Prancūzijos kairieji siūlo svarstyti šalies pasitraukimą iš NATO

Paryžius. Prancūzijos politinėje darbotvarkėje vėl iškilo šalies santykių su NATO klausimas. Kairiojo sparno partijos „La France insoumise“ (LFI) atstovai siūlo pradėti diskusijas dėl Prancūzijos pasitraukimo iš Šiaurės Atlanto aljanso.

Tuo klausimu viešai pasisakė Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos viceprezidentė, LFI parlamentarė Klemans Getė  (Clémence Guetté) rašė turdef.com (“French MP calls for planned NATO exit after Trump row“, TurDef, 2026).

Pasak LFI atstovų, tokį siūlymą paskatino Jungtinių Valstijų vaidmuo tarptautinėje politikoje ir kritiškai vertinama JAV Prezidento Donaldo Trumpo laikysena tarptautinių konfliktų kontekste, Venesuelos klausimo sprendimas, atmestinas požiūris į padėtį Gazos regione bei kitus ginčytinus klausimus užsienio politikoje.

Politikai pabrėžia, kad kol kas tai nėra oficiali Prancūzijos vyriausybės pozicija. Iniciatyva laikytina vieno politinio sparno pasiūlymu, skirtu pradėti platesnę diskusiją apie Prancūzijos strateginę ir gynybos politiką.

Prancūzija yra viena NATO steigėjų – Šiaurės Atlanto sutartį ji pasirašė 1949 metais. Vis dėlto istorijoje jau būta atvejų, kai ta šalis keitė savo santykius su Aljansu. 1966 m. prezidentas Čarlis Degolis (Charles de Gaulle) išvedė Prancūziją iš NATO integruotos karinės vadovybės, palikdamas šalį politine Aljanso nare. Po šio sprendimo NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį.

Tik 2009 m., prezidentaujant nikolas Sarkozy (Nicolas Sarkozy), Prancūzija vėl sugrįžo į NATO karinę struktūrą.

Šiuo metu kairiojo bloko siūlymai apima tiek galimą pasitraukimą iš NATO integruotos karinės vadovybės, tiek ir radikalesnį variantą – visišką išstojimą iš NATO, pasitraukiant iš Vašingtono sutarties. Ekspertų teigimu, toks sprendimas galėtų turėti neigiamų politinių ir karinių pasekmių.

Kol kas neaišku, ar ši iniciatyva sulauks platesnio politinio palaikymo ir taps realiu Prancūzijos užsienio bei gynybos politikos svarstymo objektu.