Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Suvalkiečio sodyboje – Lietuvos sunkieji arkliai

Nijolė Petrošiūtė, www.valstietis.lt
2013 05 23 13:18
1
Suvalkiečio sodyboje – Lietuvos sunkieji arkliai
Lietuvos sunkieji arkliai | N.Petrošiūtės nuotr.
Lietuvos sunkieji arkliai | N.Petrošiūtės nuotr.

Marijampolės rajono Turlojiškės kaimo ūkininkas Valdas Dambauskas, pasinaudodamas parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritį „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, veisia Lietuvos sunkiuosius žirgus. Jo ūkyje ganosi ir kitokie senojo Lietuvos genofondo veislių gyvuliai.

Nuo vienos kumelės

V.Dambauskas prisipažįsta nė nesvarstęs, ar reikia auginti nykstančius Lietuvos sunkiuosius arklius: šiuos gyvūnus jis pažino dar vaikystėje. Tad, atėjus laikui imtis savarankiško ūkininkavimo, nė nesvarstė, kurią ūkininkavimo šaką pasirinkti. „Amžiną atilsį tėvukas dirbo tuomečiame „Kovo 8-osios“ kolūkyje arklininku, tad ir mūsų su broliu vaikystė prabėgo tarp arklių. Iš pradžių jais tik džiaugdavomės, o kai paūgėjome, tėvui padėdavome arklius prižiūrėti“, – pasakojo V.Dambauskas.

Kolūkiams yrant, prasidėjo savarankiškas ūkininkavimas. Pirmasis „inventorius“, kurį Dambauskai įsigijo, buvo Lietuvos sunkiųjų kumelė. Paskui ta kumelė atsivedė kumeliuką… paskui dar vieną… Šiandien V.Dambausko ūkyje – dešimt suaugusių Lietuvos sunkiųjų veislės arklių ir du kumeliukai. Daugiau plėsti bandos ūkininkas nebežada, nes jo turimų 12 ha žemės didesnei bandai išlaikyti neužtektų. O ir visoje Lietuvoje šios veislės arklių ne tiek jau daug yra, tik apie pusantro tūkstančio. Tiesa, tai – vis tiek daugiau nei prie nykstančiųjų priskiriamų žemaitukų. Jų nėra nė pusės šimto, o stambiųjų žemaitukų, 2011 m. duomenimis, buvo tik 544.

Darbui ir pramogai

Ūkininkas Valdas sako, kad Lietuvos sunkiųjų arklių paskirtį tarsi nurodo pats pavadinimas. Tai stambūs, stiprūs, ištvermingi, didelį darbo krūvį galintys pakelti gyvūnai. „Tai – darbiniai arkliai, be kurių Lietuvos kaimo gyventojai negalėjo išsiversti. Jie ramaus būdo, šalto charakterio, nestrakaliojantys. Juk dar taip neseniai šie arkliai nudirbdavo visus žemės ūkio darbus. O dabar juos keičia technika, tačiau ištvermingas arklys ūkyje visuomet praverčia“, – dėstė ūkininkas.

V.Dambauskui liūdna, kad arklys vis dažniau laikomas egzotiniu gyvūnu, net jaunavedžiai pageidauja arkliais į pirmąją bendro gyvenimo kelionę būti pavėžinami. Kai atsiranda tokia paklausa, tai ir pasiūla tenka pasirūpinti – Dambauskų ūkio Lietuvos sunkieji panaudojami ir pramogai. „Brolis net „bričką“ turi, tad kartais tenka pavėžinti ir švenčiančius vienokią ar kitokią šeimos šventę. Bet dabar jau atsirado „mandresnių bričkų“. Mūsiškė paprastutė, tad ir naudojama tik mažesnėms šventėms“, – pasakojo jis. Tačiau ūkininkas Valdas neslepia, kad ir dideli ponai jo žirgų kompanijos nebrokuoja, jų „brička“ net prezidento Algirdo Mykolo žmona Kristina Sartuose vėžinosi.

