Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Buvau žolės stiebelis

Aušrinė Šėmienė, www.valstietis.lt
2013 12 26 08:12
0
Buvau žolės stiebelis
Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės žolynai
Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės žolynai

Sostinės Olandų gatvėje esančio daugiabučio rūsys kimšte prikimštas džiovintų žolių. Kartais jos keliauja į viršų ir pasklinda po buto grindis. Tuomet namai tampa panašūs į tvartelį, kuriame gimė Kristus. Tarp žolių raitosi vaikai, trumpakojis šuo kariasi per neišbrendamus brūzgynus, kol viskas susipina, susijungia, susilipdo ir tampa skulptūromis, paveikslais, altorėliais, verbomis .

„Žiemą taip pasiilgstu žolių, kad darbas tampa tarsi malda. Kiekvienas kūrinėlis primena, kad grįš vasara, gamta atgims ir viskas sužydės“, – tikino žolinių skulptūrų meistrė tautodailininkė Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė. Menotyrininkai Viktorijos kūrinius lygina su dievdirbio Liongino Šepkos darbais. Iš tiesų jie panašūs archajiškumu, senoviškais simboliais, jautrumu. „Man labai patinka jo darbai, – tikino kūrėja. – Jo mediniai kryželiai, žvaigždelės, kabalduojantys karoliai… Man svarbu, kad būtų puošnu.“

Viktorija bandė sukurti Švč. Mergelę Mariją, Šv. Jurgį, Nukryžiuotąjį, bet Kristus, kaip ir seniai iš šio pasaulio išėjusiam dievdirbiui, išėjo šiek tiek pagoniškas – ne su erškėčių, o su mėlynių vainiku. „Ėjau po Kalėdų per mišką, o ten mėlynės iš po sniego išlindusios – tokios žalios žalios, kaip rūtos, ryškios. Pamaniau, kad ir jos, kaip Kirstus, iškentėjusios šaltį, išsilaikiusios. Argi tai – ne kančia?“ – pasakojo menininkė.

Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės žolynai
Viktorijos Bitinaitės-Stankevičienės žolynai

Švenčiausiųjų paveikslai – tai tradicija, atėjusi iš senolių: jie tokius kūrė, tad kaip gali dabar nekurti? Tik perdarome, sau pritaikome. Viktorija pridūrė, kad šventraščiai nėra lengvai suprantami, o gamtoje viskas aišku – kvapai, spalvos… Ir daug tikriau nei šventraštis. Baltų tikėjimas vis tiek yra mumyse, vis išlenda įvairiais būdais. „Nuostabu, kad šiais laikais gali sukurti darbą, kvepiantį senove. Norėčiau, kad visa eitų iš gelmių, kad kraujas šauktų… – tikino Viktorija. – Gal kada buvau žolės stiebas, gal medis. Taip ir keliauju amžinybės ratu.“

Kitas menininkės mokytojas Gintautas Gavėnavičius – ko gero, vienintelis pasaulyje, kūręs skulptūras iš nemintų linų. Net buvo pramintas šių laikų dievdirbiu, o jo darbai vadinti dvasiukais. „Kartą per metus, Verbų sekmadienį, jis į Vilnių atveždavo savo darbus, žmonės jau laukdavo“, – pasakojo kūrėja.

Nemanykite, kad Viktorija pas jį kantriai kando amato mokslus – ne, ji mokėsi žiūrėdama į šių menininkų darbus, semdamasi įkvėpimo. Na, o amatas (viską atrado pati) – atrinkti žolynus, kurti iš jų skulptūras, surišti, sutvirtinti, kad nesuirtų. Įsivaizdavo, kaip turi būti, ir mėgino: užtenka užsukti, užkišti, išdžiūsta ir viskas laikosi. Argi sunku? Juk namus pastatydavo be vinies.

Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė | asmen. nuotr.
Viktorija Bitinaitė-Stankevičienė | asmen. nuotr.

Viktorija yra antros kartos vilnietė. Jos mama gimė Šv. Jokūbo ligoninėje. Ir Viktorija ten gimė. Ir trys jos vaikai. „Maniau, kad tai bus amžina vieta, kur gims visi Vilniaus vaikai. Ši ligoninė turėjo 600 metų tradiciją, kurią reikėjo saugoti kaip vertybę. Bet mes ją pardavėme“, – liūdnai pasakojo menininkė.

Vis dėlto miestiete ji netapo. Ir tai – tėvelio kaltė. Jis buvo dailininkas apipavidalintojas: meistriškai rašė plakatus su lango dydžio raidėmis ir jautė aistrą kaligrafijai – sovietiniams laikams neįprastam menui. Tomis minutėmis, kai paimdavo plunksną ir pradėdavo popieriuje raityti raides, Viktorija suakmenėdavo: ji pasijusdavo tarsi viduramžių alchemiko dirbtuvėje. O kai ateidavo vasara, tėvelis pasiimdavo Viktoriją, ir abu keliaudavo toli toli į laukinę gamtą, kur žmogaus koja nebuvo įžengusi: Lietuvoje, Sajanuose, Altajuje, Urale.

