Balandžio 4 d., 15 val. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija kviečia į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro* Lino Linkevičiaus paskaitą „Kas naujo Lietuvos užsienio politikoje?“.
Už suverenios lietuvių tautos teises ir sprendimus „strateginių partnerių“ atsiprašęs ministras paskaitoje aptars Lietuvos užsienio politikos aktualijas, naujosios vyriausybės strategines užsienio politikos kryptis, svarbiausius uždavinius ir kylančius iššūkius. Viešos paskaitos dalyviai ministrui galės užduoti klausimus.
Visus Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos interesams neabejingus piliečius kviečiame sudalyvauti šioje paskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad renginyje bus aptariami svarbiausi užsienio politikos „uždaviniai ir iššūkiai“, raginame pasinaudoti teise ir ministrui užduoti keletą esminių klausimų:
1. Ko, kiek kartų ir už ką Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos vardu planuojate artimiausiu metu atsiprašyti? (klausimas, susijęs su strateginėmis užsienio politikos kryptimis);
2. Ar sutinkate, kad po savo benefiso Lenkijoje turėtumėte atsiprašyti visų lietuvių? Jei ne, tai kodėl? (klausimas, susijęs su svarbiausiais uždaviniais);
3. Ministre, ar ne laikas atsistatydinti? (klausimas, susijęs su svarbiausiais iššūkiais).
Ministro paskaita vyks š. m. balandžio 4 d., 15 val. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (Vokiečių g. 10, Vilnius) 402 auditorijoje.
———-
* lot. minister − „tarnas, tarnautojas“. L. Linkevičiaus atveju lieka atviras klausimas – kurio suvereno tarnas?
Nuo savęs pridėčiau 2 X 3:
1. Koks ministro požiūris į Lenkijos politiką vadinamųjų kresų atžvilgiu: paramą valstybę suskaldyti siekiančioms organizacijoms (LLRA), antivalstybiškai besireiškiančios spaudos, radijo (pvz., Kurier Wilenski, Znad Wilii) finansinį rėmimą, vadinamųjų intelektualų, menkinančių Lietuvą, apdovanojimus Lenkijos ordinais (Gelūnas, Bumblauskas ir kt.) ir pan.
3. Įvairiausių valstybinių ir nevalstybinių Lenkijos švenčių proga, dalyvaujant Lenkijos ambasadoriui, kariškiams, harcerams, politikams vyksta iškilmės ant Pilsudskio kapo, atiduodama pagarba Vilniaus užgrobimo organizatoriui, sakomos revanšistinės kalbos. Ar URM-ui tai žinoma? Kokia ministro pozicija? Ar nederėtų pasiūlyti Lenkijai perkelti maršalo širdį prie jo kūno?
4. Koks ministro požiūris į Lenko kortą? Kiek ministerijos darbuotojų tokią kortą turi?
5. Kaip ministras paaiškintų, kodėl Lenkija nuolat peikia Lietuvą ir giria Latviją dėl santykių su mažumomis, nors lenkų bendruomenės padėtis ten – be didelių lengvatų?
6. Ką URM daro, kad Lenkija aiškiai pripažintų „klaidą“ – Vilniaus ir pavilnijos užgrobimą, Armijos Krajovos banditizmą ir lietuvybės naikinimą?
Jam reikia užduoti ne tris klausimus o trisdešimt tris klausimus, kad negalėtų nuleisti negirdomis.
Galėtų oberkomsomolcas vesti ir praktinį seminarą: Kaip reikia laižyti lenkų šovinistų užpakalius.
Mano nuomone , čia gali būti tik vienas klausimas ir tai ne jam , o už jo darbą atsakingiems : kodėl šis susikompromitavęs , todėl netinkantis užimti šias pareigas asmuo , dar neatleistas iš pareigų???O šiaip ,kiek žinau patyrusius biurokratus , tai iš jo į kiekvieną klausimą atsakymui gausite po gerą statinę tauškalų.Geriausiai būtu, jei visi susirinkusieji , vos jam prakalbus , demonstratyviai paliktų patalpą.
Pritariu.
Būtent taip turi būti elgiamasi su valdžios asmenimis tokiais atvejais. Dar pridėčiau, kad po tokio vizito begrįžtantis ministras turėjo būti žmonių Lietuvoje sutiktas reikalavimais atsistatydinti.
To nebuvo, vadinasi tyčiotis iš Lietuvos, jos žmonių ramiausiai galima toliau. Tą ir matome – ministro vardo nevartam asmeniui, atrodo, suteikta galimybė pamokyti tokio elgesio ir TSPMI studentus – būsimus užsienio ministrus.
Tai ar nors vieną klausimą kas uždavė? Sprendžiant iš bns pranešimo tspmi triumfavo linkevičius
Na jam triumfuoti sutrukdyti galėjo tik gėdos jausmas .O jei jo nėra , tai ir maudosi savo euforinėje tuščiažodžiavimo jūroje .
Save gerbiantis lietuvis apskritai neturėtų Lietuvos savigarbą pažeminusiam ministrui užduoti klausimus, o reikalauti trauktis iš valdžios. Kokia prasmė klausti žmogaus, kuriuo nepasitikima.