Valstybės kontrolė, atlikusi gamybinių nuotekų tvarkymo auditą, konstatavo, kad Lietuvoje neišnaudojamos galimybės apsaugoti vandens aplinką nuo taršos pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Šalyje įregistruota apie 9000 cheminių preparatų ir bemaž 900 cheminių medžiagų. Apie 80 proc. šių medžiagų yra pavojingos vandens aplinkai. „Apsaugoti vandens aplinką nuo tokio kiekio medžiagų – sudėtinga ir brangu. Todėl būtina baigti kurti ir įdiegti prevencinę sistemą. Kol kas veikia tik atskiri jos elementai“, – apžvelgdama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad 2004 m. patvirtinta Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa turi trūkumų, todėl priemonės įgyvendinamos nepakankamai rezultatyviai. Programoje nenustatyti tikslų pasiekimo vertinimo kriterijai, nenumatytas atskiras finansavimas, pirmaeilės priemonės vykdomos pavėluotai, o už programos priemonių įgyvendinimą atsakinga tik Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos. Be to, programoje nenumatyta nei priemonių, nei konkrečių datų nutraukti taršą pavojingiausiomis vandens aplinkai cheminėmis medžiagomis.
Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. duomenimis, iš 55 stambiausių šalies vandens aplinkos teršėjų pavojingomis cheminėmis medžiagomis, tik 10 tvarko nuotekas savo valymo įrenginiuose. Likusieji 45 sudaro nuotekų tvarkymo sutartis su komunalinių nuotekų valyklomis. Visi ūkio subjektai turėtų pateikti informaciją valykloms, kokias pavojingas chemines medžiagas ar preparatus jie naudoja ir nurodyti, kokiais būdais ir metodais šias medžiagas galima nukenksminti. Deja, saugos duomenų lapuose tokia informacija nenurodoma, todėl valykloms kontroliuoti nuotekų užterštumą pavojingomis cheminėmis medžiagomis yra problemiška.
Gamybinės nuotekos – pagrindinis upių, ežerų, tvenkinių, Kuršių marių, jūros pakrančių vandenų cheminės taršos šaltinis. Gamybinių nuotekų cheminė tarša savaime nenusikenksmina. Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai pajėgūs išvalyti tik buitines nuotekas, o cheminės medžiagos tik atskiedžiamos. Kyla rizika, kad tinkamai nesutvarkius gamybinių nuotekų, cheminės medžiagos gali kauptis gamtoje ir tam tikru momentu sukelti ūmų ir ilgalaikį toksinį poveikį.