Iš tų kelionių į atmintį įsirėžė žolynų kvapas, įvairiausi žiedai, lapai, kerpių spalvos ir formos aukštai kalnuose, medeliai suktais kamienais, kurie kasdien kovoja, kad išgyventų – tarsi senovinių pasakų paslaptys. „Ten buvau laiminga. Dabar to savo vaikams negalėčiau parodyti, nes Europoje retai aptiksi laukinės gamtos lopinėlį. Visur –suoliukai, rodyklės turistams“, – prisiminė moteris.

Kitas jos įkvėpėjas buvo senelis, mamos tėtis – mokslininkas, botanikos profesorius Jonas Dagys. Jis užaugo Biržų krašte, Kadarų kaime. Eidavo kasdien į gimnaziją po keliolika kilometrų. Šeimoje iki šiol pasakojama istorija, kaip kažkas netyčia jį uždarė sandėliuke ir jis visą dieną praverkė, nes negalėjo nueiti į mokyklą. Net būdamas aklas, jis galėdavo palietęs lapelį pasakyti, koks tai augalas, papasakoti apie jį visokių įdomybių.

O Viktorija J.Dagio namuose vartydavo storus herbariumus. Šalia sudžiovinto augalo visada būdavo kažko prirašyta. Mergaitei tai atrodė tarsi paslaptingas gyvybės eliksyro receptas.

J.Dagio mama, Viktorijos promočiutė, buvo žolininkė. Savo sūnų, būsimą profesorių, paėmusi už rankos vesdavosi į pievas, nes norėjo, kad perimtų jos žinias. O jis nesispyriojo: buvo labai įdomu rinkti vaistažoles, džiovinti, žinoti jų poveikį organizmui. To paties jis linkėjo ir savo vaikaitei: paimdavo mergaitės ranką, glostydavo ir sakydavo: „Tai, vaikeli, stosi į biologiją“. „Ne, seneli, – atsakydavo ji, – tai, kad biologiją trejetui temoku.“ Ir Viktorija nestojo. Tikino niekuomet apie tai negalvojusi. Nuo mažų dienų užsiimdavo visokiais rankdarbiais, lėlytes siūdavo. O kai baigė mokyklą suprato, kad nėra kitos išeities, kaip tik Dailės akademija: jos galva priimdavo tik estetinius vaizdus. Senelis, žinoma, nuliūdo, bet nespaudė.

Mažas pasaulio simbolis

Viktorija stojo studijuoti keramikos: ji buvo arčiausiai skulptūros – tobulo formų meno.

Dabar sako, kad skulptūras kurti galima iš daug ko: molio, stiklo, vaško, šokolado, ledo, o ji pasirinko žoles: „Tai – Dievo kūrinys. Paimu dalį to, kas kažkada buvo kupinas gyvybės. Žolė kaip medis – mūsų pasaulio simbolis – tik mažas“, – atviravo ji. Ir pridūrė, kad niekada neįstengtų sukurti tokios tobulos formos, kokios yra gilės kepurėlė: nepriekaištingai išlenkta, kitoje pusėje – įdubimai, o jau faktūra! Todėl ji tą grožį tik sudeda į vainiką, ratą ir taip sukuria savitą grožį.

Kartą jos žygių į gamtą bičiulė papasakojo apie savo močiutę, kuri per kelias minutes iš meldų supindavo antį – žaislą vaikams, susukdavo pilvuką, kakliuką, galvytę ir paleisdavo plaukti. Viktorija pamanė, kad ir ji galėtų pabandyti padaryti paukštį: penki žolės stiebeliai horizontaliai, penki – vertikaliai, padarai snapą, pridedi kitų žolelių – išeina uodega. Juk anksčiau žmonės panašius žaisliukus darydavo iš skudurėlių, pagaliukų. Supratusi, kad gražu, išdrįso pasirodyti Kaziuko mugėje. Tais laikais Dailės instituto studentai ten bandydavo parduoti savo darbus.

„Žolės tapo mano meditacija ir savirealizacija. Man patiko liesti, čiupinėti, įžvelgti faktūras, spalvas kaip tapyboje. Žolynai turi tiek spalvų – šviesiai žalias liepos žiedelis, geltonas avižos stiebelis, auksinės linų galvenos, pilkšvos aguonų dėžutės ir gilių kepurėlės. Po truputį atsirinkau medžiagas, kurios dirbant nesutrupėdavo, nelūždavo, derėjo“, – pasakojo menininkė. Užtat raudonos uogos – šermukšniai, erškėtuogės – stulbina spalvų sodrumu, o dar įvairiausių atspalvių ruda, pilka, samaninė… galima paveikslus dėlioti.

Gamta mums nepagailėjo ne tik spalvų. Ežerinis meldas – storas kaip svogūnas, viduje pilnas kempinės, bet labai patogus pinti. Sudžiovini, po to išmirkai – tampa tvirtas ir elastingas kaip odos dirželis. Kai sudžiūsta, išlaiko formą. Archeologai mano, kad akmens amžiaus žmonės iš jų net demblius darydavo.