Pamaina pasirūpinta

Ūkininkas, paklaustas, ar jau pasirūpino ūkio pamaina, šyptelėjo: „Aš perėmiau arklius iš savo tėvo Albino, kas nors perims ir iš manęs, kai ateis tam metas. Yra du anūkai – Modestas ir Einorius. Jie irgi labai myli arklius, netgi savo ponius turi. Pernai susilaukėme vieno šios mažylių veislės jauniklio, šiemet – kito. Anūkams džiaugsmo – devynios galybės. Ir vežimaitį mažą turi, ir pasikinkyti patys jau moka. Tiesa, mūsų Modestas jau didelis – jam jau trylika. Tik Einorius gerokai mažesnis.“

Ūkininkas mano, kad jis, ko gero, tik dėl žirgų, dėl Lietuvos sunkiųjų kaimo į miesto gyvenimą neiškeitė. Net tada, kai gyvenimo aplinkybės vertė ieškotis geriau apmokamo darbo, jis iš savo Turlojiškės kasdien dirbti į Marijampolę važinėjo, nors darbas nuo namų buvo beveik 40 kilometrų. Sako, niekada nė nebuvo šovusi mintis patogiau įsitaisyti mieste. Dabar, kai tėvukai jau pas Dievulį iškeliavo, Valdo šeima visam laikui kaime įsitaisė ir nė kiek nesigaili.

Pagal veiklos sritį „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ išmokas gaunantis Lietuvos sunkiųjų veislės arklių augintojas sako, kad ES ir nacionalinio biudžeto parama nykstančioms veislėms išlaikyti yra gera finansinė paskata ūkininkams. „Per metus už sunkiųjų veislės arklį gaunu apie 680 litų. Iš pirmo žvilgsnio gal tai ir nėra dideli pinigai, bet kai tokių arklių – per dešimt, tai jau ir tūkstančiai susidaro. Kai pats ūkininkauji ir pats užsiaugini pašarų, tokia išmoka tikrai svari“, – teigė V.Dambauskas.

Ūkininko valdose ganosi ir apie 30 į genofondą įtrauktų juodgalvių avių. Už kiekvieną avelę jis gauna 96,68 Lt pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ veiklos sritį „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“. Ūkininkas juokauja, jog avys – jo šienpjovės, kurios nušienauja net sunkiausiai prieinamus pakraštėlius. Ūkininkas dėl avių nesibaimina, jos, sako, tikrai išliks, nes lietuviškos avių rūšys nelepios, nereiklios ir atsparios klimato sąlygoms, o avienos paklausa auga, vis paklausesnė tampa ir avių vilna.

Tautinis paveldas

Pasak V.Dambausko, jam svarbi ne tik ekonominė nauda. Vyras įsitikinęs, kad reikia saugoti tautinį paveldą, nes jo neišsaugoję išnyktume kaip tauta. Lietuvoje kaip tradicinės veislės arkliai, kuriuos būtina saugoti, yra žemaitukai, žinomi nuo V–VII a., ir XIX a. pabaigoje pradėti auginti Lietuvos sunkiųjų veislės arkliai. Pastarieji kaip savarankiška darbinių arklių veislė patvirtinti 1963-iaisiais. Parama tradicinių veislių arklių augintojams teikiama nuo 2004–2006 m. Jie, kaip ir kitų tradicinių gyvulių veislių augintojai, remiami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ agrarinės veiklos programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Gresia pavojus išnykti

Ūkininkas V.Dambauskas mano, kad Lietuvos sunkiųjų veislės žirgų, kaip ir žemaitukų, išnykimo pavojus išlieka, todėl arklių augintojai privalo būti ir patriotai, padaryti viską, kad ateities kartos jų nekeiktų dėl sunaikinto genofondo.

