Spaudos konferencija Seime: Kas ir kodėl laidoja Lietuvos Konstituciją? (video)

Spalio 24 d. 10 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos, referendumo dėl Lietuvos žemės iniciatoriaus Pranciškaus Alfredo Šliužo, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininko Juliaus Pankos ir advokatės Aldonos Birutės Jankevičienės spaudos konferencija „Kas ir kodėl laidoja Lietuvos Konstituciją?“.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:

httpv://youtu.be/DTac137SwEY

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21-ųjų metinių proga spaudos konferencijos rengėjai dar kartą  priminė, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta ir suverenitetas priklauso Tautai. Todėl, pasak spaudos konferencijos rengėjų,  referendumo dėl Lietuvos žemės gynimo ir referendumo paskelbimo kartelės sumažinimo klausimas tapo esminiu nusistovėjusios valstybinės sistemos ir piliečių susivokimo išbandymu.

„Konstitucija, ginant Tautai priklausantį valstybės suverenitetą, Lietuvoje tampa formalumu. Valstybės institucijos naudojamos ne padėti jos piliečiams įgyvendinti jų teises ir valią, o varžyti jas. Visomis išgalėmis trukdoma paskelbti referendumą dėl tiesioginio valstybės valdymo grąžinimo Tautai, Tautai ir valstybei priklausančios žemės ir jos turtų apgynimo“, – teigė Signataras Z.Vaišvila.

Referendumo organizatoriai spaudos konferencijoje kalbėjo apie parašų rinkimo sunkumus ir trukdymus tai daryti, apie tai, kad LRT neskyrė referendumo rengėjams įstatymu nustatyto laiko agitacijai radijo ir TV eteryje. Buvo pranešta apie Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą atmesti referendumo rengimo iniciatyvinės grupės skundą šiuo klausimu.

Vienas iš referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius PankaSurinkę priminė, kad referendumu dėl kurio šiuo metu renkami parašai yra siekiama 3-jų dalykų:

1. Sukurti teisę į tiesioginės demokratijos įrankius, atveriant kelią piliečių iniciatyvoms, kurioms įgyvendinti nebereiks nerealaus 300 000 parašų skaičiaus, o užteks įveikiamos 100 000 parašų ribos.
2. Apsaugoti Lietuvos žemę nuo išpardavimo užsienio piliečiams, tuo paliekant teisę mūsų ateities kartoms turėti pasaulyje savo Tautos namus, lopinėlį planetos, kur  skambėtų lietuvių kalba ir būtų auginama lietuviška duona.
3. Apsaugoti savo Žemės gelmių turtus, kad jie būtų naudojami tik ekologiškai saugiai, o didžioji dalis pelno, gaunamo iš jų, liktų Lietuvos valstybei ir kurtų Tautos gerovę.

Z.Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2013.10.24 d. perskaitytas pranešimas:

Z.Vaišvila. Kas ir kodėl laidoja Lietuvos Konstituciją?

Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 21-ri. Jau antras Respublikos Prezidentas globoja parodomąjį Konstitucijos egzaminą liaudžiai. Tačiau kokį pavyzdį tautai rodo jie patys ir įstatymus leidžiančioji bei vykdomoji valdžios? Išskirtinai blogą – laužo priesaiką, kurią perskaitė, ranką padėję ant Konstitucijos, o vykdyti ir gerbti ją nesiruošia. Po to, kai Prezidentė, privalanti būti Konstitucijos garantu, pernai pareiškė, kad jai nesvarbi Tautos nuomonė dėl 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimo, kurio jau metus laiko neįgyvendina Seimas, šiandien supratome, kad ir mūsų valdžios santykiuose su Tauta geriausiu atveju būsime verčiami pagal Europos Sąjungos „teisės“ praktiką balsuoti tiek kartų, kol pakeisime savo nuomonę.

