Vienam iš ne daugelio atstatytų baltų tikėjimo maldos vietų Lietuvoje – Žemaičių alkui – iškilo grėsmė. Prieš beveik du dešimtmečius Šventojoje ant kopos pastatyti mediniai stulpai ėmė pūti, skelbia LRT televizijos naujienų tarnyba.
Ant kopos prie jūros pastatyti dvylika ąžuolinių stulpų – Žemaičių alkas, kurioje melstasi ir aukota dievams. Atstatytas jis prieš šešiolika metų pagal XV amžiuje stovėjusį Palangoje ant Birutės kalno. Kiekvienas stulpas skirtas vienai baltų dievybei, įkaltas taip, kad leidžiantis saulei pagal krentančius šešėlius galima nustatyti vietinių švenčių datas.
Kaip sako Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas, jūrinis klimatas mediniams stulpams negailestingas – pūdo ir drėgnas oras, ir iš žemės, į kurią įkasti stulpai, kylanti drėgmė.
Kai kuriuos stulpus jau reikia pakeisti ir statyti ant pamato, kad ilgiau išliktų, tačiau tam seniūnija neturi pinigų, nes vieno jų atstatymas atsietų apie 2 tūkst. litų.
2011 m. buvo ieškoma lėšų Klaipėdos regiono rezervinių projektų biudžete, bet finansavimo tąkart gauti nepavyko.
„Ieškosime galimybių šiais metais vėl kreiptis dėl finansavimo. Jeigu nepavyktų [jo] gauti ir nematysime kitų galimybių, būtų ieškoma lėšų savivaldybės biudžete. Nes savivaldybės pozicija yra tokia, kad Žemaičių alką reikia sutvarkyti“, – aiškino Palangos savivaldybės atstovė Jurgita Vanagė.
Žemaičių alkas Šventojoje yra vienas lankomiausių ne tik turistų, bet ir vietos gyventojų. Žemaičių draugijos Palangos skyriaus nariai čia švenčia tradicines lietuvių šventes.
Susiję straipsniai:
- Išleistas naujas Joniškio krašto etninės kultūros kalendorius
- L.Ivinskio premija – Joniškio Istorijos ir kultūros muziejaus kalendoriui „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“
- Penktoji Liudviko Rėzos vardo premija paskirta dr. Liucijai Citavičiūtei
- Etninės kultūros plėtros atspalviai
- J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
- Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į amatų dieną ir Atvelykio šventę
Na ir ka jie čia peza do nesamones, kad 2000 Lt reikia vieno stulpo sutvarkymui, ot išpučia kainas, mat jiems projektų reikia žmonės reikia taip padaryti savanoriškai surinkti lėšų tiek, kad pakaktų visoms sutvarkyti už 2000 Lt aš jums visas sutvarkyčiau plius kuro išlaido iš Vilkaviškio atvažiuoti, tereikia cemento, žvyriaus ir šiektiek metalo stulpams pakelti ir pritvirtinti, na maksimaliai suma viso gali siekti iki 5000lt, nes negaliu pasakyti kaip ten ir kas vietoje atrodo, o ne taip, kad kiekvienam stulpui sutvarkyti prirektų 24000 lt, nesamonė kažkokia pinigų nuplovimas…
Algi, aš ten būnu kasmet ir žinau tikrąją padėtį. Ten dar nuo sovietmečio šalia kopos stovėjo trys stulpai, tai juos vėjas ir smėlis taip per 40 metų apdorojo, kad liko tik šerdys ir šakų likučiai. Dabar esantys stulpai nuo 95 metų (šventyklą tada pašventino krivis Jaunius) natūraliai supuvo per visą ilgį, ne tik dalis įkasta į žemę. Mums tiktų japonų šintoistų požiūris, jie kas du trys šimtai metų savo medines šventyklas išardo ir iš naujos medienos atkuria tokia pat iki smulkmenų vėl. Taip ir mums reikia iš gero išlaikyto ąžuolo atgaminti stulpus- skulptūras, gerai impregnuoti ir vėl stovės 50 -70 metų. Tai kainuoja tikrai daug,- vien ąžuolo, žalio rasto kiekmetris prasideda nuo 1600 litų. Pavyzdį kaip gauti pinigų pateikia kryžininkai : Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius įkūrė kunigų šutvę, kuri sieks iš visiems mums skirtos ES paramos skurdui mažinti, gauti 10 000 000 (dešimt milijonų litų) Kauno įgulos (soboro) bažnyčios remontui. Kodėl ir mums neradus sugebančių ir žinančių kaip, žmonių ir per Pajūrio parką ar tiesiogiai per Romuvą, gauti ES paramą šventyklos perstatymui? Nė aš nė Tu nesugebėsime gauti ES struktūrinių fondų paramos, bet pašaukti sugebančius galim.
Tiksliai atsakyta. Šaunuolis.
Gal galėčiau patikslinti. Ta vietovė, prie Šventosios- teko parymoti- , priklauso kuršiams.
Bet susigriebiau , gal tegu priklauso žemaičiams, tik atgaivinkit, būkit geri. Skelbkit sąsk. nr.