V.Paulikas. Kodėl turėtume parduoti savo žemę užsieniečiams – argumentai?

Ar visi argumentai baigiasi tuo, kad Steponavičius ir Gentvilas taip pasakė?

Mano subjektyviu supratimu, žemės pardavimas yra nemoralus mūsų vaikų ir senolių atžvilgiu.

Šiuolaikinė okupacija nematoma plika akimi. Dabar naudojama vis mažiau ginklų, nes šalis galima užimti manipuliacijomis ir klasta. Paskolomis ir „sutartimis“. Grėsmė prarasti suverenitetą mažoms valstybėms kyla dėl didžiųjų valstybių valdomų energijos resursų ir nekontroliuojamo pinigų spausdinimo (nepadengti turtu pinigai). Lietuvai, apsuptai žymiai didesnių ir ne visada draugiškų valstybių, būtina daug griežčiau negu didžiosioms šalims įstatymiškai apsaugoti Lietuvos valstybę nuo svetimšalių įtakos.

Kova dėl žemių vyko visais laikais. Amerikos indėnai nunyko, iškeitę savo žemes į blizgučius. Skaudus ir palestiniečių likimas, iš kurių žemė atimta ją nupirkus.

Indiją kolonizavo ne karinės pajėgos, o komercinė firma superkusi žemes. Istorija, mėgsta kartotis… ir net nebūtinai toje pačioje pasaulio vietoje!!!

Palyginkime žemės kainas. Lietuvoje – mažiausia žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina yra apie 400Lt/ha, didžiausia – 5000Lt/ha, net ir tokia kaina ne visiems Lietuvos ūkininkams įperkama. Dabar palyginkime Vokietijoje – dirbamos žemės kaina yra apie 35000Lt/ha, Italijoje 48000Lt/ha, Olandijoje 90000Lt/ha.

Ar reikia aiškinti, kur link judės užsienio kapitalas? Kodėl tada tie europarlamento biurokratai kategoriškai pasisako prieš išmokų ūkininkams sulyginimą?

Gal kas sugebės atsakyti, kas už to slypi? Ar ne tos vadinamos sąmokslo teorijos?

Užsieniečiams žemę pirkti Rusijoje draudžiama, leidžiama tik ilgalaikė nuoma.

Nedidelės, bet iš naftos gavybos gyvenančios turtingos Artimųjų Rytų valstybės aktyviai ieško galimybių pirkti ar nuomotis žemių ir taip užsitikrinti maisto produktų tiekimą. Saudo Arabija per tarpininkų firmas įsigyja žemes Australijoje, Kroatijoje, Egipte, Eritrėjoje, Indijoje, Maroke, Pakistane, Filipinuose, Sudane, Sirijoje, Tailande, Ukrainoje, Vietname. Jie puikiai suvokia, kad nafta anksčiau ar vėliau baigsis, o iš ko jiems reiks prasimaitinti?

Ar tai nėra artimųjų rytų tautų persikraustymas?

Kompanijos, perkančios ar ilgam laikui nuomojančios žemę užsienio šalyse, tikina, kad tai nekelia jokios grėsmės: laukai yra dirbami, derlius užauginamas, vietos gyventojai a‘lia gauna darbo, derlius išvežamas tikriesiems savininkams.

Kapitalas, rinka diktuoja savo sąlygas, nuomininkams rūpi vien gausesnis derlius, todėl po jų šeimininkavimo žemė lieka nualinta dėl besaikio trąšų naudojimo. Užaugintos produkcijos išvežimas irgi sukelia neigiamų pasekmių.

Viena, kai išauginta produkcija realizuojama šalies viduje, o perteklius eksportuojamas, tačiau visai kas kita, kai derlius iš karto išgabenamas, nepaisant šalies aprūpinimo maistu.

Užsienio kompanijų šeimininkavimas sukuria ir politinį nestabilumą. Yra pavyzdžių: Agrokompanijos „United Fruit“ veiklos Gvatemaloje rezultatas – 40 metų trunkantis pilietinis karas ir daugiau kaip 100 tūkst. žuvusiųjų.

Superkant žemės ūkio paskirties žemes, smulkieji savininkai išstumiami, o žemė koncentruojasi stambiųjų žemvaldžių rankose.

Realiai tai yra neokolonializmas, kai vargingosios šalys augina maistą turtingosioms ir iki šiol nėra sugalvota būdo, kaip sulaikyti vargingųjų šalių valdžią nuo tokių sandėrių.

Jei jūs esate žemės savininkas ir kam nors parduosite savo žemę, ūkį ar verslą; ar pardavus jus man galėsite diktuoti sąlygas, nustatyti kokias nors taisykles, ar atgal iš manęs susigrąžinti? Ne. Tai apie ką mes kalbame? Kas gins užsieniečio interesus Lietuvoje, jei jis įsigis žemę ir ką Lietuva sugebės priešpastatyti, prieš transnacionalines korporacijas, koncernus?

Puikus pavyzdys yra Chevrono veikla Ekvadore. Net Ekvadoro teismai nesugebėjo iš Chevrono išieškoti kompensacijų už neatstatomai padarytą žalą gamtai.

ES senbuvių, taip pat kitų ekonomiškai stiprių valstybių ir Lietuvos ūkininkų dotavimas iš ES fondų nėra vienodi, dotacijos skirtingos, vadinasi Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti su užsienio ūkininkais. Konkurencinės sąlygos absoliučiai nėra lygios.

O kas jūsų laukia, jei jūs tampate nekonkurentabilus?

Tokiu atveju jūs arba parduosite savo verslą, žemę arba bankrutuojate – papildote Lietuvos klajoklių (emigrantų) gretas. Geriausiu atveju vergausim pas tą, kam parduosite savo verslą ar žemę. Tai atsitiks ne iškart, tai vyks lėtai, palaipsniui.

Šiandieninis Lietuvos ūkininkų finansinis pajėgumas yra nepaprastai menkas. Realybė yra tokia, kad šiandien, norėdami plėsti savo ūkį, Lietuvos ūkininkai negali įpirkti žemės net už tą lietuvišką mažą kainą.

Kalbėti apie konkurenciją galima tik tada, kai Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės bei kooperatyvai gali dalyvauti joje vienodu konkurenciniu ir finansiniu pajėgumu, kaip ir užsieniečiai. O kalbant apie kai kieno siūlomus saugiklius ir apribojimus, tai valstybinio turto privatizavimas parodė, kad daugelį saugiklių ir apribojimų galima lengvai apeiti.

Klausimas, kodėl kalbama apie pardavimą, o ne apie nuomą? Kieno kapitalas jaučia sentimentus lietuviškam kraštui? Vokiečiai žiūri į Klaipėdos kraštą, lenkai į Pietryčių Lietuvą, turi savo interesų ir baltarusiai.

Ar jūs rasite Lietuvoje nors vieną ūkininką, kuris sugebėtų sakykime Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ar Lenkijoje įsigyti bent 20 000 ha. žemės?

Realiai VISĄ Lietuvos teritoriją gali įsigyti – privatizuoti keli Vokietijos ž.ū. koncernai, o jei kalbėti apie JAV, ten atsiras ž.ū. koncernai, kurie tiesiogiai gali praryti visas Lietuvos žemes (vienas koncernas gali nusipirkti visą Lietuvą), kartu su visais žemės ištekliais.

O ar pagalvojame, už kokius pinigus perka? Ar tik ne už tuos pačius, kuriuos spausdina ant žalio tualetinio popieriaus ir kurie nėra niekuo padengti? Kuo tas žalias popierius pavirs rytoj? Ar susimąstėme? Štai jums ir sąmokslo teorijos, tautų persikraustymas, ŽEMIŲ UŽGROBIMAS BE KARO.

Kas atsitiks, kai užsienio kapitalas išstums Lietuvos ūkininkus ir monopolizuos visą žemės ūkį? Ogi diktuos žemės ūkio produkcijos kainas ir mes neturėsime iš ko per daug rinktis. Mes būsime priversti ir toliau ir dar daugiau skolintis iš pasaulio bankų, kad įpirkti mūsų žemėje išaugintą produkciją, kad prasimaitinti krausime kapitalą užsieniečiams, o savo ūkininkus sunaikinsime.

Tai kodėl mes, liberalai, turėtume kovoti prieš savo valstybę, prieš savo tautą?

Autorius yra liberalas.

www.akcentai.info