Baltarusijos visuomenininkai pasiekė pergalę prieš Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją

Vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė sprendimą, kuriuo patenkino Baltarusijos antiatominės veiklos aktyvisto Mikalajaus Ulasevičiaus skundą prieš Migracijos departamentą ir panaikino šios įstaigos sprendimą, kuriuo Mikalajui Ulasevičiui buvo uždrausta atvykti į Lietuvą trims mėnesiams.

Tą pačią dieną (02 25) Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas ir kitos Baltarusijos antiatominės veiklos koordinatorės Tatjanos Novikovos skundas dėl Migracijos departamento sprendimo.

Migracijos departamento sprendimai uždrausti minėtiems asmenims atvykti į Lietuvą trims mėnesiams buvo priimti vien tik įslaptintos informacijos iš LR Užsienio reikalų ministerijos prašymu, neva dėl tos priežasties, kad Mikalajus Ulasevičaus bei Tatjana Novikova kelia grėsmę Lietuvos viešajai tvarkai ir vidaus saugumui. Tą kart jie vyko į Vilnių Seimo konferencijos „Lietuva-Baltarusija: atominės energijos kaimynystė“ rengėjų kvietimu, kurioje turėjo skaityti pranešimą apie Baltarusijos Astravos AE žalą.

Neužilgo po šios konferencijos, 2012 10 14 d. Lietuvoje vyko referendumas dėl Visagino AE statybos, kurio agitacinės veiklos metu draudimas atvykti į Lietuvą minėtiems aktyvistams taip pat galiojo. Kaip žinoma, T.Novikova ir M.Ulasevičius pasisako prieš atominių elektrinių statybas Baltarusijoje, taip pat Lietuvoje ir Kaliningrado srityje.

Advokato Vido Vilko įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra reikšmingas tuo aspektu, jog teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 05 15 d. nutarimą, aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, jog byloje nesant kitų įrodymų, kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ir kurie būtų pagrindu skundžiamo Migracijos departamento sprendimui priimti, teismas įslaptinta informacija nesivadovauja ir negrindžia teismo sprendimo.

Anot advokato Vido Vilko, teismas palaikė pareiškėjo poziciją ir sprendime akcentavo, jog teismas gali ir turi tikrinti net ir įslaptinta informacija paremtų valstybės institucijų sprendimų teisėtumą, pagrįstumą bei tikslingumą.