Lietuvos istorinės literatūros aruodas pasipildė nauju romanu. Šių metų pradžioje leidykla „Versus aureus“ išleido žinomo prozininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vydo Asto istorinį romaną „Amžinoji kryžkelė“. Romane vaizduojamas neilgas, bet dramatiškų įvykių pilnas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.). Tai – vienuoliktoji autoriaus knyga.
1377-ieji. Lietuvos valdovo Algirdo vėlė su laužo dūmais kyla į dausas. Lietuva sulaikiusi kvapą. Kokia buvo Algirdo paskutinė valia? Kodėl Jogaila sudarė sandėrį su priešais? Kas iš tiesų tuomet valdė Lietuvą? Kas nužudė Kęstutį? Ar Vytautas išdavė savo tėvą? Koks čia motinų, žmonų, meilužių vaidmuo? Daugybė – kodėl? Verpetuoja aistros, intrigos, kovos. Romano herojai dažnai privalo rinktis panašiai kaip toj pasakoj: į kairę josi – žirgą prarasi, į dešinę suksi – atgal negrįši. Kryžkelėje ir pati Lietuva, amžinojoje kryžkelėje tarp seno ir naujo, pagonybės ir krikščionybės, germanų ir slavų.
Po Algirdo mirties susikerta pretendentai į sostą, ir valdovu beveik nenoromis tampa Jogaila, nes per jį neribotos įtakos siekia motina su žentu ir meilužiu Vaidila. Slaptu sandėriu garbusis karžygys Kęstutis paliekamas vienas prieš kryžiuočius. Tuo tarpu jo sūnus, nuolatinis tėvo priešgyna Vytautas, labiau palaiko ne tėvo, o pusbrolio Jogailos sumanymus. Vytauto žmona ragina jį siekti daugiau. Žūtbūtinių kautynių su išorės priešais metu įsiplieskia vidaus kovos, kurios verčia kiekvieną tarsi kryžkelėje rinktis tarp draugystės ir išdavystės, prisitaikymo ir maišto, gailestingumo ir žiaurumo, garbės ir klastos. Kryžkelėje ir Lietuva: tarp seno ir naujo, katalikybės ir stačiatikybės, germanų ir slavų… Amžinoji kryžkelė.
Romano autorius Vydas Astas (Tautvydas Galinis) gimė 1948 m. Vilniuje. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, dirbo inžinieriumi. Pirmosios jo knygos – apsakymų rinkiniai „Namų šiluma“ (1975) ir „Kaip lengva būti savimi“ (1980). Nuo 1981 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Kas keleri metai išleisdamas po knygą rašytojas įvaldė visus pagrindinius prozos žanrus: apsakymą, apysaką, romaną, literatūrinę sakmę. V. Astas taip pat išleido folklorizuotų literatūrinių sakmių rinkinį jauniesiems skaitytojams „Perkūno ir velnio brolystė“ (1992), parašė sakmes „Žalgiris“ (2006) ir „Pilėnai“ (2009), iliustruotas šimtais įspūdingų panoraminių scenų ir vinječių, parengtų pagal Rimgaudo Dičiaus ir Jūratės Dičiuvienės ir Martyno Dičiaus iš tūkstančių lėlių pagamintus Žalgirio mūšio bei Pilėnų apgulties maketus.
