Gegužės 17 dieną Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo. Buvo nuspręsta uždaryti Navinykų ir Pristavonių mokyklas. Palikta tiktai Vidugirių mokyklą.
„Posėdžio pradžia lyg nieko blogo nežadėjo. Prieš lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likvidavimą ryžtingai pasisakė Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra bei uždaromų mokyklų direktorės. Jų argumentai atrodė svarūs, logiški, racionalūs, visiems suprantami. Mokyklų klausimu labai trumpai pasisakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas“, – rašo Lenkijos lietuvių portalas Punskas.pl ir tęsia, – „Balsavimo eiga ir rezultatai buvo netikėti ir kaip žaibas trenkė iš giedro dangaus. Už Pristavonių mokyklos uždarymą balsavo visi tarėjai, už Navinykų – vienas balsavo prieš uždarymą, du susilaikė. Vidugirių mokyklos likvidavimui nepritarė nei vienas tarėjas“.
„Prasidėjo naujas, liūdnas mūsų krašto lietuvių gyvenimo etapas“, – po tarybos posėdžio sakė punskas.lt portalui Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Vydra, – „Tai viena juodžiausių dienų per visą dvidešimtmetį“.
www.punskas.pl video reportažas:
Priimdama tokį sprendimą Punsko valsčiaus taryba neatsižvelgė į prieš posėdį gautą 25-ių Seimo narių kreipiasi į Punsko valsčiaus viršaitį ir tarėjus dėl Pristavonių, Vidugirių ir Navininkų mokyklų išsaugojimo.
Seimo narių laiške rašoma: „Labai apgailestaujame, kad Lenkijos Respublikos institucijos neužtikrina reikiamo lietuviškų pagrindinių mokyklų tinklo finansavimo ir, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šiol neįvykdė pažado per Antano Baranausko fondą skirti 400 000 litų sumą, minimaliai reikalingą, kad šios mokyklos galėtų ir toliau veikti. Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras garantavo Seimo nariams, kad ši suma bus artimiausiu metu pervesta į fondą, ir prašome tarybos posėdyje nepriimti sprendimų dėl aukščiau minėtų mokyklų uždarymo arba reorganizavimo. Dėsime visas pastangas, kad ateityje šie klausimai būtų sprendžiami iš esmės ir valstybiniu lygiu“.
Kreipimąsi pasirašė Seimo nariai: Algirdas Patackas, Rytas Kupčinskas, Vida Marija Čigrijienė, Arvydas Vidžiūnas, Algis Strielčiūnas, Kazimieras Kuzminskas, Agnė Bilotaitė, Pranas Žeimys, Dalia Teišerskytė, Sergejus Jovaiša, Arimantas Dumčius, Rimantas Jonas Dagys, Aurelija Stancikienė, Petras Gražulis, Vytautas Kamblevičius, Paulius Saudargas, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kazys Starkevičius, Valentinas Stundys, Vytautas Juozapaitis, Rima Baškienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Algimantas Dambrava, Kęstutis Bartkevičius, Aleksandras Zeltinis.
Punsko valsčiaus tarybai priėmus daug kam netikėtą sprendimą Alkas.lt paprašė šį sprendimą pakomentuoti Lenkijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkę, žurnalo „Aušra“ vyriausiąją redaktorę Ireną Gasperavičiūtę:
„Kuo vadovavosi tarėjai balsuodami sunku pasakyti, bet tikrai ne bendruomenės interesu. Niekas nesitikėjo tokio sprendimo, juolab kad Lietuva skyrė paramą. Taip pat Punske viešėjęs Lenkijos Švietimo viceministras minėjo apie galimybę ateityje keisti finansavimą, o šiems metams berods iš Lenkijos Administravimo ir skaitmeninimo ministerijos bus skirta papildomai lėšų šių mokyklų išlaikymui. Lietuvių bendruomenei tai didelė netektis, nes tai paskutiniosios lietuviškos mokyklos. Pavyzdžiui Navinykų mokykla yra pačiame valsčiaus centre, todėl patogu iki jos pavežėti aplinkinių kaimų vaikus. Beje, šioje mokykloje buvo apie 30 mokinių, vadinasi, tai ne pati mažiausia mokyklėlė. Kodėl priimtas sprendimas ją uždaryti, tikrai sunku man pasakyti. Gal reikėtų paklausti viršaičio, kodėl jis siūlė tarėjams priimti tokius sprendimus“.
Kai kurie Alkas.lt kalbinti Punsko lietuviai sakė, kad Vidugirių mokykla buvo palikta tik todėl, kad viršaitis Liškauskas yra kilęs iš Vidugirių kaimo. „Taip pas mus gi visi reikalai tvarkomi – yra tik privatūs tarėjų ir seniūnijos valdininkų reikalai, jie net nesuvokia kas tai yra bendras interesas, o apie lietuvybę tik per TV gražiai pašneka“, – Punsko valsčiaus tarybos sprendimą komentavo viena punskietė.
Kiti Alkas.lt kalbinti žmonės valsčiaus tarybos sprendimą vertino kiek kitaip: „Kadangi Vidugiriai yra ant Seinų ir Punsko valsčių ribos, tai Vidugirų mokiniai būtų pasirinkę Seinų lietuvišką Žiburio mokyklą. Tai Liškauskas nusprendė anas dvi uždaryt, nes jos arčiau Punsko tai ir taip vaikai eis į Punską, o Vidugirių palikti, kad neduok Dieve joks jo valsčiaus vaikas nenueitų į Žiburį, kur beje ir sąlygos ir lygis gerokai aukštesnis ir vaikai gražiai auklėjami patriotiškoj dvasioj, ko nėra mišrioj Punsko mokykloj. Tai štai kaip atrodo mūsų bendras interesas..“ – piktinasi punskiečiai.
„Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė įdėjusi daug pastangų, kad būtų išsaugotos visos 3 lietuviškos mokyklos Punsko krašte, apie valsčiaus tarybos sprendimą atsiliepė taip: „Nepaisant visų pastangų, nepaisant 25-ių Seimo narių rašto, kad nenaikintų nei vienos iš trijų mokyklėlių, šiandien Valsčiaus tarėjai priėmė patį blogiausią sprendimą iš trijų galimų variantų. Nuspręsta uždaryti pačią didžiausią – Navinykų mokyklą kurioje mokėsi 28 vaikai, bei Pristavonių su 9 vaikais. Paliekama Vidugirių mokykla su 13 mokinių lankančių 1-4 klases.
Kai kalbėjau užvakar su viršaičiu, jis minėjo kitokius variantus. Galėjo palikti visas tris, tik sumažintu lygiu. Žadėjo palikti Vidugirių ir Navininkų, o uždaryti Pristavonių. O šiandien visai netikėtai priėmė patį blogiausią sprendimą. Taip pat teko kalbėti su Navininkų mokyklos direktore. Ji visai pasimetusi, mokykloje dirbo 9 mokytojai. Kur jie dabar eis? Kolektyvas kūrybingas, visi vaikai išmokyti austi tautines juostas, puoselėjo etnokultūrą, turi nedidelį muziejuką… tiesiog sunaikintas ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys“.
Per valsčiaus tarybos posėdį kalbėjo mokytojai, tačiau į jų nuomonę niekas neatsižvelgė. Seimo narių raštas buvo tik išdalintas, tačiau nebuvo perskaitytas.
Alkas.lt kalbinti punskiečiai išsakė savo nepasitikėjimą Punsko valsčiaus seniūnu V.Liškausku: „Liškauskas žurnalistams kabins makaronus ir dievagosis, kad tai viskas dėl lietuvybės. Jis tikriausiai dabar bandys visus tikinti, kad iš Vidugirių yra arčiau į Seinus, ir vaikai esą eitų į lenkiškas mokyklas, o tai yra netiesa, nes „Žiburio“ mokyklos autobusiukas jau dabar iš aplinkinių kaimų paima vaikus. Galiu tik tiek pasakyt, kad apmaudu kai tokia mūsų pačių išrinkta valdžia. O Lietuvoje daug kam atrodo kad viršaitis yra kažkoks superlietuvis patriotas. Deja pas mus tai ne kaip Šalčininkuose ar Vilniaus rajone, kur valdžią realiai turi lenkiškos organizacijos. Pas mus Punsko viršaitis ir visa taryba vykdo Lenkijos politiką ir tiktai juokiasi iš lietuviškų organizacijų…“, – kalbėjo šio krašto lietuvybės išsaugojimu besirūpinanti punskietė.
Kiek dar tylėsim, kai atvirai ir nuosekliai vykdomas lietuvių naikinimas savo etninėse žemėse
Viena Prezidentė dar atvirai rodo lenkams špygą, o socdemai su šaika pagatavi parduoti lietuvius, kurie apturėjo nelaimę gimti savo tautos žemėse, kurios yra okupuotos.
Lietuva turi transliuoti savo TV į lietuvių etnines žemes. Žinoma ir ta mūsų TV turėtų būti stipresnė.
Ačiū už “bumblauskines”laidas,jos ne tik kad mūsu nestiprina bet pakerta tikėjimą lietuvybės prasme
Bumblaukckis, kaip ir visi žemaičiai 🙂 , yra netikėlis – ne be reikalo Joniškyje žodis žemaitis yra keiksmažodis..
