Gegužės 17 dieną 12 val. Punsko valsčiaus konferencijų salę vyks valsčiaus tarybos posėdis, kurio metu bus priimtas galutinis sprendimas dėl trijų lietuviškų mokyklų Punsko valsčiuje likimo.
Lemtingų sprendimų išvakarėse kalbėjomės su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.
Ar išliks lietuviškos Pristavonių, Vidugirių ir Navinykų mokyklos, ar bus sumažintas jų organizacinis lygis, sužinosime ankstyvą šio penktadienio popiete.
Punsko valsčiaus taryba vasario 27-ąją priėmė sprendimą dėl ketinimo uždaryti tris Punsko valsčiaus mokyklas. Už ketinimą uždaryti mokyklas balsavo dauguma tarėjų. Tarybos sprendimas daug kam buvo netikėtas.
Neuždaryti lietuviškų mokyklų ragino ir pagalbą deklaravo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Premjeras Algirdas Butkevičius, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius bei kiti politikai ir Kovo 11-osios akto signatarai. Lietuvos vyriausybė nusprendė prisidėti prie šių mokyklų finansavimo.
LLD taryba kreipėsi į Punsko valsčiaus viršaitį ir Punsko valsčiaus tarybą, kad visi sprendimai, susiję su lietuvių gyvenimu, būtų konsultuojami su Lenkijos lietuvių draugijos valdžia.
Balandžio 29 dieną Punsko ir Seinų krašte viešėjo tautinių mažumų mokyklas kuruojantis Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis (Maciej Jakubowski). Su lietuviais susitiko, bet nieko jiems nežadėjo. Pasak jo šiais metais nėra galimybės padidinti mokinio krepšelio. Dėl naujo kokybės sverto galima diskutuoti, bet jis būtų įvestas ne anksčiau kaip 2014 m.
Dėl uždaromų mokyklų Punsko valsčiuje daug kalbėta ir per Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimą. LRS rezoliucijoje skaitome: „Nuo rudens Lenkijos lietuviai neteks dar trijų mokyklų, kurios yra ne tik jaunosios lietuvių kartos ugdymo institucijos, bet ir lietuviškų kaimų kultūros gyvenimo židiniai. Pasiliktų tik viena pagrindinė mokykla Punske su lenkiškomis ir lietuviškomis klasėmis. Tai būtų didelis smūgis visam krašto lietuviškam tapatumui. Gerai žinom, kaip staigiai jis tirpsta ten, kur nelieka lietuviškų mokyklų.“
Kažkodėl beveik niekas neatkreipia dėmesį į tai,kad Lenkija,turinti 40 milijonų gyventojų “nesuranda” pinigų kelių lietuviškų mokyklų išlaikymui,o Lietuva,turinti tik 3 milijonus gyventojų suranda pinigų 80 lenkiškų mokyklų išlaikymui.Aišku,kad neišvengiamai artėja laikas,kai “vargšei” Lenkijai “teks” uždaryti visas lietuviškas mokyklas.Kad taip neįvyktų,būtina kuo greičiausiai Lietuvai sumažinti lenkiškų mokyklų finansavimą,ir sutaupytas lėšas skirti lietuviškų mokyklų Lenkijoje rėmimui.Jeigu Lietuvos valdantieji to nedarys,jie liks lietuvių tautos išdavikais.