Leidykla „Mintis“ išleido prieš 150 metų Konstantino Tiškevičiaus parašytą veikalą „Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu“.
Tai antroji Konstantino Tiškevičiaus (1806–1868) knygos laida lietuvių kalba. Naujoji laida iš esmės yra ir nauja Tiškevičiaus veikalo interpretacija: suintensyvėjus XIX a. istorijos tyrimams, atsirado galimybė patikslinti, daugiau „priartinti prie originalo“ kai kurias K. Tiškevičiaus kūrinio vietas, jas naujai pakomentuoti. Komentuojant tekstą norėta maksimaliai sekti autoriaus mintį, nustatyti jo naudotus šaltinius, apskritai rekonstruoti istoriografinę knygos rašymo atmosferą.
Nuo pirmosios knygos laidos lietuvių kalba ši skiriasi ne tik nauju teksto interpretavimu ir komentavimu. Lietuvos skaitytojui bus pateiktas visas knygos tekstas, taip pat paskutinioji, 24-oji dalis: neapsiribota tik lietuvių kalba kelionėje užrašytomis dainomis. Pirmą kartą aprašytos ir visos 73 leidinio iliustracijos, nustatyti ne tik jų dailininkų, bet ir Dresdene dirbusių ksilografų vardai. Pirmą kartą knygoje išspausdinti ir unikalūs priedai – Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi Tiškevičiaus ir jo pagalbininkų parengti Neries aukštupio ir jos rėvų žemėlapiai.
Iš knygos
„Už poros nepilnų varstų nuo Kastykų senosios prieplaukos, žemiau iš dešiniojo kranto į Nerį įteka Servėčė. Čia pasibaigia visuomenei nežino Neries dalis, kurią gal pernelyg smulkiai aprašiau savo skaitytojams. Bet už tai jų atsiprašau. Man atrodė, kad mano, kaip šios upės istoriografo, pareiga buvo supažindinti krašto visuomenę su visomis smulkmenomis, esančiomis šioje beveik nežinomoje upės dalyje.“
„Buvo šventinė diena, visi dvare – nuo tarnų iki ponų – dar ilsėjosi, kai išlipau į krantą. Tačiau netrukus pasirodė namų šeimininkas nuoširdžiai pasveikino ir priėmė. Iš karto Zūbiškėse pasijutau kaip namie.“
„Štai taip sutvarkęs kelionėje rašytus užrašus, greitosiomis apmetęs žemėlapių ir vaizdų juodraščius, taigi, kai pajutau padaręs savo darbuose šiokią tokią tvarką, kad jau galėčiau Vilniuje stoti prieš Archeologijos komisiją, kuri iš manęs pareikalaus ataskaitos apie mano kelionę Nerimi, birželio 22 diena, ketvirtą valandą po vidurdienio iš Verkių išplaukiau į senąjį Gedimino miestą.“