Kelis dešimtmečius mums parenkama valdžia įsismagino ir nebekreipia dėmesio į Konstituciją. Tačiau akivaizdu, kad valdžia išsigando pirmą kartą galinčios pavykti pačios Tautos iniciatyvos paskelbti referendumą ne iš valdžios malonės. Todėl ir vykdoma dezinformacinė bei fizinė šios iniciatyvos blokada. Valdžios sąžinei, kiek jos beliko, ir mūsų piliečių padrąsinimui priminsiu keletą mūsų Konstitucijos nuostatų:

2 str. „Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai.“ Būtent šios nuostatos visų pirma nemato net tik Europos Sąjungos biurokratija, bet ir jos įrankiu tapusi mūsų valdžia.

3 str. „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.” Valdžiai paaiškinu, kad teisės požiūriu prievarta yra:

– ir Jūsų vykdomi mūsų Konstituciją pažeidžiantys suvereniteto atidavimai be Tautos valios;

– ir Jūsų veikimas prieš Tautą, neleidžiant realizuoti jos Konstitucinės teisės į suvereno galios reiškimą.

Priminsiu, kad 4 str. nustato, jog “Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.” Tai, kad Tauta, išrinkusi Jus – Seimą, Respublikos Prezidentą ir Vyriausybę, Teismą – suteikė Jums teisę vykdyti valstybės valdžią Lietuvoje, nesuteikia Jums teisės daryti bet ką. Visų pirma, su Tautos suverenitetu ir jos turtu – žeme ir joje esančiais turtais. Jūs užmiršote, kad valdžios galias riboja Konstitucija, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms – skaitykite 5 str.

6 straipsnis suteikia teisę kiekvienam savo teises ginti remiantis Konstitucija. Todėl valdžios institucijų ir jos įstaigų veikimas prieš Tautos siekį įgyvendinti suvereno teisę vieninteliu Konstitucijos jai suteiktu instrumentu – referendumu – yra šiurkštus Konstitucijos bei valdžios priesaikos Tautai ir valstybei sulaužymas. Tai patvirtina 2012 m. spalio 14 d. referendumo sprendimo neįgyvendinimas ir trukdymas organizuoti referendumą dėl Lietuvos žemės gynimo ir referendumo paskelbimo kartelės sumažinimo.

Referendumo klausimas tapo esminiu nusistovėjusios valstybinės sistemos ir piliečių susivokimo išbandymu ir takoskyros nustatymu – jei valdžia neatsitokės ir neatsisakys savo arogancijos, nevykdys savo konstitucinių pareigų, Lietuvos Respublikos piliečiai taip pat turi savo konstitucinę teisę „priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.” Tautos teisė tiesiogiai (referendumo būdu) vykdyti savo – suvereno – galią įtvirtinta Konstitucijoje, priimtoje taip pat referendumu 1992 m. spalio 25 d. Tad ir ginti šią teisę nuo valdžios savavaldžiavimo Tautai Konstitucija taip pat suteikė teisę. Ponios ir ponai valdžioje, Jūs ne tik savavaldžiaujate, bet ir piktnaudžiaujate savo pareigomis, veikiate prieš Tautą – jos teisę tiesiogiai (ne tik per Jus, atstovus) vykdyti savo suvereno galią. Tauta rinksis teisėtas priemones veikti prieš Jus, jei neatsitokėsite ir manysite, kad Jums viskas leista.

Valdžia privalo apsispręsti, ar ir toliau vykdys eurobiurokratų net Lietuvos stojimo į ES nesutartas iniciatyvas verčiant ES vienalyte federacine valstybe, ar ES turi būti stipri savo stiprių, o ne suniveliuotų ir bevalių narių dėka. Štai vakar niekieno nerinktas ir tik buvusios mūsų Vyriausybės deleguotas eurokomisaras Algirdas Šemeta, dėl savo statuso „išskirtinumo“ nejaučiantis jokios atsakomybės nei dėl Lietuvos, nei dėl savo veiksmų, paskelbė, jog ES jau kuria net vieningą mokesčių deklaravimo sistemą, nors mokesčių sistema stojimo sutartyse priskirta šalių kompetencijai. Tad šliaužiantis, o ne vienu aktu skelbiamas valstybių-narių prarijimas sparčiai plečiamas. Stojome į Europos Sąjungą entuziastingai, o ir niekas lyg nereikalavo atsisakyti suvereniteto. Mažai kam mūsų kilo abejonių dėl europinės krypties pasirinkimo. Garsiai kalbėti apie tai, kuo šis kelias gali baigtis, nebuvo net leista. Svarbiausia – procesas, o apie tikslą visiems žinoti nebūtina.

Tačiau ten, kur viskas grindžiama tik pinigais, anksčiau ar vėliau tenka apsispręsti dėl strateginių politinių sprendimų ateities klausimais. Europoje tai prisirpo, nes ekonominė ES integracija (de facto) pastebimai pralenkė politinę (de jure). Tai jau atvirai matoma konfliktinė situacija. Ir ne tik gėjų paraduose. Akivaizdžiai, be jokių esminių išlygų, dar nepriėmus sprendimų, tačiau kuriama europrokuratūra, vienijama bankų ir finansinė sistemos. Vainikuoti tai turi, be abejo, vieninga valiuta ir vieninga teisė, kurią, beje kurti ir kontroliuoti gali net niekieno nerenkama, o tik parenkama Europos Komisija. Ši vykdomoji valdžia ne tik skirsto pinigus (dėl ko labai “gerbiama”), bet ir turi teisės aktų leidėjo ir net teismo, valstybių baudėjo teises. Tikra “Demokratijos” viršūnė! Negana to EK sprendžia, ką mes turime sėti, auginti, kuo kvėpuoti, kaip auklėti savo vaikus, šviesti vaikus apie masturbaciją nuo 0 iki 4 metukų (šios savaitės Europarlamento diskusija) ir net kaip mylėtis bei kokias belytes šeimas kurti.

Naujojo centro ir valstybių-narių bei jų suverenų teises turinčių tautų konfliktas akivaizdus – arba centras, padedant šalių valdžioms, federalizuojasi ir tampa vienetu, arba ne. TSRS žlugimas parodė, kad didelė ekonominės dezintegracijos kaina nereiškia, kad tai neatsitiks.

Todėl Lietuvos kaip valstybės ir jos suvereno Tautos interesas yra vienyti jėgas ir pastangas, rasti idėją šioje sudėtingoje situacijoje. Pasibaigus pinigams (mūsų valstybės praskolinimas beviltiškai tik didėja), reikalinga idėja. Jos neturime nei mes, nei Rytų Europos šalys. Tai patvirtina ir propagandinis ES bei Rusijos žaidimas su Ukraina. Todėl mūsų ir mus parduodančios valdžios vienijimuisi ir bendro sprendimo mūsų valstybei ieškojimui (manau, ir drauge su Rytų Europos bei Skandinavijos šalimis) be galo svarbiu argumentu tampa vienas kito pripažinimas ir susikalbėjimas. Su mumis nesišnekančią valdžią priversti tai daryti galima tik referendumu. Tad žodis referendumo rengėjams ir pasiaukojantiems talkininkams – tiek veikla, tiek idėjomis ir teisės žiniomis.

Priminsiu prieš 25-ius metus taip pat sudėtingomis ir labai panašiomis Tautos ignoravimo, kito Centro ir valdžios atviro spaudimo sąlygomis priimtą Sąjūdžio Moralinės Nepriklausomybės deklaraciją: „…jokia politinė situacija negali suvaržyti Lietuvos valios kaip Aukščiausios jos Teisės.“ Jos įgyvendinimui tuomet Sąjūdis įsteigė Garbės Teismą, suspendavo savo valdymo organo nario įgaliojimus. Artėjame prie panašių sprendimų ir šioje mūsų Tautos likimo kryžkelėje. Tad pasistenkime ir gerbkime save!

Spausdinti