Šiandien arklių paskirtis gyvenime yra jau visai kitokia nei anksčiau, todėl jiems gresia pavojus išnykti. „Bet lietuviškų veislių arkliai puikiai tinka kaimo turizmo sodybose, kurių šeimininkai pagrindines pajamas gauna ne iš gyvulininkystės. Jei ir toliau bus domimasi šiomis veislėmis ir tokius arklius noriai laikys ūkininkai, jie neišnyks. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centras vykdo visų nykstančių genetinių veislių administravimą, stebėseną, vertinimą, genetinės medžiagos saugojimo užtikrinimą ir tausų naudojimą. Beje, kiekvieno žirgų mylėtojo širdyje, manau, yra tiek patriotizmo, kad lietuviškų veislių žirgai nebus užmiršti“, – įsitikinęs ūkininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  2. T. Baranauskas. Tautininkai – moderniausia Lietuvos partija
  3. Išsaugoti senąsias gyvūnų ir augalų veisles – visų rūpestis
  4. Namai, kvepiantys namine duona
  5. Sena baltiška avių veislė nesulaukė pripažinimo
  6. Gudiškas paveldas Vilniuje – jungia ar skiria?
  7. Kultūros ministras: visų mūsų rūpestis, kad Dainų šventės nevyktų sugriuvusiuose stadionuose

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. gediminas says:
    3 metai ago

    kaip butu pradet ukininkikaut augin zirgus

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

2022 06 19
pixabay.org nuotr.

Gegužę gyventojai suskubo registruoti augintinius

2022 06 19
Vežant gyvūną iš užsienio galioja taisyklės

Pavojingas ligas gali platinti katinai ir šunys

2022 06 18
Dubysos ichtiologinis draustinis | am.lt nuotr.

Lietuvoje gerokai padaugės draustinių

2022 06 15
Vilniaus mokyklose kuriamos žaliosios erdvės

Prasidėdėjus šienapjūtei – ir dėmesys gyvūnams

2022 06 13
Raitelę „užkerėjo“ žirgai ir agronomija | V. Bedalytės nuotr.

Raitelę „užkerėjo“ žirgai ir agronomija

2022 06 13
Karvė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Karštis verčia sukrusti gyvūnų augintojus

2022 06 13
Theunboundedspirit.com nuotr.

Karštis – negailentingas augintiniams

2022 06 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. „Paprasto žmogaus“ problema

2022 06 12
Kaip apsaugoti naminius nuo erkių?

Augintinis ir graži veja. Kaip suderinti?

2022 06 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Išplėstas nedarbingumo gavėjų ratas

2022 06 25
Žuvies paruošimas turi savas taisykles
Gamta ir žmogus

Pajūris ir rūkyta žuvis neatsiejami. Tačiau…

2022 06 25
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Pasibaigus vasarai – itin „vasariški“ skrydžiai

2022 06 25
Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką
Lietuvoje

Kaunas siekia atgaivinti Vytauto parką

2022 06 25
Penkios gudrybės, kurias privalote žinoti, prasidėjus kepimo lauke laikui
Įvairenybės

Papildomi kilogramai atsiranda netikėtai

2022 06 25
Europa kurs bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje debesiją | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bendradarbiavimas kultūros paveldo srityje

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai
  • Nemanot? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Žemyna apie „Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38
  • Išplėstas nedarbingumo gavėjų ratas
  • Pajūris ir rūkyta žuvis neatsiejami. Tačiau…

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 929; komentarų: 16
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 901; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 822; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 692; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 659; komentarų: 4
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 551; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

by Ditė Česėkaitė
2022 06 19
0
Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Kadangi vasarą daug lietuvių poilsiauja prie Baltijos jūros Latvijoje, kolegos latviai prašo atkreipti dėmesį į tas pajūrio saugomų teritorijų zonas,...

Skaityti toliau

Gegužę gyventojai suskubo registruoti augintinius

by Ditė Česėkaitė
2022 06 19
0
pixabay.org nuotr.

Per pirmą mėnesį po to, kai įsigaliojo privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas bei registravimas, stebimas didesnis aktyvumas. Per gegužę gyvūnų augintinių...

Skaityti toliau

Pavojingas ligas gali platinti katinai ir šunys

by Ditė Česėkaitė
2022 06 18
3
Vežant gyvūną iš užsienio galioja taisyklės

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena, kad nuo toksokarozės ­–­ gyvūnų parazitinių kirmėlių arba jų lervų sukeliamos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai
  • Nemanot? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Žemyna apie „Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

Kitas straipsnis
Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)

Ar Lenkų rinkimų akcija jau užsimojo prieš lietuvišką kultūrą ir Lietuvos sostinėje? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai