Rugpjūčio 6 dieną nuo 9 iki 19 val. šienavimo dalgiu mėgėjai kviečia prisiminti senąjį amatą Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykstančiame Nacionaliniame šienpjovių čempionate.
Į jį kviečiami ne tik šienpjoviai, bet ir kelionių po Lietuvą mėgėjai.
Patirties neturintieji galės prisijungti prie šienavimo mokyklos ar pradedančiųjų varžybų, o juos palaikantys – prie senųjų Nemuno deltos pievininkų žaidimų.
Pakeliui į čempionatą ar iš jo bus galima aplankyti išskirtinius Mažosios Lietuvos maršruto vietas.
Išskirtinė patirtis šienavimo mėgėjams ir keliaujantiems po Lietuvą
„Nesvarbu, ar dalgiu mosuojate nuolat, ar jį buvote paėmę tik vaikystėje, o gal dar tik apie tai svajojate, čempionate rasite jums smagių veiklų.
Registruokite draugų, kolegų komandą arba tik save, rinkitės varžybas pagal savo galimybes ir interesus. Jei varžytis nenorite, atvykite pasigrožėti žolę meistriškai guldančiais šienpjoviais bekraštėse Nemuno deltos pievose.
Ketiname registruoti net du Lietuvos rekordus! Prie vieno iš jų – masiškiausios šienapjūtės gali prisidėti kiekvienas.
Bet kokiu atveju užtikriname unikalią ir egzotišką patirtį Mažosios Lietuvos pievose, turtingose gamtos ir kultūros paveldu“, – šypsosi Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas Žymantas Morkvėnas.
Pats dalgiu dažnai mosuojantis Žymantas sako, kad čempionato programa sudaryta taip, jog joje naujų, įdomių ir unikalių veiklų būtų visiems – patyrusiems čempionato dalyviams, amato naujokams, juos palaikantiems artimiesiems ir tiesiog keliaujantiems po Lietuvą.
„Čempionatą atidarysime senovinėmis šienapjūtės dainomis. Gera ir gražu girdėti dainomis skambančias pievas, juk kada paskutinį kartą galėjome tai išvysti gyvai, o ne dokumentiniame filme?
Po šios įžangos čempionato dalyviai rinksis į savo varžybas, o naujokai – į šienpjovių mokyklą ir dirbtuves dalgio plakimui. Apsimokę įgūdžių, naujokai galės išbandyti savo jėgas pradedančių varžybose „Dalgio debiutas“.
Po jų – pietų metas, o popietinėje programoje lauks senieji pievininkų žaidimai, skirti tiems, kurie renginyje nenori mosuoti dalgiu“, – programą apibendrina Ž. Morkvėnas.
Naujokai varžysis dėl „Dalgio debiuto“ apdovanojimo
Nors Šienpjovių čempionatas rengiamas antrą kartą, pradedantieji turės galimybę varžytis dėl „Dalgio debiuto“ apdovanojimo pirmą sykį. Šią nominaciją įsteigė čempionato rėmėja „SBA Urban“.
„Mūsų komandos sumanymu pradedančiųjų rungtis čempionate atsirado ne veltui – mums svarbios jungtys tarp paparočio ir naujoviškumo, tarp technologijų ir tvarumo bei ekologijos.
Visa tai gali eiti koja kojon saugant ir tokius amatus, pasakojant jaunesnei kartai, kodėl kartais turime rinktis mūsų senelių metodus, o ne robotus-žoliapjoves prižiūrėti pievoms.
Pavyzdžiui, konkrečiai Šilutės ir apylinkių pievose peri vienas rečiausių Europos giesmininkų – meldinė nendrinukė, todėl tiek tylesnis darbas su dalgiais, tiek perimviečių paruošimas tampa svarbiu čempionato bruožu“, – sako „SBA Urban“ NT plėtros vadovas Arnas Bušmanas.
Tiek senojo amato mėgėjų vienoje vietoje galima pamatyti tik kartą metuose būtent šiose varžybose. Tai reta proga sugrįžti prie mūsų protėvių kultūros išskirtinėje vietoje: visoje Lietuvoje nėra tokių pievų, kokios yra Mažosios Lietuvos teritorijoje.
