Vasario 15 d. grupė Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių išplatino pareiškimą raginantį Seimą kuo greičiau skelbti referendumą dėl žemės, o Lietuvos piliečius ryžtingai ginti savo teises ir demokratinę Lietuvos valstybės ateitį.
Skelbiame visą pareiškimo tekstą:
Lietuvos Sąjūdžio Tarybos narių pareiškimas
Nepraraskime demokratinės Lietuvos!
Vilnius, 2014 m. vasario 14 d.
Lietuvos Sąjūdis, kilęs iš demokratinio pakilimo bangos, prieš 24 metus atvedė Lietuvą į demokratinės valstybės atkūrimą. Sąjūdžio jėga buvo Tautos valia, pasireiškusi mitingais, peticijomis ir kitomis Tautos valios išraiškomis. Ši jėga – dabartinių antidemokratų neretai niekinama „gatvės“ ar „minios“ demokratija“ – ne tik sukūrė demokratinę Lietuvos Respubliką, bet ir sudarė sąlygas atsirasti jos ministrams, seimų nariams ir kitiems valdžios atstovams, kurių pareiga – klausyti Konstitucijoje įtvirtinto Lietuvos suvereno – lietuvių Tautos – ir vykdyti jos valią. Jokie valdžios atstovai nėra aukščiau Tautos ir neturi teisės savintis tik Tautai priklausančių suverenių galių.
Deja, pastaruoju metu būtent tai ir vyksta. Gėdinga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) veikla, bandant paneigti daugiau kaip 320 tūkstančių Lietuvos piliečių valią surengti referendumą, verčia nerimauti dėl Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, ateities. Iš pradžių įvairiais pretekstais neįskaitę tik neesminių trūkumų turinčių įrašų ir privertę pakartotinai surasti tūkstančius savo valią jau pareiškusių piliečių, galiausiai, sulaukę, kai referendumo iniciatoriai šias beprasmiškas užduotis įvykdė, VRK nariai ėmėsi užduoties svarstyti, ar iš viso nenutraukus referendumo iniciatyvos, kaip tariamai „antikonstitucinės“, nors VRK neturi įgaliojimų to daryti. Net pusė VRK narių pasisakė už tokį antikonstitucinį veiksmą ir tik per plauką jis netapo realybe. Tačiau po to, užuot priėmus sprendimą per 15 dienų, kaip to reikalauja įstatymas, VRK savavališkai pasiskyrė sau ilgesnį terminą priekabių ieškojimui. Matome akivaizdų siekį ne vadovautis Tautos valia, o bet kokia kaina ją paneigti.
Referendumo iniciatoriams įveikus VRK kuriamus barjerus, matome išradinėjamus ir kitus būdus, kaip stabdyti Tautos referendumą. Peržengdamas savo įgaliojimus – pagal paklausimą svarstyti Seimo, Vyriausybės ir Prezidento priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai – Konstitucinis teismas net ir be paklausimo pasisakė, kaip esą negalima keisti Konstitucijos, tarptautines sutartis iškeldamas aukščiau Konstitucijos. Tuo remdamiesi ir minėti VRK nariai, ir kai kurie politikai pradėjo aiškinti, esą Tautos referendumas negali priimti Konstitucijos pataisų, draudžiančių žemės pardavimą užsieniečiams. Tačiau Konstitucinis Teismas neturi teisės vertinti įstatymų projektų, o taip pat referendumu priimtų teisės aktų atitikimo Konstitucijai. Bandymas priskirti Konstituciniam Teismui šias galias yra grubus Konstitucijos pažeidimas ir tik Tautai priklausančių teisių uzurpavimas.
Vadinamojo „Žemės referendumo“ iniciatorių Tautai siūlomas sprendimas grąžinti į Lietuvos Konstituciją 1992 m. referendumu jau priimtą nuostatą, draudžiančią parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams, yra adekvati reakcija į Lietuvai iškilusį pavojų – Europos Sąjungai neįvykdžius savo įsipareigojimo suvienodinti paramą Lietuvos ir kitų ES šalių žemdirbiams, tebesant žymiam Lietuvos ir užsienio šalių žemės vertės bei piliečių ūkinio pajėgumo skirtumui, Lietuvai gresia didžiulių žemės plotų praradimas, kuris kelia grėsmę Lietuvos piliečių gerovei ir nacionaliniam saugumui. Tokį pavojų pripažino ir Europos Sąjunga, numačiusi pereinamąjį laikotarpį. Deja, ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl ES kaltės (diskriminacinės ES žemės ūkio rėmimo politikos), per šį laikotarpį padėtis iš esmės nepasikeitė ir priežastys, dėl kurių pereinamojo laikotarpio reikėjo, neišnyko. Lietuvos valdžiai nesirūpinant, kaip gyvensime, tokiomis aplinkybėmis leidę Lietuvos žemės išpardavimą, ir ignoruojant daugkartinius Lietuvos Sąjūdžio raginimus kitų šalių pavyzdžiu sukurti veiksmingą Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams apribojimų sistemą, konstitucinis Lietuvos žemės pardavimo užsieniečiams draudimas liko vienintelė reali Lietuvos žemės apsaugos priemonė.