Aišku,kad Jūsų pasiūlymas yra tikrai labai geras.Tačiau labai abejoju,kad šia kryptimi,kas nors būtų daroma.Lietuvos valdžiažmogiams lietuvybės palaikymas beveik nerūpi.
Na jeigu Lenkijoj uždaromos lietuviškos mokyklos tai tada Lietuvoj reikia uždaryti lenkiškas mokyklas ir taškas…
Aukso žodžiai ir laiku pasakyti!
Abu dundukai.
Čia apie save pasisakei – pats ir džiaukis.
Siūlau visus šiuos vaikus suvežti į Vilniaus mokyklą internatą, kad ir į Čiurlionio, integruoti juos į mūsų visuomenę, o vėliau pasiųsti juos į Lenkiją kelti “mažumų” klausimus, bei organizuoti lietuviškas šaknis turinčius burtis į vieną pariją ir okupuoti seimą:)
Gera mintys, gal atsiras ir daugiau lietuviu
Pabandykit jūs internatuose tokiame amžiuje pagyventi.
taigi, užteks gintis, laikas pulti jų pačių metodais. Tik prisiminkime, kad mes ne vieni. Lenkija panašiai “patronuoja” Baltarusiją ir Ukrainą. Reiktų su jaius vienytis bent šiuo klausimu. Be to reiktų išsiaiškinti ir Rusijos įtaką šiame geopolitiniame žaidime. Ar tai nėra tiktai senas jos triukas suvaryti tautas į Eurazijos sąjungą?
Gaunasi paradoksas. Kelias bandant issaugoti lietuvybe veda per lietuvisku mokyklu uzdaryma. Gaila ir skaudu. Sunku suprast kodel is visu scenariju isrinktas juodziausias…. o gal lengviausias? Is tikruju prasidejo liudnas musu krasto etapas. Darosi baugu.
Visiškas anekdotas : „Pavyzdžiui Navinykų mokykla (…), šioje mokykloje buvo apie 30 mokinių,“, toliau: „Nuspręsta uždaryti pačią didžiausią – Navinykų mokyklą kurioje mokėsi 28 vaikai“ Tai kiek iš tikro buvo vaikų? Net suskaičiuoti negali. „Seimo narių raštas buvo tik išdalintas, tačiau nebuvo perskaitytas.“ – koks skirtumas, jog pinigų tai NĖRA(nepervedė)! Tai kur „ žiūri“ Lietuvos valstybės vadovas? Ar tik pašnekėti apie lietuvių kalbą te gali? Kaip visada ieškom kaltu „tenai“, o ne pas save. Pamanyk kokie garantai atsirado: „lietuvos(kodėl tekste ne iš „L“??) Respublikos Švietimo ir mokslo ministras GARANTAVO(Kam Lenkijai?, ne) Seimo nariams, kad ši suma bus ARTIMIAUSIU metu(kiek metu reiks laukti?) pervesta į fondą“ . O Seimo nariai: Algirdas Patackas, Rytas Kupčinskas, Vida Marija Čigrijienė, ir t.t. , pergarantavo Lenkijai….Ar taip „daroma“ užsienio politika? Gieda.
Kas gali garantuoti,kad Punsko valsčiaus viršaitis V.Liškauskas ir kas nors iš tarėjų nebuvo Lenkijos centrinės valdžios papirkti?
Na ka gi, del tu dvieju mokyklu uzdarymo Vidugiriuose vaiku nepadauges. Taip kad po kokiu metu uzdarys ir sia mokykla. Liskausko tikslas uzdaryti visas lietuviskas mokyklas bus pasiektas. “Saunuolis”, lietuvi!
Akivaizdu, kad tiek vietiniai valdininkai, tiek mūsiškiai buvo papirkti. Jei nutartų, kad reikia, tai, manau, surastų ir kas sušaudytų. Mūsų šviesuomenė turi pradėti žadinti tautą kaip Donelaičio ir Basanavičiaus laikais.
Reikia debiliško kvailumo,kad nepastebėti Lenkijos lenkiškojo nacionalizmo lietuviškų mokyklų,įsikūrusių lietuvių etninėse žemėse,atžvilgiu.Valstybė,turinti 40 milijonų gyventojų “nesuranda” pakankamai lėšų trijų lietuviškų mokyklų išlaikymui.Ir tai daro valstybė,priėmusi tautinių mažumų apsaugos Konvenciją.Savaime kyla klausimas,kodėl mažytė Lietuva pas save gali išlaikyti 100 lenkiškų mokyklų,o didžioji Lenkija “negali” išlaikyti netgi trijų lietuviškų mokyklų.
Per pastaruosius 15 metų buvo uždarytos lietuviškos kaimo mokyklos Punsko ir Seinų krašte: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio, Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.