Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje laboratoriškai patvirtintas pirmasis tymų atvejis – susirgo vaikas. Balandžio 24 d. jis pasijuto blogai: vargino kosulys, sloga, konjunktyvitas, pakilo temperatūra, atsirado bėrimų burnoje.
Tėvams atsisakius, vaikas tymų vakcina skiepytas nebuvo.
ULAC specialistai primena, kad viruso plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant sistemingą vakcinaciją, savavališkai nepažeidinėjant rekomenduojamų vaikų skiepų kalendorių schemų. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai dažnai sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Lietuvoje vaikai nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6–7 m. amžiaus. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Suaugusiems, neskiepytiems nuo tymų ir nesirgusiems tymais, rekomenduojama pasiskiepyti. Ypatingai svarbu tai padaryti prieš keliaujant į užsienį.
Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4–7 dienas. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Tymams imlūs yra ir vaikai, ir suaugusieji.
Ligos inkubacinis periodas trunka 7–17, kartais – iki 21 dienos, prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų pasireiškia bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas – encefalitas.
Pernai Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai – susirgo iš užsienio grįžusios motina ir dukra.
