Vasario 6 d. įvyko Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) atidarymo ceremonija.
Prezidentė D.Grybauskaitė pasveikino visus prisidėjusius prie modernaus centro gimimo. Šalies vadovės teigimu, visą parą ir be poilsio dienų dirbanti, gebanti greitai aprūpinti reikiama informacija ir mokslo leidiniais VU biblioteka – tai naujos galimybės akademinei bendruomenei ir kiekvienam Lietuvos žmogui.
„Pagaliau Vilniaus universiteto žinių lobynai atsivers ne tik akademinei bendruomenei, bet ir kiekvienam mūsų šalies piliečiui. Šis informacijos centras – reikšmingas šiuolaikiškos, išsilavinusios ir kultūringos Lietuvos ženklas“, – pabrėžė šalies vadovė.
Šalies vadovė apžiūrėjo VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, kuris yra pirmasis mokslo, verslo ir studijų Saulėtekio slėnio statinys. Tai vienintelė biblioteka Lietuvoje, kurioje sumontuota moderni leidinių transportavimo sistema, įrengtos naujausios apsaugos sistemos, gaisro gesinimo rūku sistema. Biblioteka aprūpinta naujausiomis informacinėmis technologijomis, įrengtos darbo ir poilsio vietos ne tik centre dirbsiantiems mokslininkams, studentams, bet ir jaunoms šeimoms su vaikais.
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre veiks specializuotos bei naujausios mokslinės periodikos skaityklos, taip pat populiariosios periodikos ir visą parą lankytojams atvira skaitykla. Centre įrengtos individualaus darbo kabinos, grupinio darbo ir seminarų kambariai, konferencijų, parodų salės, jame taip pat veiks knygynas.
Moderni VU biblioteka pastatyta panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Iš viso statyba kainavo apie 100 mln. litų. MKIC bus apie 2 mln. spaudinių ir beveik 700 darbo vietų lankytojams.
Į MKIC perkelti leidiniai iš VU bibliotekos saugyklų centriniuose universiteto rūmuose, taip pat Saulėtekyje įsikūrusių Fizikos, Ekonomikos, Teisės ir Komunikacijos fakultetų. Visi bus apsaugoti modernia radijo dažniais grįsta leidinių identifikavimo ir apsaugos sistema.
MKIC tapo metaforiškos koncepcijos 1+1=1 dalimi. Pirmasis dėmuo šioje formulėje yra Vilniaus universiteto centrinė biblioteka su savo istoriniu kontekstu, humanitarinių ir socialinių leidinių kolekcijomis, antrasis dėmuo – MKIC, o abu pastatai su juose kaupiamais ir administruojamais informacijos ištekliais, personalu ir visomis veiklomis sudarys vieną struktūriškai neskaidomą Vilniaus universiteto padalinį – VU biblioteką.
Nuo projektavimo pradžios buvo siekiama, kad MKIC būtų atvira ir lengvai transformuojama erdvė studijoms, mokslui, darbui ir bendravimui. Unikalios architektūros (arch. Rolandas Palekas) statinyje, organiškai įsiliejusiame į peizažą, dera funkcionalumas ir atvirumas. Čia stengtasi sukurti kūrybišką, įkvepiančią aplinką, kad kiekvienas, ateinantis į centrą, rastų jo lūkesčius tenkinančią informacinę, fizinę ir technologinę infrastruktūras: įvairių tipų ir formų kokybiškus informacijos išteklius, individualaus ir grupinio darbo vietas, atviras skaityklas ir erdves mokslinėms konferencijoms, poilsio saleles jaukiam pokalbiui prie kavos puodelio bei žaidimų kambarį vaikams. MKIC paslaugos pasiekiamos visą parą, septynias dienas per savaitę.
MKIC kompleksą (14043,61 kv. m.) sudaro trys korpusai. Didžiausiame, 5 aukštų pastate įrengtos socialinių mokslų skaityklos ir konferencijų salė, antras, 4 aukštų pastatas skirtas fizinių ir technologijos mokslų skaitykloms. Mažiausiame korpuse dirba personalas, o jo apatiniame aukšte įrengta kavinė. Komplekso atriume įkurtas informacinis stalas, parodų, poilsio, bendravimo, diskusijų erdvės. Visuose korpusuose yra įrengtos poilsio, rekreacinės salelės. 2 požeminiai aukštai skirti techniniam aukštui ir saugykloms, kuriose telpa 1,8 mln. spaudinių. Devyniose MKIC skaityklose, IT laboratorijoje, seminarų ir grupinio darbo patalpose vienu metu gali dirbti virš 800 lankytojų.
MKIC taps visų Saulėtekio slėnio bendruomenių, o taip pat netoliese esančių studentų bendrabučių gyventojų, vizituojančiųjų dėstytojų, konferencijų dalyvių biblioteka. Netrukus Saulėtekio slėnyje bus pradėti statyti du dideli nacionaliniai mokslinių tyrimų centrai: Fizinių ir technologijos mokslų ir Gyvybės mokslų, ateityje kursis verslo įmonės.
MKIC atsiradimas yra daugelio geranoriškų iniciatyvų, diskusijų ir partnerysčių rezultatas su aiškia misija – stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, bei kurti europinius standartus atitinkančias akademines tradicijas Saulėtekio slėnyje.
Apie VU biblioteką
Seniausia ir turtingiausia Lietuvos valstybinės reikšmės akademinė biblioteka, reprezentuojanti Universitetą ir visą šalį. Biblioteka, įsikūrusi unikaliame istoriniame architektūriniame ansamblyje, išsiskiria reikšmingu mokslui, švietimui ir kultūrai sukauptu paveldu.
VU biblioteka atvira Universiteto bendruomenei, Vilniaus miesto ir visos Lietuvos gyventojams, užsienio svečiams.
Bibliotekoje saugomos kultūros paveldo retenybės: seniausia spausdinta knyga, esanti Lietuvoje, – inkunabulas Rabano Mauro Opus de universo (Strasbourg, 1467 m.) ir vienas iš dviejų pasaulyje žinomų pirmosios lietuviškos knygos Martyno Mažvydo Katekizmo egzempliorių.
Biblioteka daugelį metų yra garbingiausių Lietuvos Respublikos svečių vizitų dienotvarkėje. Joje lankėsi Belgijos karališkoji šeima, Velso princas Čarlzas, popiežius Jonas Paulius II, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, Nyderlandų karalienė, Ispanijos karališkoji šeima ir daugelis kitų.
Štai koks galėtų būti lietuviškas šio straipsnio pavadinimas: Išskirtinės architektūros, šiuolaikinė Vilniaus universiteto biblioteka atveria duris (vaizdo įrašas). Manau, taip daug geriau. Dar norėčiau priminti, kad “video” kaip atskiras žodis nerašomas.