Mažosios Lietuvos maršrutas atskleidžia senuosius pelkininkų ir pievininkų papročius
Kaip teigia Nacionalinio šienavimo čempionato sumanytojas Ž. Morkvėnas, savaitgaliui pasirinkus šią istorinę vietovę – Rupkalvių kaimą Šilutės rajone – galima atrasti mažai žinomų ir nykstančių Mažosios Lietuvos atributų.
Dėl Nemuno deltos vietos ir formuojamų gamtinių sąlygų čia pievos itin derlingos, jos mena senąją Nemuno deltos pelkininkų ir pievininkų kultūrą.
Šios pievos išskirtinės yra gamtiniu požiūriu: jos yra paukščių migravimo koridoriuje, todėl jose galima sutikti rečiausius Europos paukščius.
Istoriniu požiūriu Nemuno deltos regioninis parkas pirmiausiai pasižymi mažai žinoma Pamario pelkininkų kultūra.
Tai naujakuriai, XIX amžiuje įsikūrę pelkėtuose durpynuose, išmokę juose gyventi: statyti namus, mokyklas, įdirbti durpių žemę ir net dukart per metus iš šios žemės išgauti bulvių derlių.
Tuo tarpu pievininkais yra vadinami gyventojai, gyvenę ir dirbę kasmet Nemuno užliejamų pievų teritorijoje. Nors potvyniai sukeldavo rūpesčių, jų metų pievos būdavo natūraliai patręšiamos, todėl jas gyventojai šienaudavo tris kartus per metus.
Tiek šieno būdavo galima išgauti tik šioje Lietuvos vietovėje, o jos gyventojai pasižymėjo šienavimo dalgiu meistryste.
Keletą pelkininkų kultūros atributų – pelkininkų kaimą Žalgiriai – galima apžiūrėti netoliese Rupkalvių kaimo, kurio pievose ir vyks Nacionalinis šienpjovių čempionatas.
Vos už keliolikos kilometrų nuo Žalgirių kaimo yra Aukštumalos pelkė, per kurią veda pažintinis takas, supažindinantis su pelke, jos formavimusi, aukštapelkei būdingais augalais ir gyvūnais.
Buvusia kūlgrinda – skersai pelkės vingiuojančiu taku – vedantį kelią sudaro 11 stotelių maršrutas. Keliaujantieji šiuo taku patiria, jog pelkė – ne žliugsintis purvynas, bet prieglobstis itin retiems pelkių augalams ir gyvūnams.
Kitame – Tulkiaragės pažintiniame take – lankytojai gali sutikti didžiausią meldinę nendrinukę pasaulyje, išgirsti gyvosios gamtos koncertą ir sužinoti apie ūkininko svarbą palaikant bendrą gyvybės sistemą.
Vos už 8 km nuo Šilutės įsikūrusį taką patogu pasiekti vandeniu: per Krokų Lanką, Kampupę čia nusidriekia pagrindiniai vandens keliai.
Vandens kelius teks išbandyti ir trečiojoje Mažosios Lietuvos maršruto vietoje – Mingės kaime, vadinamame „Lietuvos Venecija“.
Tai vienintelis gatvinis kaimas, kuriame gatvę atstoja upė, tačiau tilto per upę greta nėra. Laivais galima išvykti į ekskursiją po Nemuno deltą, pasiekiant Kuršių marias ir Ventės ragą.
Sugrįžus į Šilutę, verta apsilankyti Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, kuriame dabar vyksta vaškinių figūrų paroda. Kitoje Šilutės vietoje – atnaujintame Lietuvininkų gatvės šaligatvyje – yra įrengta 20 „Šilutės sekretų“.
„Sekretai“ suteikia progą pasmalsauti, ką savo namuose veikė sviestininkas, statybininkas, kaip atrodė dantų gydytojos kabinetas, kokių skanėstų buvo cukrainėje, koks gyvenimas virė siauruko ir autobusų stotyse ar karietų pašte. „Sekretai“ dar įspūdingiau atrodo naktį, nes apšviečiami iš vidaus.
Šiam savaitgaliui yra dar viena pramoga – rugpjūčio 4 – 6 dieną vykstanti Rusnės šventė, žadanti pramogų ir muzikos.
Į čempionatą registruotis ir su jo programa susipažinti galite čia.