Būdami įsitikinę, kad referendumo iniciatyva buvo pareikšta, kaip to reikalauja Konstitucija, daugiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos piliečių valia, bandymuose šią iniciatyvą paneigti matome pasikėsinimą ne tik į konkrečią Tautos iniciatyvą, bet ir prieš demokratinės Lietuvos santvarkos pagrindus. Valdžia, bijanti išgirsti Tautos valią, ir besistengianti visais būdais to išvengti, nėra demokratinės valstybės valdžia. Valdžios atitrūkimas nuo Tautos yra dar vienas pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Raginame Seimą kuo greičiau skelbti referendumą, nepriklausomai nuo politinių žaidimų VRK, raginame piliečius ginti savo teises ir demokratinę Lietuvos valstybės ateitį, o artėjančių Lietuvos Prezidento rinkimų kontekste pareiškiame, kad skatinsime žmones remti tik tokį kandidatą į Prezidentus, kuris įsipareigos ginti Lietuvos teritorinį vientisumą ir Tautos teisę į referendumą.
Habil. dr. Kazimieras Garšva
Akad. Eugenijus Jovaiša
Prof. Vladas Vilimas
Rytas Kupčinskas
Mons. Alfonsas Svarinskas
Nijolė Balčiūnienė
Tomas Baranauskas
Valensas Čeginskas
Bronius Bučelis
Kostas Mickevičius
Jurgita Brasiūnaitė
Stefanija Veversevičienė
po tekstu dubliavosi kai kurios pavardės, ačiū
paredaguokit tekstą, nes dalis pasirašusiųjų du kartus nurodyti…
Geras pareiškimas, tegul pasiunčia ir ponui V.Landsbergiui pasiskaityti, o tai, atrodo, vien Briuselio pasakas skaito ir gąsdina žmones baisiais baisiais tautininkais. Lyg neužtektų, kad juos jau siaubūnais tokie vieni barzdoti ponai iš Izraeilio laiko, kai tik tautinis jaunimas eitynes surengia, jie jau ir čia.
Tautinis jaunimas – bobutės ir diedukai su smirdančiais naciukais.
vištakumas
amelija – tai toks nuodigas , smirdantis augalas ?
Amelijai – ne šūdlenkiukėms aiškinti, ką Lietuvių jaunimas turi daryti. 🙂
Gerai, kad dabartinėje Sąjūdžio taryboje pusė narių drąsiai palaiko tautos valią, nors jų vadukai bijo savo žmonių, šmeižia visus 320 000 pasirašiusių.
Ačiū Jums už tai.
Štai Jums ir atsakymas, kur mums reikia vienytis – po Sąjūdžio vėliava. Mums reikia susigrąžįnti Sąjūdį. DABAR.
Kaip rodo daugelio šalių praktika, antrą kartą tas pat nepraeina. Sąjūdis buvo ano laikotarpio reiškinys. 1988 m. niekam turbūt rimtai į galvą nešovė daryti taip, kaip buvo daroma 1918 m.? Dabar kiti laikai, kitokia tikrovė ir reikia kitų formų.
Teisingai parašyta!
Reikia naujo sajudzio. Lietuvos zmones nusivyle atsibodusiais veideliais, kurie tik vis zada. Reikia jaunimo, issilavinusio, entuziastingo.
Nusivyliau. Negalima ieškoti tik blogio ir keikti valdžią. Lietuvos priešams to ir tereikia. Džiaukimės gyvenimu, laisve, Lietuva. Nebūkim tokie beviltiški bejėgiai. Aš pasirašiau tą dokunentą, tik, deja, nebuvau iki galo supažindinta. Su malonumu atšaukčiau. Landsbergis teisus- girdėjau Jo kalbą, supratau, kad nebalsuosiu už kiekvieno išsišokėlio užgaidą..
Tai referendume ir pabasluosit taip kaip norėsit. Parašai surinkti tik tam, kad referendumas įvyktų, o tikroji piliečių valia bus pasakyta tik balsavimo referendume metu, dabar niekas nesprendžiama.
“Adele”,dokumentus reikia skaityti nuo pradžios iki pabaigos . Matosi , tamstelė, raštinga, o tokias klaidas darai. Vaje, vaje.
Bet už parašą dėkojame . Tavo klaida mums džiaugsmas. Bučkis.
Štai esmė:
“Valdžia, bijanti išgirsti Tautos valią, ir besistengianti visais būdais to išvengti, nėra demokratinės valstybės valdžia. Valdžios atitrūkimas nuo Tautos yra dar vienas pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.”
Tokią valdžią būtina pakeisti.
siui laiku isradimas internetas tai tik viena is priemoniu zmoniu galvas susukti, kad nieko nesuprastum.na o komentatoriai tai zalias jaunimelis. gera priemone klaidinti visuomene.
DĖL ŽEMGROBIŲ KETINIMŲ REFERENDUMU MONOPOLIZUOTI ŽEMĖS RINKĄ LIETUVOJE.
Dėmesio: Kam teko keliauti Lietuvos pažintiniais takais, turistiniais keliais, tam teko susidurti su masiškai gadinamais informaciniais stendais, kuriuose „EUROSKEPTIKAI” naikina ANGLU KALBA įrašus išimtinai už Europos Sąjungos lėšas atkurtose fantastiško grožio Lietuvos vietovėse, galinčios pritraukti turistus. Piktadariai „euroskeptikai” kenkia tarptautinio turizmo plėtotei Lietuvoje. Būtina silpnapročius prorusiškus „euroskeptikus”, svajojančius patekti į Seimą šliužus, zigmus, pankus ir kt. įspėti dėl tokios, palankios žemgrobiams, neva „patriotinės veiklos”. Juos palaiko žemgrobių klanas, kuriam svarbus žemės monopolis Lietuvoje. Atėjo laikas viešai skelbti neteisėtai žemgrobių už dyką prisigrobtą žemę, leisti įsigyti žemę užsieniečiams, kaip tas yra daroma civilizuotose Europos Sąjungos šalyse. Būtini sveiki saugikliai, kurie apsaugos žemės rinką Lietuvoje nuo vietinių ir užsienio oligarchų.