištai Lenkijai, kurie iš viso turėtų tiek Lietuvos atsiprašyti, kad Ukrainą iš jos pavogė po 1569m., tiek Ukrainos, kurią, kaip nurodo autorius, tiek engė, kad kildavo sukilimai.:

    Atsakyti
  7. LosAngeles says:
    7 m. ago

    Aha, „Nušluostant ašaras“… Labai gaila, bet autorius visiskai teisus. Valdzioje tikrai ne tie, kuriems rupetu liaudis, santykiai su artima tauta ir pan. Svarbu kad ‘islaizyta’ butu kam reikia. O juk su Ukraina turetu valdzia palaikyti itin glaudzius ir pagarbius santykius

    Atsakyti
  8. Atas says:
    7 m. ago

    O visgi p.R.Maceikianecas daug kur teisus.

    Atsakyti
  9. suomis says:
    7 m. ago

    Visa problema, kad pas mus nebuvo tikros desovietizacijos. O Grybauskaitės užsienio politika, visiškai bankrutavusi. O ir vidaus politikoje Grybauskaitė žlugusi. Žodžiu, kaip politikė – ji silpna. Tikrai už ją nebalsuosiu.

    Atsakyti
  10. Nepolitikas says:
    7 m. ago

    Jo, o kur tiesą? Vien tik Maceikianeco interpretacijos.

    Atsakyti
  11. tripsas says:
    7 m. ago

    Geras straipsnis ir autorius teisus. Ukrainos problema, kad tai riebus kąsnis tiek JAV, tiek ES.
    JAV interes: visa teritorija atiduota išgauti skalūnų dujas ir naftą: rytinė dalis Ševronui, vakarinė Šelui, privatus JAV
    fondas(turintis 1trln. kapitalo) supirko 40 proc. Ukrainos skolų. Matyt, neduodami jiems kreditų, nori sukelti Ukrainos
    bankrotą ir valstybę paimti pusdykiai.
    Lenkija, Vengrija, Ukraina turi teritorinius interesus Ukrainoje. Ukrainoje lenkai pvz. išdalino 1mln. “lenko kortų”. Kitoms ES šalims reikia prekių rinkos ir 46 mln.vergų.

    Atsakyti
    • LVM says:
      7 m. ago

      ar galėtumėte nurodyti šaltinį? Ačiū

      Atsakyti
      • Nepolitikas says:
        7 m. ago

        Koks turi būti „šaltinis“? Jog jau prieš metus per ukrainietiškos TV(HTH, ICTV, TET ir t.t.) vyko diskusijos dėl “lenko kortų” , skalūninių dujų ir t.t. Na, o dėl „tai riebus kąsnis tiek JAV, tiek ES.”, yra tiesiog “tripso” nuomonė. Nors ir klaidinga. Ukraina reikalinga kaip “placdarmas” agresijai prie Rusiją(tai jau istorinis faktas).

        Atsakyti
        • N says:
          7 m. ago

          Rinka taip pat ne pro šalį. Kaip tarpinis variantas rengiantis agresijai prieš Rusiją ir laikinai užkamšant ekonomikos spragas pas save.

          Atsakyti
  12. kaunietis says:
    7 m. ago

    Tenka konstatuoti, kad Lietuva neturi nei savarankiškos užsienio politikos, nei savarankišku politiku. Tik parsidavėlius tarnaujančius svetimuju interesams:((

    Atsakyti
  13. Solidžiai says:
    7 m. ago

    Gerb.Rišardas tikrai solidžiai ir analitiškai pažvelgė į šių dienų situaciją, popierinius mūsų politikus ir nevykėlius “rašto aiškintojus” Reikia kuo daugiau tokių straipsnių. Gal žmonėms, kurie dar sugeba skaityti ir suprasti kas parašyta, pamažu atsivers akys.

    Atsakyti
  14. arvydas damijonaitis says:
    7 m. ago

    Okupacijos laikotarpiu nuo 1940,1945 iki pat 1993 m. sovietinės Rusijos imperijos NKVD – KGB ir kitos valdžios struktūros organizavo ir vykdė Lietuvoje masinius gyventojų žudymus, įvairių formų dvasinį ir fizinį lietuvių tautos genocidą. Pavyzdžiui, taip vadinami gyventojų „trėmimai“, buvo neregėtai žiaurių masinių lietuvių žudymų priedanga. Priversti niekingą imperiją kompensuoti už organizuotą ir vykdytą lietuvių tautos genocidą įmanoma tik teisiniu keliu, pasitelkiant Lietuvos Genocido centrą baudžiamųjų bylų ruošimui. Teismo procesai apylinkių teismuose ,pagal Genocido centro pateiktą informaciją, įvardintų paranojinės rusų imperijos genocidinius nusikaltimus, genocido faktą. Tam būtina politinė valia. Kodėl pavojingai delsiama? Šiuo metu Kremliaus klapčiukai yra valdžioje. Nebaudžiami rusų imperijos nusikaltimai paskatino naujus siaubingus nusikaltimus Ičkerijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Kas laukia Lietuvos?
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  15. Redas Kovas says:
    7 m. ago

    Okupacijos laikotarpiu nuo 1940,1945 iki pat 1993 m. sovietinės Rusijos imperijos NKVD – KGB ir kitos valdžios struktūros organizavo ir vykdė Lietuvoje masinius gyventojų žudymus, įvairių formų dvasinį ir fizinį lietuvių tautos genocidą. Pavyzdžiui, taip vadinami gyventojų „trėmimai“, buvo neregėtai žiaurių masinių lietuvių žudymų priedanga. Priversti niekingą imperiją kompensuoti už organizuotą ir vykdytą lietuvių tautos genocidą įmanoma tik teisiniu keliu, pasitelkiant Lietuvos Genocido centrą baudžiamųjų bylų ruošimui. Teismo procesai apylinkių teismuose ,pagal Genocido centro pateiktą informaciją, įvardintų paranojinės rusų imperijos genocidinius nusikaltimus, genocido faktą. Tam būtina politinė valia. Kodėl pavojingai delsiama? Šiuo metu Kremliaus klapčiukai yra valdžioje. Nebaudžiami rusų imperijos nusikaltimai paskatino naujus siaubingus nusikaltimus Ičkerijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Kas laukia Lietuvos?
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

2021 04 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius

2021 04 12
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius

2021 03 31
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
11
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

by Ditė Česėkaitė
2021 04 16
2
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 16 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, kuriam buvo išsakytas Lietuvos nepritarimas...

Skaityti toliau

Lietuva domisi Estijos elektroninio balsavimo patirtimi

by daiva
2021 04 12
1
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupės pirmininko Andriaus Kupčinsko iniciatyva surengtas nuotolinis grupės narių susitikimas su Estijos Respublikos Rygikogo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Seime iškilmingai pasitikti Kristijono Donelaičio metai

Seime iškilmingai pasitikti Kristijono Donelaičio metai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai