Gruodžio 11 dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta dailininkės Gražinos Didelytės ir Dzūkijos (Dainavos) etninės kultūros globos tarybos nario Vygando Čapliko knyga „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“. Dalyvavo knygos sudarytojas ir tekstų autorius Vygandas Čaplikas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio muziejaus Vilniuje vadovas Vladas Turčinavičius.
Vladas Turčinavičius pasakojo, jog dailininkė Gražina Didelytė, vienuolika metų gyvendama Varėnos rajone Rudnelėje, susigyveno su šio kaimelio gamta ir ramybe, gilinosi į krašto istoriją. Sužinojusi, kad 2003 metais bus minima Dainavos krašto 750 metų sukaktis, sukūrė 40 spalvotų piešinių ciklą „Dainavos klodai“. Dailininkė atsirinko svarbiausius Dainavos krašto istorinius faktus, juos „išpiešė“ šiltai, su meile, o jos draugas Vygandas Čaplikas, įkvėptas šio ciklo, parašė savitą krašto istoriją. Taip gimė knyga „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“ – unikalus meno ir istorijos tekstų lydinys. Apgailestavo, kad šalyje nėra regionų politikos, džiaugėsi, kad šiame leidinyje atkreiptas dėmesys i klausimus, kodėl iki šiol neišaiškinta dainavių genezė, kodėl vis dar neturėjome Dainavos istorijos, kodėl regionų politikos idėjos Lietuvoje sunkiai skinasi kelią.
Vygandas Čaplikas apžvelgė G. Didelytės keturių dešimtmečių kūrybos kelią, išsamiai pristatė ciklą „Dainavos klodai“. Pasak pašnekovo, dailininkė gebėjo stulbinamai apibendrinti meninę idėją, atskleisti ją itin taupiomis priemonėmis, todėl miniatiūros net sovietmečiu prasprūsdavo pro cenzūrą, daug jų į Vakarus išvežė užsieniečiai. Kiekvieno paveikslo temą išreiškia išdidintas pagrindinis objektas, o smulkios, kruopščiai atrinktos antraplanės detalės įneša daug papildomos informacijos, sukuria erdvę minčiai. Poetiški paveikslų pavadinimai, trumpučiai ir talpūs autorės komentarai padeda atskleisti temą, kurti asociacijas. „Dainavos klodai” iškelia pačius giliausius istorinius aspektus: paskutinio ledynmečio baigtį Dainavos krašte, kraštovaizdžio formavimąsi: ežero gimimą, tundros kantrybę, smėlynų delčią, ąžuolynų karaliją, šaltinių akis, Čepkelių raistą, skambančias pušis, žmogaus apsigyvenimą Dainavos kraštuose, jo pasaulėjautą, neatsiejamą nuo gamtos, pirmykštę buitį: luotą – pirmąją keliavimo priemonę, drevinę bitininkystę, titnagą, naudotą ugniai įskelti, buities ir karybos įrankiams gaminti, iš balų rūdos 700 metų lietą geležį, prieš 7000 metų merkiniškių pradėtą naudoti juodąją keramiką, vėlesnių laikų įvykius: kryžiuočių užpuolimus, Punios gynėjų auką, Dainavos žemės paminėjimą 1253 m. karaliaus Mindaugo laiške, Vytauto Didžiojo laiškus, rašytus kryžiuočių ordino magistrui iš Senosios Varėnos, itin skaudžią Dainavos polonizaciją, užsitęsusią iki 1939-ųjų, spaudos bei ir lietuviškų mokyklų draudimą, Perlojos respubliką, dzūkų tremties kelią iš Dainavos į Sibirą, Sąjūdžio vėją, prasidėjusį 1988-aisiais, mažają Rudnelę, esančią Dainavos girioje prie Skroblaus upelio.
Bibliotekos direktorius Eitaras Kazimieras Krupovičius, išsakė mintį, kad toks istorijos „vaizdumas“, kuriame puikiai dera piešinių simboliai ir talpus tekstas, bus įdomus ir lengvai suprantamas jaunimui, kad susipažinę su šia knyga jie „užsikabins“, pradės giliau domėtis gimtojo krašto istorija.
Dzūkiškas Advento dainas atliko Varėnos kultūros centro folkloro ansamblis „Žeiria“, vadovaujamas Vaidos Naruševičiūtės.
