Maisto papildas – tik nevisavertei mitybai papildyti

Dėl pernelyg greito gyvenimo tempo daugelio žmonių mityba tampa nevisavertė, todėl jiems gali trūkti kai kurių maistinių medžiagų. Šiems trūkumams kompensuoti skirti maisto papildai, kurių šiandieninė rinka gali pasiūlyti tikrai daug: Europos maisto papildų rinka yra vertinama 8,2 milijardais eurų, pasaulinė rinka – 45 milijardais eurų. Natūralu, kad vartotojams kyla daug klausimų – kaip pasirinkti iš gausybės siūlomų maisto papildų, į ką atkreipti dėmesį? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai. 

Maisto papildai negydo

Maisto papildai yra koncentruotas maistinių ir kitų medžiagų (vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, riebalų rūgščių, skaidulų, augalų bei žolių ekstraktų), turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis, skirtas papildyti įprastą maisto racioną.

Visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad maisto papildai nėra būtini, jeigu maitinamės įvairiai ir gauname pakankamą kiekį maistinių medžiagų, reikalingų normaliam augimui ir vystymuisi. Specialistų teigimu, maisto papildai jokiu būdu negali pakeisti maisto, o tik jį papildo. Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad maisto papildai negydo ir negali pasižymėti ligų profilaktinėmis savybėmis.

Egzistuoja tam tikri reikalavimai informacijai, pateikiamai maisto papildo etiketėje. Kadangi, kaip minėta,  maisto papildai negydo ir negali pasižymėti profilaktinėmis savybėmis, šių produktų etiketėse negali būti skelbiami teiginiai, susiję su konkrečių funkcijų ar organų veiklos pagerinimu.

Notifikuojant maisto papildus, dažnai nustatomi ženklinimo pažeidimai. Vienas iš tokių pažeidimų – draudžiamų sveikatingumo teiginių naudojimas etiketėje. „Maisto papildo etiketėje negali būti teiginių, skelbiančių apie maisto papildo gydomąsias ir profilaktines savybes, pavyzdžiui, kad jis stiprina protinį pajėgumą, gerina smegenų veiklą ir panašūs. Tai klaidina vartotojus, todėl apie šio ir kitų reikalavimų neatitinkančius maisto papildus pranešame rinkos kontrolę vykdančiai institucijai“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro Produktų vertinimo skyriaus specialistė Viktorija Belousovaitė.

Europos maisto saugos tarnyba yra patvirtinusi sąrašą teiginių, kurie gali būti naudojami maisto papildų etiketėse. Naudojant šiuos leidžiamus teiginius šalia galima nurodyti ir apie bendro pobūdžio nekonkrečią naudą, kurią maisto produktas apskritai teikia sveikatai ar su sveikata susijusiai gerai savijautai.

Etiketę pastudijuoti verta

Pasak specialistų, renkantis maisto papildus, pirmiausiai derėtų pasidomėti ar jie yra notifikuoti, t. y. ar Lietuvoje apie juos pranešta atsakingai institucijai – Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Lietuvoje notifikuojami iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos šalių) tiekiami maisto papildai. Šio proceso metu vertinama gaminio etiketėje pateikta informacija, kuriai yra nustatyti tam tikri reikalavimai.

Paprastai vaistinėse, kitose oficialiose prekybos vietose prekiaujama notifikuotais maisto papildais. Atsargiau reikėtų žiūrėti į produktus, parduodamus per platintojus, turguose. Pasitikrinti, ar siūlomas produktas yra notifikuotas, galima per Vilniaus visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje skelbiamą Notifikuotų maisto papildų duomenų bazę.

Įsitikinus, kad maisto papildas Lietuvos rinkoje yra legalus ir atmetus nepagrįstus lūkesčius dėl gydomojo maisto papildo poveikio, reikėtų  atidžiau pasidomėti jo sudėtinėmis dalimis. Maisto papildą renkamės, nes savo mitybą norime praturtinti tam tikrais mineralais, mikroelementas ar vitaminais. Tad tos medžiagos, kurios trūksta mūsų organizmui, turėtume ieškoti sudedamųjų dalių sąrašo viršuje.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kiek kokių medžiagų įdėta į maisto papildą. Pasitaiko atvejų, kai didesnę dalį maisto papildo sudaro cukrus, krakmolas ar kitos nevertingos medžiagos, o etiketėje skelbiami mineralai ar vitaminai užima nereikšmingą vietą sąrašo apačioje. Akivaizdu, kad toks produktas neduos jokios naudos ir pinigai bus išmesti vėjais“, – perspėja V. Belousovaitė.

Kasmet po tūkstantį naujų maisto papildų

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet atsiranda apie tūkstantį naujų maisto papildų. 2012 metais šiai įstaigai pranešta apie 879 į rinką tiekiamus maisto papildus. Tiesa, dalis jų prekybos lentynų taip ir nepasiekė.

„Vertindami pateiktą informaciją apie maisto papildą (etiketę), dažnai nustatome neatitikimų. Keliamų reikalavimų neatitinka maždaug pusė pateiktų maisto papildų etikečių. Apie šiuos trūkumus, kaip minėta, pranešame rinkos kontrolę vykdančiai institucijai, kuri priima atitinkamus sprendimus. Mūsų duomenimis, 2012 m. apie 20 proc. maisto papildų buvo uždrausta tiekti rinkai, mums pranešus apie tai, kad jie neatitinka reikalavimų“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria atėjus vasarai mėgautis jos teikiamais malonumais – uogomis, vaisiais, daržovėmis ir maitintis visavertiškai, o nusprendus mitybą papildyti maisto papildais, atidžiai juos rinktis.