
Kaip konkrečiai bus įgyvendinami Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos iškelti tikslai ir uždaviniai 2013–2020 m., ką jiems išspręsti turės nuveikti atskiros ministerijos ir kitos valstybės institucijos, numato šiandien Vyriausybės patvirtintas tarpinstitucinis veiklos planas. Jis parengtas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, siekiant pagrindinių Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginių tikslų – kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didės išmetamųjų į aplinkos orą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir kad sumažėtų gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio sektorių pažeidžiamumas.
Patvirtintasis planas numato įvairias ekonomines, ūkines, aplinkosaugines ir kitokias priemones šiems tikslams pasiekti Jos skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, mažo anglies dioksido kiekio konkurencingai ekonomikai plėtoti, eko-inovatyvioms technologijoms diegti, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams panaudoti visuose šalies ūkio sektoriuose; gamtinių ekosistemų ir ūkio sektorių pažeidžiamumui mažinti, jų atsparumui klimato kaitos pokyčiams didinti, visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygoms gerinti.
Visos šios priemonės turi užtikrinti, kad Lietuva įvykdytų ES įpareigojimą kasmet taip mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kad jis 2020 m. nebūtų didesnis kaip 15 proc., palyginti su 2005 metais, ir prisitaikytų prie klimato kaitos.