Lietuvoje teliko pusšimtis meldinių nendrinukių, o kitose Europos šalyse jų visai nebėra, sako Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės narys, Nemuno kilpų regioninio parko ekologas Žydrūnas Preikša.
Nors šis paukštis labai gerai prisitaikęs išlikti, ypač sumažėjo meldinei nendrinukei gyventi tinkamų vietų. Panašu, kad nendrinukei nendrės turėtų tikti, bet iš esmės ji nendrių vengia.
Meldinė nendrinukė (Acrocephalus paludicola) yra vienas rečiausių yra žvirblinių būrio migruojančių šlapių pievų paukščių giesmininkų Europoje.
„Tai, ko gero, viena ypatingiausių paukščių rūšių iš visų pievų paukščių. Jei mes nendrinukei sukuriame geras sąlygas, sukuriame jas ir daugeliui kitų pievų paukščių. Galima sakyti, kad nendrinukė apsaugo visas kitas rūšis. Tačiau meldinė nendrinukė nyksta labai greitai. Lietuvoje per 10 metų populiacija nuo 400 giedančių patinų sumažėjo iki 50. O daugelyje vietų per paskutinius 100 metų populiacija sumažėjo daugiau negu 95 proc.“ – sako Ž.Preikša per LRT radijo laidą „Ryto garsai“.
Pačios didžiausios vietos, kur nendrinukės gyvena yra Baltarusija ir Ukraina, o iš viso aštuoniose šalyse, taip pat ir Latvijoje.
Šiuo metu meldinės nendrinukės peri tik Lenkijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, ir Baltarusijoje.
Lietuvoje šie paukščiai randami trijose vietose: Žuvinto biosferos rezervate, Nemuno deltoje ir Kuršių marių rytinėje pakrantėje.
Pagrindinė šių paukščių nykimo priežastis visame pasaulyje – prarandamos unikalios meldinės nendrinukės buveinės. Tai nutinka, kai žemapelkėse nustojama ūkininkauti ir jos pradeda užaugti nendrėmis, krūmynais, arba atvirkščiai – užliejamose pievose ūkininkaujama per daug intensyviai ir sunaikinami lizdai su jaunikliais.
Afrikoje, meldinės nendrinukės žiemojimo vietose, žemapelkes keičia ryžių, cukranendrių laukai. Apie šį paukštį, jo nykimą lieka nemažai paslapčių: mokslininkai vis dar negali paaiškinti staigaus meldinių nendrinukių išnykimo Vengrijoje, o vietovės, kuriose žiemoja apie 70% pasaulinės šių paukščių populiacijos, dar nėra žinomos.
Nepaisant to, vilties išsaugoti meldinę nendrinukę mokslininkai nepraranda. Lenkijos paukščių apsaugos draugija sėkmingai atkūrė tūkstančius hektarų vertingų žemapelkių, kuriuose jau keli metai meldinių nendrinukių populiacija išlieka stabili. Tikėtina, kad Lietuvoje šio paukščio populiacija nėra savarankiška ir jos gyvybingumas labai priklauso nuo situacijos kitose šalyse. Visgi šiuo metu atkuriami keli šimtai hektarų vertingų žemapelkių buveinių jau suteikia ženkliai geresnes sąlygas meldinei nendrinukei išgyventi.
Tarptautinės meldinės nendrinukės darbo grupės ekspertai sutarė, jog vykdant buveinių atkūrimo darbus Lietuvoje, verta numatyti ir kitas lygiagrečiai taikomas apsaugos priemones, pavyzdžiui – vadinamąją paukščių translokaciją. Taikant šį metodą, jauni paukščiai iš gyvybingų populiacijų gretimose šalyse būtų perkeliami į atkurtas buveines Lietuvoje (pvz. į Žuvinto biosferos rezervato žemapelkes). Apsipratę naujose buveinėse, kitais metais paukščiai ten grįžtų. Norint šias priemones taikyti, dar reikia atlikti nemažai parengiamųjų darbų.
Jei kitąmet Lietuvoje meldinių nendrinukių bent nesumažės, galėsime tikėtis, kad situacija pagerėjo, kitaip – laikysime jas išnykusias.
