Spalio 22 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą nuo Rusijos ekspansijos.
Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, pagarbos Europos teisės tradicijai ir saugumo erdvę Rytų Europoje.
Kaip nurodyta projekte, jo tikslas – valstybės mastu didinti šio istorinio fakto žinomumą, aktualizuoti šlovingus Lietuvos istorijos puslapius, skleisti istorijos pažinimą ir gilinti tautinę tapatybę. Kartu projektas suteikia gerą pagrindą gilinti bendradarbiavimą su Baltarusija ir Ukraina bendros istorinės atminties įprasminimo plotmėje.
1514 m. rugsėjo 8 d. įvykęs Oršos mūšis yra viena didingiausių Lietuvos kariuomenės pergalių po Žalgirio mūšio ir nepaprastai svarbi Lietuvos istorijos data.
Pasak istoriko Tomo Baranausko, Oršos mūšis mena laikus, kai po pirmųjų be galo skaudžių Rusijos smūgių, netekusi bemaž trečdalio teritorijos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susitelkė ir sugebėjo atsispirti tolesnei Rusijos ekspansijai.
„Po Oršos mūšio sudarytų paliaubų net 40 metų Maskva nebedrįso pulti Lietuvos – ir tai buvo nemažas laimėjimas, leidęs Lietuvai atsigauti ir sustiprėti. Būtent šiuo atokvėpio laikotarpiu sukurtas pirmasis Lietuvos statutas, pastatyti renesansiniai Valdovų rūmai, pradėtas knygų spausdinimas, sklido Renesanso ir reformacijos idėjos“, – sako T.Baranauskas.
Reikia paminėti ir tai, jog 2010 m. buvo paskelbti Žalgirio mūšio metais, o savo svarba istorijoje Oršos mūšis nenusileidžia pastarajam. Ne veltui dažnai Oršos mūšis dar vadinamas „užmirštuoju Rytų Žalgiriu“. Oršos mūšis – vienas šlovingiausių XVI a. karų epizodų, vis dar skendintis užmarštyje, tad tikimasi, jog projektas sulauks atitinkamo dėmesio ir palaikymo.
Manau, socdemai uždraus – kad Rusija neįsižeistų… 🙂
Bradauskas tikrai apsiputos, bet mes Lietuviai turime palaikyti šį pasiūlymą.
Rusai švenčia Berlyno kapituliacija, o kas trukdo mums tokią reikšminga datą švesti.
bet Smolenskas NE kapituliavo gi…
Lietuvos Valstybės santykiai su Moskovija ir Aukso Orda
http://lndp.lt/diskusijos/viewforum.php?f=57
Oršos mūšis 1514 m. rugsėjo 8 d. – didžiausia Lietuvos karinė pergalė prieš Rusiją
http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=10&t=10417
didziausia ir… paskutine(((((
Kas iš tų paskelbimų vienokio ar kitokio įvykio metais. Paskelbiama ir nieko nedaroma, žmonės kaip buvo nieko nežinoję apie metų įvykį, taip ir lieka nesužinoję jiems pasibaigus.
Manau, kad būtų tikslinga pakviesti šiam mūšiui minėti skirtuose renginiuose dalyvauti ir Rusiją, o gal net pasiūlyti juos rengti bendrai su ja.
ir , tamstos manymu , rusai sutiks švęsti , jiems negarbingą datą. Jie to niekada nedarys. Niekada. Nes jiems esam nelygiaverčiai. Mes jiems laikinai prarasta teritorija.
Tame ir esmė, – ar jie sutiks…
Ei, Kažin, butu gerai pakviesti ir Oršos mūšio dalyvių į kokį minėjimą.
labai gerai….tai ypac isryskins kas dabar yra Rusija ir kas yra Lietuva
korekcija
…yra Rusija ir buvo Lietuva….
Bet gi Smolensko nesugrazino…
Geras sumanymas. Tačiau labai negerai, kad šį sumanymą siejame su Mantu Adomėnu. Žinant to asmens elgseną (manau, kad nepamiršote “Mėsos” ir besikeikiančios nepilnametės bei kitų M. Adomėno akibrokštų), sunku patikėti, kad jis pats būtų tai sugalvojęs. Bet pasinaudoti šia idėja savęs aukštinimui tokie, kaip jis, tikrai moka. Palaikykime Oršos mūšio paminėjimo idėją, bet ne M. Adomėną.
Taip , teisingai aš palaikau Oršos mūšio minėjimo šventę. O kas tas Adomėnas?
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Kodėl Lietuvos istorikai nutyli, vengia, bijo liesti siaubingus masinius Lietuvos gyventojų žudymus, genocidą 17 amžiaus viduryje(„Tvanas“)? 1655 m. rusų caro kariuomenė nužudė 70 proc. (apie 2 milijonai) beginklių Lietuvos gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas, sugriautas iki pamatų,pasakiški turtai išgabenti į žudikų irštvą maskoliją.
VYTAUTO TRAGEDIJA:
1.Po mūšio prie Tanenbergo ( Žalgirio mūšis) ,ordino sostinė nebuvo užimta, jokių strateginių pranašumų lietuviams nebuvo skirta, atskirtis nuo Vakarų Europos padidėjo;
2.Penkiolikto amžiaus pradžioje Rytų Europoje vyko tautų formavimosi laikotarpis, lietuviai turėjo istorinį šansą įsitvirtinti Europoje, kaip krikščioniškų Vakarų sąjungininkai. Vytautas , augęs ir auklėtas ordino aplinkoje, nesugebėjo savo galybe sutriuškinti vasalus maskolius, busimus engėjus rusus. Tai yra Vytauto tragedijos priežastis – Lietuvių imperijai nuo Baltijos iki Juodosios jūros sąlygas pradeda diktuoti Vytauto vasalai, proanūkis Maskvos caras Ivan Grozni , toliau sekė siaubingas karas su Maskvos DK, “Tvanas“, kurio metu Lietuva neteko 60-70 % savo gyventojų, fantastinio grožio sostinė Vilnius buvo sudegintas iki pamatų;
3.Tolimesnė įvykių raidos istorija parodė , kad Žalgiris tapo klastingų okupantų smegenų plovimo sistemos mechanizmo dalis, pragaištingos Lietuvos orientacijos į Rusiją , į “Stalino saulę” ,trėmimus, masines lietuvių žudynes.Net „Žalgirio” sporto klubas propagandos tikslu buvo įkurtas Maskvoje, 1943 metais;
4.Rusijos imperija yra ne tik blogio(R.Reiganas) ,bet ir melo imperija, nes jos istorija yra parašyta pagal politikų scenarijų. Pavyzdžiui, epas “Slovo o polku Igoreve”, yra falsifikatas, pagamintas Prahoje 19 amžiaus pradžioje. Šio epo ir kitų klastingų pasakų pagrindu sukurta imperinės ,totalitarinės Rusijos „istorija“.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis