Balandžio 26–27 dienomis, kaip ir kasmet, Žemę budins į senovinę Jorės šventę Kulionyse, Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje, susirinkę senovės baltų tikėjimo žmonės. Etninę kultūrą puoselėjanti jaunimo organizacija Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) jau antrą kartą siūlo į šventę važiuoti specialiu autobusu – Joribusu.
Norinčius ne tik dalyvauti Jorės šventėje, bet ir išmokti Jorės giesmių, aplankyti piliakalnius ir svarbias mitologines vietas, sužinoti daugiau apie pačią Jorės šventę ir jos tradicijas Lietuvos jaunimo ramuva kviečia kartu patogiai keliauti autobusu – Joribusu. Joribusas balandžio 26 dieną išvažiuos iš Vilniaus ir grįš balandžio 27 dieną po apeigų. Kelionė kainuos 25 litus į abi puses.
„Mes, Lietuvos Jaunimo Ramuva, kviečiame Jus visus visus draugiškai kartu keliauti į Jorės šventę autobusu. Jūsų laukia ne tik patogi kelionė su linksma, daininga, draugiška ir nepakartojama LJR komanda, bet ir ETNO EKSKURSIJA po pakelyje esančias lankytinas vietas – piliakalnius, mitologinius ir istorinius paminklus, šventvietes. Kelionės metu ne tik kratysimės autobusu, bet ir išgirsime, kas ta Jorės šventė, kokios jos tradicijos, kokia šventės mitinė prasmė, išmoksime dainuoti Jorės meto dainų,“ – rašoma LJR kvietime.
Praėjusiais metais „Joribuso“ ekskursijoje dalyvavę jorėnai lankė Dubingių piliakalnį, mitinį Laumiakalnį, kur išmoko giedoti legendinę laumių sutartinę, partizano Antano Kraujelio žūties vietą.
Jorė – tai senovinė protėvių šventė, pirmosios Perkūnijos iškilmingos sutiktuvės su aukojimais ir giesmėmis dievams. Jorė – pirmoji pavasario žaluma – atgyjančios gyvasties ūkas, apgaubiantis žemę, medžius, gyvulius ir žmones. Atgimstanti pirmoji žaluma skelbia Naujuosius metus ir naują gyvybės klestėjimo ratą. Ta proga kasmet Kulionyse, šalia Molėtų astronomijos Observatorijos esančioje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje, švenčiama Jorės šventė ir pasitinkama ateinanti vasara.
„Jorėje senu protėvių papročiu renkamės bendrai išgyventi pavasarinio gamtos virsmo, pasisemti gamtos galių. Jorė – ne pramoga, ne spektaklis kuriame susirinkę žiūrovai laukia kas ir kada juos pralinksmins. Tai pačių mūsų pastangomis kuriama šventė. Tad atvažiuodami atsivežkite gerą nuotaiką, nusiteikimą įsijungti į šventės sūkurį, įsitraukti į pasiruošimą šventei, užtraukti senovinę giesmę, ištarti kits kitam gero linkintį žodį ir tiesiog pasidžiaugti,“ – teigia šventės rengėjai.
Jorės šventėje laukia senovės baltų dievų pagerbimas, aukojimas Jiems, senovinės giesmės, diskusijos ir paskaitos senovės baltų mitologijos temomis, liaudies šokiai ir žaidimai, karių pasirodymas, amatų demonstravimas, įsišventinimo į romuvius apeiga ir dar daugiau.
Keliauti Joribusu galite kiekvienas, renkama 50-ties žmonių grupė. Registracija į Joribusą IKI KOVO 28 DIENOS el. paštu jaunimas@romuva.lt, nurodant vardą, pavardę ir telefono numerį.
Numatoma Jorės eiga (bus papildyta):
Pirmoji Jorės diena. Balandžio 26 d.
11-16 val. Talka šventvietėse.
16-20 val. Apeiginė pirtis.
20-22 val. Paskaita Dangaus šviesulių stebykloje.
22 val. Vakaronė Etnografinėje sodyboje.
Antrojo Jorės diena. Balandžio 27 d.
10.30 val. Didžiojo apeiginio Viralo katilo užkaitimas.
11 val. Sueiga Senovinėje Dangaus šviesulių stebykloje. Vaidilos prakalba.
11.30 val. Šventinė eisena į Kulionių piliakalnį.
12 val. Apeigos piliakalnyje skirtos protėvių Lietuvos kūrėjų ir gynėjų pagerbimui.
Įšventimas į Romuvius. Lietuvos Karžygių pasirodymai.
14 val. Aukuro įkūrimas Dangaus stebykloje. Apeigos skirtos Gabijai, Žemynai, Perkūnui, Praamžiui.
14.30 val. Joriukų palabinimas (apeiga skirta palaimiti visus turinčius vardus su šaknimi Jor- Jar- Jur-).
14.45 val. Akmenų aukojimas Perkūno šventovei.
15 val. Šventinio Jorės viralo ragavimas. Suneštinės Vaišės, Joručių ridenimas. Jorės kiaušinienės kepimas. Supimasis. Šokimas lenton.
15.30 val. Linksmybės darnoje su atgimstančia gamta. Šokiai. Žaidimai.
APEIGOMS TURĖKITE:
1. Savo valstybės, krašto, savo bendrijos vėliavą (politinių partijų vėliavas paliekame namuose).
2. Akmenį(is) iš Jums brangių vietų, skirtą(us) Perkūno šventovei.
3. Žvakių (1- Perkūno šventovei, 2-Protėvių vėlėms Kulionių piliakalnyje).
4. Margučių ridenimui, kiaušinių – kiaušinienei…
5. Žalvarinį papuošalą – įšventimui į Romuvius.
6. Gėrimų ir maisto suneštiniam šventiniam stalui.
7. Lėkštę ir šaukštą apeiginiam viralui valgyti.
NAKVYNĖ:
iš anksto užsisakykite:
Observatorijoje 8-383 45444
Arlausko A. sodyboje 8-612 67349
Michailino V. sodyboje 8-687 10795
„Santa Barbara“ viloje 8-671 70995
Jei nebijote šalnų galite nakvoti nemokamai Etnografinėje sodyboje savo palapinėse.
Daugiau žinių: 8-682 14559 (Molėtų krašto muziejaus Etnografinė sodyba).
Jorės šventės akimirkos:
lietuviškai reikėtų sakyti ne “joribusas”, o “jorikeleivynė”, kaip seniau vadindavo kaimuose autobusus.
Iš tiesų? Negirdėjau, kad autobusą vadindavo keleivyne 🙂
Apie Utena taip vadina.
O siaube, kaip čia niekinate lietuvių kalbą, juk Uteną su nosine reikia rašyti. Tai baisu, kas jūs per žmogus. 😀
Ačiū, Stebule, skolingas neliksiu 🙂
Argi straipsnio esmė autobuso pavadinimo sinonimai? Kalbėkime apie šventę, ką geriau, ką įdomiau padaryti, kaip žinią apie Jorę plačiau paskleisti.
🙂