Kaip du žmonės manyje gyvena

Nors Viktorijos darbai labai archajiški, nepripažįstami paveldo dalimi. Žolės greitai sunyksta – supelija, sutrūnija. Juk lietuviai vyžas pynė, visokius krepšius, žaisliukus vaikams, sodus. Gal galėjo ir skuptūras daryti? Be to, per rugiapjūtės pabaigtuves iš paskutinio pėdo darydavo gausos, pilnatvės dievybę, panašią į žmogų, jos prašydavo kitąmet vėl užauginti derlių. Punske iki šiol yra išlikusi tradicija derliaus šventėje iš žolių, javų daryti altorėlį su Marijos skulptūra.

Viktorija tikino, kad nemetė ir keramikos, tik ji labiau susijusi su kasdiene duona, nors jos angelai labai meniški ir jautrūs, o žolės – sielai. Užtat viską išdalija, viskas išeina iš namų. Lieka tik nuotraukos. „Kaip du žmonės manyje gyvena: vienas daro keramiką, kitas – iš žolių, o trečias dar ir lėlytes siuva“, – tikino menininkė.

Ignalinos nacionaliniame parke, prie Kirdeikių miestelio su medine bažnyčia, draugų sodyboje visa Viktorijos šeima renka žoles. Ežere rauna meldus, šalia vandens auga duona, ganosi ožkos, visai kaip pirmųjų krikščionių gyvenvietėje. Prirauna glėbius žolynų, viską išdžiovina ir per žiemą laiko daugiabučio namo rūsyje.

Kai Viktorija dirba, šeima turi pakęsti didžiulę netvarką, nes visur prikreikta žolių. Bet, rodos, kūrybinį procesą supranta net šuo, jis mielai įsitaiso ant žolynų. O vaikams – dvylikamečiui Mykolui, dešimties Aušrinei ir šešiamečiui Pranukui – įdomiausia pradžia, kai mama atsineša žoles, išsidėlioja, merkia jas į vandenį, ten jos ištarpsta, atgauna spalvas. Gal jiems tas procesas yra toks pats magiškas, kaip Viktorijai vaikystėje senelio herbariumai?

Viktorijos vyras Vidas Stankevičius – jos bendražygis. Nors pagal profesiją jis labai toli nuo meno, bet visur ir visada būna šalia Viktorijos: palaiko, kai ji kuria, brenda į šaltą upę rauti meldų. Jo darbščios rankos sukalė lentynas, kur žolynai džiūsta. „Be jo palaikymo ir meilės nieko nebūtų buvę…“ – įsitikinusi menininkė. Viktorijai šiek tiek apmaudu, kad žolių skulptūros nėra tokios ilgaamžės kaip akmeninės ar medinės. „Žolės – kaip žmogu: jis į senatvę pražyla, o žolės nugelsta, – atsiduso menininkė. – Žinoma, galima restauruoti, iš naujo padaryti, bet jau nebe tas.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pajūrio regioniniame parke atkuriama gyvojo ganymo tradicija
  2. Sodyba, kurioje gyvena pasakos
  3. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  4. N.Marcinkevičienė. Kūčių avižinis kisielius: arkliai, vėjai ir vėlės
  5. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  6. Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė (renginiai)
  7. V.Šatkauskienė. Kas ty mariose?

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
am.lt nuotr.

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Vasaris gamtoje

Vasaris gamtoje

2021 02 24
Vydūnas. Apie virusus

Vydūnas. Apie virusus

2021 02 23
Naujas įvertinimas parodė didesnius lietuviškos naftos išteklius Dieglių telkinyje

Ar bus atsižvelgta į Kintų bendruomenės interesus, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išgauti naftą?

2021 02 09
Stumbrai | am.lt nuotr.

Stumbryno projektas Varėnos krašte bus atnaujintas

2021 02 05
Atnaujinimai Anykščių regioniniame parke | vstt.lt

Kas sutvarkyta už parkų lankytojo bilieto lėšas

2021 02 02
Pelkė | am.lt nuotr.

Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino

2021 02 02
Aukštumalos pelkė | vstt.lt nuotr.

Vasario 2 dieną – ypatingas dėmesys pelkėms

2021 02 02
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
Istorija

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?
  • Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1259; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 652; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 570; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 520; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

by Ditė Česėkaitė
2021 03 07
0
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

Didžioji dalis žmonių Lietuvoje nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, o žinių, kaip atsakingai elgtis, trūkumas ypač...

Skaityti toliau

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

by daiva
2021 03 06
0
am.lt nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo plėsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos barą ir jiems suteikti daugiau įgaliojimų. Aktyvūs piliečiai, ir dabar savo...

Skaityti toliau

Vasaris gamtoje

by Kristina Aleknaitė
2021 02 24
0
Vasaris gamtoje

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate šalčiai atrodo jau sukaustė viską ką galėjo, o ypač pelkes. Tačiau gyvenimas miške ir net pelkėje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
Kitas straipsnis
I. Vasinauskaitė. Neįvarykim Lietuvai infarkto

Neišsižadėkime Lietuvos šeimininko teisių: laiškas visiems už tautos likimą atsakingiems žmonėms

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai