Šeštadienis, 24 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2013-11-20 01:57:58
26
Latvijos nepriklausomybės diena paminėta didingiausiomis eitynėmis su deglais per visą Latvijos istoriją (nuotraukos, video)

Lapkričio 18 d. Latvijai iškilmingai pažymint savo valstybės nepriklausomybės 95-metį, Latvijos tautininkai surengė jau tradicija tapusias kasmetines eitynes su deglais. Šiemet jos apstulbino žmonių ir deglų ugnių gausumu. Tai buvo didingiausios eitynės su deglais visų laikų Latvijos istorijoje, pribloškiantis reginys savo masteliu ir pakilia nuotaiką prilygstantis tik Latvijos Liaudies fronto laikų daugiatūkstantiniams mitingams.

Nacionalinė susivienijimas „Viską Latvijai/Tėvynei ir Laisvei/LNNK“ (Nacionālā apvienība „Visu Latvijai!” – „Tēvzemei un Brīvībai/LNNK”) šia kasmetine eisena siekia pagerbti Latvijos valstybės kūrėjus ir laisvės kovotojus, tuos, kurių dėka latviai yra viena iš nedaugelio pasaulio tautų turinčių savo valstybę.

Pernai vykusioje eisenoje su deglais žingsniavo apie 10 000 žmonių, šiemet iš visko sprendžiant jų buvo žymiai daugiau.

Jau vykstant koncertui aikštėje prie pirmojo Latvijos vyriausybės vadovo Karlio Ulmanio (Kārlis Ulmanis) paminklo atrodė, kad deglų ir žmonių labai daug, tačiau kai eisena nuo K.Ulmanio paminklo pajudėjo Rygos gatvėmis link Laisvės paminklo, žygiuojančių kiekis ėmė dvigubėti, keturgubėti… 

Deglais nutviekstų veidų ir sielų sroves iš visų pusių tekėdamos liejosi į vieną galingą – Latvijos širdžių upę. Ši upė užtvindžiusi K.Valdemaro ir Lapkričio 11-osios gatves plukdė visus link šitos didingos baltų šalies nepriklausomybės švyturio – Latvijos Laisvės paminklo.

Pirmiesiems atėjusiems prie K.Ulmanio paminklo buvo nemokamai išdalinta 5000 deglų. Su dar neuždegtais deglais rankose gausus būrys šventės dalyvių klausėsi greta K.Ulmanio paminklo įrengtoje scenoje skambėjusių tautinių giesmių ir trankaus patriotinio Roko.

 

 

Koncerto pabaigoje, skambant legendiniam Latvijos atgimimo hitui „Dzimtā valoda“ („Gimtoji kalba“), kurią atliko garsusis dainininkas ir dainų kūrėjas Ainaras Virga, sutvisko  deglų liepsnų jūra. Joje pleveno ir svečių iš Lietuvos deglų liepsnos – į Rygą švęsti Latvijos nepriklausomybės tądien atvyko 30 Tautininkų sąjungos (TS) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) narių vadovaujamų TS pirmininko Gintaro Songailos ir LTJS pirmininko Juliaus Pankos.

Nepriklausomybės diena buvo minima kiekviename Latvijos mieste, kiekviename kaimelyje. Rygoje šventiniai Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimo renginiai, prasidėję lapkričio 16 d., didžiausią šventinį pakilumą įgavo lapkričio 18-ąją.

Ryte už Latvijos valstybę buvo atliktos ekumeninėmis apeigos Rygos Duomo bažnyčioje. Po jų prie Laisvės paminklo iškilmingai padėtos gėlės visų laikų kovotojams už Latvijos laisvę. Vidudienį Lapkričio 11-osios krantinėje vyko šventinis karinis paradas. Dauguvos upės krantine pražygiavo daugiau kaip 900 karių, policininkų ir gaisrininkų. Karinį paradą priėmė Vyriausiasis Latvijos karo pajėgų vadas, Latvijos Prezidentas Andris Berzinis.

Pasirodė ir karinė technika. Virš Latvijos sostinės praskriejo šeši kariniai malūnsparniai. Po jų du NATO naikintuvai. Krantine riedėjo amerikietiški šarvuočiai. Dauguvoje inkarus nuleidę lankytojų laukė šeši kariniai laivai.

Mieste vyko daug koncertų. Vienas iš didžiausių „Mana valsts. Mana dziesma“ („Mano šalis – mano daina“)  buvo surengtas Rygos Kongresų Rūmuose. Jo klausytojus latvių patriotinės dainos vedė Latvijos istorijos keliu nuo valstybės nepriklausomybės paskelbimo iki šių dienų. Įėjimas į šventinius koncertus tą dieną buvo nemokamas kaip ir važiavimas Rygos miesto transportu.

Vakare prie Laisvės paminklo visus susirinkusius sveikino Latvijos Prezidentas Andris Berzinis (Andris Bērziņš), koncertavo Rygos kamerinis choras „Ave Sol“, pučiamųjų orkestras „Rīga“ ir kiti muzikantai.

Kino teatre Splendid Palac buvo buvo rodoma dokumentinių filmų programa „Latvijas cilvēku stāsti“ („Latvijos žmonių pasakojimai“). Spalio 11-osios krantinėje vyko Latvijos himno Dievs, svētī Latviju giedojimas bei griaudėjo šventiniai saliutai.

Eisena su deglais (Alkas.lt, J.Vaiškūno video):

 

 

p1060742-k100
Šalia Laisvės statulos vis dar tebesipuikuoja paminklas trims raudoniesiems šauliams |  Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Iš kairės į dešinę: Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila, Daiva vaiškūnienė ir Rimantas Matulis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lapkričio 18 d. Rygos vaizdai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

1 2 ... 5 ►

Ties protėvių paveldėtomis vertybėmis susitelkusi ir jų įkvėpta latvių tauta – mums pavyzdys, kaip stipinant tautinę savigarbą, išlaikant tiesų tautos stuburą galima atsispirti ne tik istorinėms negandoms, bet ir XXI-ojo amžiaus globalizmo volams.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tautinis jaunimas eitynėmis pažymėjo Lietuvos nepriklausomybės 95-ąsias metines (nuotraukos, video)
  2. Šiandien minima Latvijos nepriklausomybės diena (video)
  3. Kaune Vasario 16-oji paminėta patriotinėmis eitynėmis (audio, nuotraukos)
  4. Tūkstančiai žmonių Kovo11-ąją paminėjo eitynėmis sostinės Gedimino prospektu (nuotraukos, video)
  5. Lietuvos-Latvijos-Estijos tautininkai vienysis Bauskėje (video)
  6. Tautininkai palaikė šventės „Skamba skamba kankliai“ rengėjus eitynėmis (video)
  7. Seime bus atidaryta paroda skirta Latvijos Nepriklausomybės atkūrimo 20-sioms metinems
  8. Katalonai reikalaudami nepriklausomybės kartoja „Baltijos kelią“ (video)
  9. Į Lietuvą atvyko Latvijos Prezidentas (nuotraukos)
  10. Sausio 13-ąją tautinis jaunimas paminėjo iškilminga eisena (nuotraukos, video)
  11. Tautininkų sąskrydyje sudegė Lietuvą apnikusių negerovių simboliai (nuotraukos, video)
  12. A. Juozaitis.Tauta iš žodžių, arba Es runāju latviski (audio, video)
  13. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
  14. Baltijos šalių vadovai aptarė valstybių saugumo klausimus (nuotraukos, video)
  15. Atsikūrusi Tautininkų sąjunga sieks, kad Tauta taptų savo valstybės šeimininke (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Pastabos 26

    1. Trojus says:
      12 metų ago

      Šaunuoliai broliukai latviai. O kodėl mes negalėtume tokios eisenos organizuoti vasario 16 ? Galėtume žygiuoti nuo seimo iki Katedros aikštės. Būrkimės, vienykimės, ruoškimės ir žygiuokime. Už Lietuvą.

      Atsakyti
      • Jotvingis says:
        12 metų ago

        Toks jausmas, kad mums labai toli iki tokių eitynių. Dar klausimas, ar nebūtų policijos išvaikytos tokios “nacionalistinės eitynės”: juk ką pasakys Briuselis ir “strateginis partneris” – Lenkija apie mus?

        Atsakyti
        • bartas says:
          12 metų ago

          manau, tamsta, būsi teisus.

          Atsakyti
          • Lijana says:
            12 metų ago

            Grazi ideja.

            Atsakyti
    2. virgis says:
      12 metų ago

      ir vald=ia nebijojo eisenos. leido su visais leidimai, ne taip kaip Lietuvoja tik pedikam leidimus duoda

      Atsakyti
    3. Ūla says:
      12 metų ago

      Jeigu tautininkai nesuorganizuos tokios šventės, tai nieko ir nebus. Tai didis darbas. Todėl jau dabar jūsų ir kituose portaluose reikia kviesti žmones paminėjimui, kad ir 96-osioms metinėms.

      Atsakyti
      • o jus says:
        12 metų ago

        ne cia komentarus rasinekite, o visaip kaip tik galit PADEKIT padaryti ta svente Tautininkams!

        Taip, tik TAUTININKU SAJUNGOS ir Tautinio Jaunimo pastangu deka, visiskai musu kolaboracines pediku (konservu) valdomai valdziai DRAUDZIANT, persekiojant ir niekinant, tyciojantis, *nelegaliai* ir buvo padaryta eisena Kaune (II-16) ir Vilniuje (III-11). As buvau, maciau daug labai graziu, kulturingu Tevyne mylinciu zmoniu! Deja, ju buvo tik kokie 5-6 tukstanciai, tuo tarpu Rygoje matome- 12-15 tukstanciu!!!!

        O kitamet yra ir kita labai svarbi Lietuvai data- 140-osios Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento (*pirmojo!*) Antano Smetonos GIMIMO ir 70-osios jo NUZUDYMO metines!

        P.S. Ar jus bent zinote, kad siemet buvo 80-osios musu Didvyriu lakunu skrydzio per Atlanta metines… priminkite kaip tai buvo pamineta Valstybiniu lygiu (nekalbu megejisku, vietines bendruomenes ar kokio kaimelio)?

        Atsakyti
        • Lijana says:
          12 metų ago

          Pritariu.

          Atsakyti
    4. Jotvingis says:
      12 metų ago

      Panašu, kad mūsų valdžiažmogiai taip įsijautė į šiknalaižiavimą Lenkijai, Rusijai ir Briuseliui, jog pamiršo, kad mūsų kaimynai latviai švenčia nepriklausomos Latvijos 95 – ąją sukaktį. Per informacines laidas nei vienas Lietuvos TV kanalas nei vienu sakiniu neužsiminė apie mūsų kaimynės Latvijos švenčiamą sukaktį. Visiškai kitokia reakcija buvo, kai nepriklausomybės šventę šventė “strateginis partneris” – Lenkija.

      Atsakyti
      • Sėlis says:
        12 metų ago

        Taikliai. 🙂

        Atsakyti
        • Lijana says:
          12 metų ago

          Pritariu.

          Atsakyti
      • bartas says:
        12 metų ago

        Teisingai. Rusiški kanalai yra šventas reikalas . Mums labai svarbu žinoti lenkiška tv. Bet Latvijos , Estijos tv nematėm ir nematysim.
        Ar gali mūsų vidutinybėms , esantiems valdžioje, tai rūpėti. Dabar pagrindinis reikalas – algos pasididinimas. Šlykštu.

        Atsakyti
    5. Sėlis says:
      12 metų ago

      Ar Neatkarības diena, mūsu dārgie brāļi latvieši! 🙂

      Atsakyti
    6. pastebėjimas says:
      12 metų ago

      Peržiūrėjau visas nuotraukas. Džiugu. Myliu Latviją ir broliukus latvius. Pastebėjau didelį skirtumą nuo mūsų Vasario 16 – os ir Kovo 11 – os švenčių eisenų Vilniuje ar Kaune. Rygoje nemačiau policininkų, kurie trintųsi paskui ar šalia einančiųjų – nei pėsčiųjų, nei raitų, važiuotų ar skrendančių. Tai ką – mus mūsų policija labiau “myli” ir labiau “saugoja”?

      Atsakyti
    7. Gi says:
      12 metų ago

      Lietuvoje degradavusi ir nusikaltusi valdžia bijo Kovo 11 šventimo ir eitynių.Deda į kelnes,kad daug susirinks ir nuvers,ir teks atsakyti už nusikaltimus ypač po Garliavos šturmo kai Deimantę pagrobė.

      Atsakyti
      • Lijana says:
        12 metų ago

        Taikliai,nes didele dalis Seimo nariu praturtejo neteisetai.

        Atsakyti
    8. Audronė says:
      12 metų ago

      Jaučiasi žmonių vidinė laisvė, prie tokių milicininkų nepastatysi.

      Atsakyti
    9. Šaunuoliai says:
      12 metų ago

      Latviai.
      O policininkų su arkliukais ir šuniukais per jų eitynes priešingai negu Lietuvoje nematyti.

      Atsakyti
    10. Jolė says:
      12 metų ago

      Džiugu skaityti ir matyti nuotraukas iš kurių sklinda meilė Latvijai.
      Latviai stipresni už mus, galime imti pavyzdį.
      Mitinge, kurį organizavo Latvijos tautininkai, prie laisvės paminklo, kalbėjo Prezidentas.
      Latvijos prezidentas yra su tautiškais savo valstybės piliečiais.
      Kad taip Lietuvoje kovo 11-tą ateitų 10 000 Lietuvą mylinčių žmonių.
      Ateikime ir parodykime kaip mums svarbi Valstybė, Kalba ir Žemė.
      Gerai, kad tautininkai nuvažiavo ir parodė solidarumą su broliška baltų tauta.
      Ačiū

      Atsakyti
    11. Idėjinis says:
      12 metų ago

      Džiugu, kad broliai latviai taip gražiai švenčia savo valstybingumo dieną!

      Atsakyti
    12. jo says:
      12 metų ago

      (kasjauns.lv)
      Dukart olimpinis čempionas, ledo ritulininkas Aleksandras Koževnikovas pasižymėjo savo ribotumu, komentuodamas latvių tautinius simbolius ant „Arēna Rīga” ledo lapkričio 17-ąją prieš Rygos „Dinamo” ir Chantimansijsko „Jugra” rungtynes. Jis nacionalizmu pavadino net ir tai, kad latviai Rusiją vadina „Krievija“.

      Valstybės šventės išvakarėse – lapkričio 17-ąją prieš Rygos „Dinamo” ir Chantimansijsko „Jugra” ledo ritulio rungtynes visi buvo pasveikinti su Latvijas Nepriklausomybės diena. Specialiame pasirodyme prieš rungtynes šokėjai ant ledo raudonai baltai raudonomis vėliavomis suformavo latvių tautos simbolius, tarp jų ir ugnies kryžių. Rusjos žiniasklaidoje tai sukėlė ažiotažą, nes daugelis mūsų kaimyninėje valstybėje ugnies kryžiuje įžvelgė nacistų svastiką ir fašizmo atgimimą, rusų sielų ir jausmų užpuolimą.

      Nors Kontinentinės ledo ritulio lygos vadovybė pareiškė, kad „sveikinimo pastatyme matytas simbolis nesusijęs su svastika, bet rezonansą sukėlęs skandalas buvo ištrauktas iš konteksto”, bet yra rusų, kurie šį mūsų valstybinės šventės pastatymą laiko mirtinu įžeidimu. Jų netenkina ir Rygos „Dinamo” paaiškinimas: „Pasirodyme buvo panaudotas latvių tautinis simbolis, kuris yra naudojamas mūsų tautiniuose drabužiuose ir raštuose. Jis turi daug pavadinimų, tačiau tai jokiu būdu nėra svastika.”

      Ypatingą nepasitenkinimą išsakė žymus rusų ledo ritulininkas, du kart olimpinis čempionas, dabar ledo ritulio treneris Aleksandras Koževnikovas. Jis interviu rusų sporto portalui sovsport.ru pasakė: „Mano požiūris į tai yra visiškai neigiamas. Tai yra kvaila ir juokinga. Nesuprantu, ką jie tuo nori pasiekti. Tarp kitko, su panašiu Latvijos požiūriu į mus jau esu susidūręs. Kai vyko „Arēna Rīga” atidarymas mūsų valstybės pavadinimą (ant tablo) užrašė kaip „Krievija”. Asmeniškai reikalavau jį pakeisti – užrašyti „Rossija” arba „Russia”, bet ne… Turbūt, kad mums skaudžiau padarytų. O po to jie nori, kad su jais gražiai žaistų.”

      Koževnikovas dar pridūrė: „Viskas pas juos yra tautiška, taip pat ir „Krievija”.” Tikriausiai, Koževnikovas, nesiorientuodamas kalbotyroje, buvo nusprendęs, kad mes Rusijos pavadinimą (Krievija) siejame su rusų žodžiu „krivoje” (kreivas), o ne kaimyninę šalį vadiname žodžiu, vartojamu istoriškai jau daugelį šimtmečių. Pagal Koževnikovo logiką, tada pretenzijas latviams gali reikšti ir estai, kad mes jų šalies nevadiname Estija (latviškai – Igaunija), ar vokiečiai, kad mums Vokietija nėra Germanija.

      Tuo pat metu kiti Rusijos ledo ritulio autoritetai jokio kriminalo ugnies kryžiaus ženkle neįžiūri. Štai pavyzdžiui ledo ritulio komentatorius, treneris Andrejus Piatanovas portalui gazeta.ru pasakė:
      „Suprantama, kad rygiečiai nenorėjo nieko provokuoti. Sako, kad tai (ugnies kryžius) yra jų tautinis simbolis, tik panašus į svastiką. Manau, kad taip ir yra. Nematau čia jokio kriminalo. Žinoma, komanda žaidžia Rusijos lygoje, tai rodo Rusijos televizijoje, ir, atrodo, kad lygos vadovai galėjo susimastyti, kad tai sukels kažkokią reakciją. Bet tai sprendžiant iš mūsų, Rusijos pozicijų. Latviams tai yra tradicinis, įprastas simbolis. Jiems, tikriausiai, net į galvą neatėjo, kad tai gali ką nors įžeisti.”

      Atsakyti
      • jo says:
        12 metų ago

        video yra čia:
        Apsveikums Latvijai „Arēnā Rīga” pirms „Dinamo” un „Jugras” spēles

        Atsakyti
    13. Lijana says:
      12 metų ago

      Ar yra normalu einant dirbti i gelezinkeli pasirasyti dokumenta,kad jokiuose piketuose ar streikuose nedalyvausi,kitaip taves i darba nepriims.Ir cia tik vienamedalio puse… ir dar “valstybene imone”! O kiek tokiu dar yra Lietuvoje? Ir nereikia stebetis,kad niekas nepiketuoja ir nestreikuoja!

      Atsakyti
      • Lijana says:
        12 metų ago

        O apie kokias eitynes ar demonstracijas jau net kalbu nera.

        Atsakyti
    14. Suvalkietis says:
      12 metų ago

      AČIŪ ALKUI ! BRAVO LATVIJA ! Vasario 16 susirinkim visi kartu. Iki.

      Atsakyti
    15. dionyzas says:
      11 metų ago

      Latviai atbudo ,o mes – saldžiai miegame ?

      Atsakyti

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Plyni kirtimai
    Gamta ir ekologija

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

    2025 05 24
    Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
    Lietuvoje

    Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

    2025 05 24
    Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025
    Lietuvoje

    Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

    2025 05 24
    Pinigai | Pixabay nuotr.
    Lietuvoje

    Savivaldybių aplinkai gerinti paskirstyta 16 mln. eurų

    2025 05 23
    G. Paluckas lankosi Moldovoje
    Lietuvoje

    G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

    2025 05 23
    Jono Basanavičiaus gatvė
    Lietuvoje

    Atnaujinama sostinės J. Basanavičiaus gatvė

    2025 05 23
    Klaipėda
    Lietuvoje

    Klaipėdoje atsiras dar 500 automobilių statymo vietų

    2025 05 23
    Karolis Aleksa ir Teo Frankenas
    Lietuvoje

    Lietuvoje vieši Belgijos gynybos ministras

    2025 05 23

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • skt. apie Geologai tyrė Šakių žemę: ledynų pėdsakai, kopos ir ledynmečių ežerai
    • trims pliusams apie G7 šalys suvienija spaudimą Rusijai: griežtesnės sankcijos ir nauji įsipareigojimai dėl Ukrainos
    • Zigmas Vaišvila apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
    • Zigmas Vaišvila apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • Technologijos keičia televizoriaus žiūrėjimo įpročius
    • Kepsninėms nėra prasto oro
    • Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus
    • Neišgeriantiems reikiamo vandens kiekio siūloma išeitis

    Kiti Straipsniai

    Derybos?

    J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

    2025 05 17
    Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

    J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

    2025 05 12
    Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

    J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

    2025 05 11
    Jorė 2025

    Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

    2025 05 07
    Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

    Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

    2025 04 30
    Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

    Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

    2025 04 22
    Jorė

    Jorė – pavasarinė malda mūsų dievams

    2025 04 22
    Ažagų - Eimuliškio kautynių 80 - mečio minėjimas

    R. Kaminskas. Ažagų-Eimuliškio kautynės buvo vienos iš didžiausių Lietuvos partizanų kautynių prieš sovietų okupantus

    2025 04 10
    Kazimieras Uoka Tautininkų sąjungos suvažiavime, 2013-12-15

    Pristatoma Gintaro Songailos knyga apie signatarą Kazimierą Uoką

    2025 04 09
    Signataro A. Patacko diskusijų klubo iškaba Kauno įgulos karininkų ramovėje

    Prisimintas signataras Algirdas Patackas: praėjo 10 metų nuo jo netekties

    2025 04 07

    Skaitytojų nuomonės:

    • skt. apie Geologai tyrė Šakių žemę: ledynų pėdsakai, kopos ir ledynmečių ežerai
    • trims pliusams apie G7 šalys suvienija spaudimą Rusijai: griežtesnės sankcijos ir nauji įsipareigojimai dėl Ukrainos
    • Zigmas Vaišvila apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
    • Zigmas Vaišvila apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
    • +++ apie G7 šalys suvienija spaudimą Rusijai: griežtesnės sankcijos ir nauji įsipareigojimai dėl Ukrainos
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Visuomenė paragino Lietuvos valdžią stabdyti vilkų medžioklę

    V. Balys. Vilkų apsauga – žingsnis pirmyn, žingsnis atgal?

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai