J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje: „Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“.

„Pats pirmasis lietuvių kosminę moralinę viziją apie 1900 metus pradėjo kurti Vydūnas, jungęs indiškas religijas, jo įsivaizduotas lietuvių pagonybės dvasinio gyvenimo formas ir kantiškąjį reikalavimą būti savo vertę sąmoningai žinančiu individu“. Taip rašė Vytautas Kavolis.

Vydūnui svarbiausiu simboliu tampa šventoji ugnis, su kurios išsaugojimu siejamas  Lietuvos išlikimas. Daugelis lietuvių etnografijos faktų patvirtina tokią Vydūno nuomonę. Iki pat XX amžiaus kaimo žmonės išlaikė pagarbą namų ugnelei.

Iki šiol žinomos maldos Gabijai – namų židinio globėjai. Vydūnas rašė: „Nėra abejotina, kad senovės tikyba žmonėms liepė Dievą garbinti ugnies pavidalu. O tai taip giliai lietuvių buvo išmanyta, kad dar ir šiandien ugnis lietuviams šventa. Tik ugnis verčia tiesiog išmanymą kreipti į dvasinę pusę“.

Jeigu Ugnis suvokiama kaip kosminis principas, tai Romuva simbolizavo lietuvišką baltišką unikalumą. Vydūnas buvo tikras regintis suvokiantis „vydūnas“. Jis išpopuliarino Romuvą  ir įžvelgė didžiąją baltų dvasinę vertybę – Romuvą. Tą liudija greitas šio švento vardo paplitimas atgimstančioje Lietuvoje.

Netgi katalikai 20-tais metais suskato kurti „Romuvos“ draugiją, pradžioje JAV lietuvių tarpe, paskui ir tarpe Lietuvos katalikų –  filosofo Stasio Šalkausko, Kazio Pakšto ir kitų. Tačiau šitie bandymai užgeso 1922 metais, išpopuliarėjus ateitininkijai. Bet katalikai ir vėliau neatsisakė „Romuvos“ vardo, pradėję leisti „Naujosios Romuvos“ žurnalą, bet jis jau buvo labiau pasaulietinis.

Labiau pagrįsta Romuva atsirado 1930 metais prie Sartų ežero. Jos įkūrėjas Domas Šidlauskas-Visuomis rašė, jog „po ilgų studijų 1901 m. švystelėjo jam naujos religijos reikalingumo mintis“. Vydūno įtaką matome ne tik „Romuvos“ varde, bet ir slapyvardyje „Visuomis“. Dramoje „Probočių šešėliai“ (1908) svarbiausias veikėjas yra Vysuomis – amžinas lietuvis, arba „žmogus sau“ (Vydūno skelbiamas idealas).

Vysuomis dramoje kalbėjo: „Aš dar vis gyvas. O traukiu po Lietuvą, per žmonių širdis, žmonėms pranešti tą dalyką. Mat aš tikrasis Lietuvos dykasis, berods paplėšė iš po kojų žemę… Ir trauksiu  nuo kaimo kaiman, kol nesupras lietuviai, kas dievo valia juose“.

Čia vėl matome Vydūno įžvalgą. Juk Vysuomis viskuo atitinka populiariam lietuvių tautosakos veikėjui – Dievui Seneliui, keliaujančiam per kaimus ir mokinančiam žmones darbų, moralės ir išminties.

Tuo laikotarpiu Vydūnas buvo kupinas dvasinių kūrybinių užmojų. Kokiom vaivorykštėm spinduliavo didžioji trilogija, rodo jo programinės mintys. Jis 1915 metais rašė: „Lietuva bus naujosios kultūros židinys. Tuo ji pelnysis buvimą.“/…/ „Būkime žmonės, kurie gali šviesti kitiems paveikslu.

Pasaulis to laukia iš mūsų, ir visa kūryba nori už tai mus palaiminti. –  Lietuvių tauta yra davusi visoms kitoms tautoms paveikslą, kaip galima išlaikyti savo savybę, kitiems ir baisiai spaudžiant, o tik neauginti nekantos prieš kitas. O šitas paveikslas dar kuo daugiau turėtų šviesti nauju laiku.“

Amžinosios Ugnies ir Romuvos idėjoms dar ilgai teko diegtis ir dygti, kol įgijo dabarties raišką. Prisiminkime Vorkutos lagerių slaptąją Romuvą, 1967 metų kraštotyrininkų Ramuvą ir pagaliau 1992 m. įteisintą Romuvos bendriją. Šiandien daugelyje Lietuvos vietų jau kūrenami aukurai, atliekamos Amžinosios ugnies gerbimo apeigos ir su pagarba minimas Vydūnas.

Vydūnas savo tauria išmintimi bei dvasingu žodžiu atkūręs mūsų protėvių Amžinąją ugnį  ir visą savo gyvenimą pavertęs šios ugnies spinduliais ir toliau tebešviečia mums Darnos, Doros ir Tautos kelyje.

***

Kovo 18 d., pirmadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks vakaras, skirtas lietuvių literatūros klasiko, filosofo Vydūno 145-osioms gimimo metinėms ir draminės trilogijos „Amžina ugnis“ 100-mečiui.

Vakare dalyvaus Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vadovas Jonas Trinkūnas, apeigų ansamblis „Kūlgrinda“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos II kurso studentai. Renginį ves doc. dr. A. Martišiūtė-Linartienė.