K. Apanavičiūtė. Ką stovintiems pasakė sėdintis Konstitucinis Teismas (video)

Ir vėl visuomenė turės susidaryti nuomonę apie tai, kas vyksta Lietuvos politinėje padangėje iš spaudos. Ir kaip ta spauda pateiks, taip ir bus – nes Konstitucinis teismas nesugebėjo priimti įstatymus atitinkančio sprendimo. Net nesugebėjo jo nepažeisdamas įstatymų, pristatyti su pagarba Lietuvos valstybei.

Remiantis Teismų įstatymu, nutarimas, išvada, sprendimas turi turėti visas sudedamąsias dalis. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis parodo, kokiu būdu teismas priėjo prie rezoliucinėje dalyje dėstomos išvados.

Konstitucinis teismas pirmiausia nustebino visko mačiusius teisininkus – nors skelbiant sprendimą Lietuvos Respublikos vardu pirmiausia privalu stovėti pačiam teismui, Konstitucinio teismo teisėjų kolegija, pristatydama visai Lietuvai gyvybiškai svarbų klausimą – pažeisti įstatymai ar ne, nustatant Seimo rinkimų rezultatus, klestelėjo į savo kėdes tarsi kokioje virtuvėje.

Išvadą skelbiantis pranešėjas irgi sėdėjo. Gilias demokratines tradicijas turinčioje šalyje būtų kilęs neregėtas skandalas, tačiau greičiausiai niekas iš Seimo narių ir žurnalistų net nepastebėjo, jog pats teismas negerbia Lietuvos Respublikos: savo išvadą pristato sėdėdamas.

Ir tai nestebina – juk Konstitucinis teismas dažnai save pristato kažkaip išskirtinai, matyt jiems nesvarbus nei Seimas (kurio nariai stovėjo), nei Prezidentė (kurios atstovai irgi stovėjo).

Demokratinėje valstybėje iš karto kiltų klausimas dėl Konstitucinio Teismo elgesio, ir būtų padaryta išvada, jog KT laikysena išvados skelbimo metu atspindi KT požiūrį į savo išvadą.

Gi išgirdus, ką paskui paaiškino išvadą paskelbęs teisėjas, pasidarė aišku, jog KT teisėjai galimai net nesupranta, kokį fantastinį nutarimą ką tik surašė.

Nors paskelbtoje išvadoje buvo nustatyta, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje įvyko LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, vėliau teisėjas paaiškino, jog nieko čia neįvyko, jog jokie mandatai nesikeičia, ir dėstė nesuvokiamus nei protu, nei teisine sąmone, dalykus.

Jeigu galimas rinkėjų papirkinėjimas neatspindi tikrosios rinkėjų valios, tai KT išvada, jog VRK sprendimas patvirtinti daugiamandatėje apygardoje 5 Darbo partijos narius išrinktaisiais Seimo nariais dėl galimo masinio balsų pirkimo yra LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas – tai lietuviškai pasakysiu, ką tai reikia: tai reiškia, jog 5 mandatais nustatytas grubus LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, o tai net 4 mandatais viršija būtiną pažeidimo kvotą (1 mandato), kad rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais.

Teismas pradėjo dėstydamas motyvuojamają dalį išsisukinėti, ir aiškinti, jog esą masinis rinkėjų balsų pirkimas, ir pripažinimas, jog net penki kandidatai negali būti Seimo nariais, dar nereiškia, jog daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatuose kas nors keičiasi.

Kitaip tariant, teismas nustato pažeidimą (o KT turi pateikti išvadą – pažeista ar ne, trečio varianto nėra), ir tada pradeda aiškinti, jog pažeidimas tik 5 kandidatų pasirinkime – esą, jeigu rinkėjai nebūtų buvę papirkinėjami, tai KT daro išvadą, jog jie vis tiek būtų balsavę už Darbo partiją.

Tokios išvados – jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje įvykęs pažeidimas, bet jis esą neįvykęs – KT negali priimti, nes taip išeina iš savo jurisdikcijos ribų, ir galimai pažeidžia Konstituciją. Konstitucijoje labai aiškiai parašyta, jog KT teikia išvadą, kurioje atsako į paklausimą: buvo, ar nebuvo Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimas. Kito varianto (buvo, bet nebuvo) Konstitucija KT nustatyti nenumato.

Konstitucinio Teismo nutarimas labai pradžiugino Zenoną Vaigauską, kuris, matyt ne labai susigaudydamas VRK veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, puolė duoti interviu visoms šalies TV.

Po jo kalbėjęs Seimo narys Gintaras Songaila paaiškino, kad remiantis VRK įstatymu, po KT nutarimo, jog VRK pažeidė Konstituciją ir įstatymus, automatiškai nutrūksta VRK įgaliojimai.

Taigi, Z.Vaigauskas interviu šalies žiniasklaidai davė galimai jau nebūdamas jokiu VRK pareigūnu.

Jis spaudai aiškino, jog nesutinka su KT išvada, jog nebuvo viskas padaryta, kad būtų nustatyti pažeidimai Biržų-Kupiškio rinkiminėje apygardoje, nes, esą, jis laukęs Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, kuris esą ir būtų viską nustatęs.

Taip Z.Vaigauskas atvirai kritikavo Konstitucinį Teismą, kuris nustatė labai grubius VRK veiklą reglamentuojančių įstatymų pažeidimus, kai VRK nelaikė pažeidimu to fakto, jog Biržų – Kupiškio rinkiminėje apygardoje rinkėjų balsus Kaštonų apylinkėje savavališkai skaičiavo ne apylinkės, o apygardos rinkiminės komisijos nariai.

KT paviešino, jog neatitikimas tarp rinkiminėje apylinkėje buvusių biuletenių ir biuletenių, „gautų“ po apygardos komisijos skaičiavimo – beveik pusės tūkstančio.

Taigi, keista Z.Vaigausko reakcija, ir gana neadekvati – neva KT negali mokėti skaičiuoti, ir reikia laukti LVAT sprendimo, nes VRK nariai neva nesusigaudo skaičiuose.

KT išaiškino, jog visos funkcijos – ką turi, ką gali daryti VRK, yra reglamentuotos teisės aktuose, ir čia negali būti jokių interpretacijų.

Nerimą tad kelia Z.Vaigausko ir V.Andriukaičio pareiškimai, jog esą jie tokio sprendimo ir tikėjosi – tarsi patys būtų kartu su KT rašę.

Gintaro Songailos kompetetingą ir argumentuotą pareiškimą, jog dabar VRK nebeteko savo įgaliojimų, ir jog viską spręs Seimas, V.Andriukaitis kone išjuokė, nurodęs, jog iš tokio Seimo, koks yra dabar, „visko galima tikėtis“.

Lauke stoviniavę socialdemokratų partijos nariai svarstė, jog esą gerai, kad neįvyks valstybinė suirutė, ir nebus jokių pakartotinių rinkimų, o paklausus, ar galima leisti Lietuvą valdyti ne rinkėjų, o rinkimų komisijų išrinktam Seimui, socdemai susimąstę nutilo.

Keista socdemų reakcija į nelogiškas KT išvadas dėl vieno mandato skaičiavimo pažeidimo – nors KT suskaičiavo, jog buvo vieno mandato paklaida ir vienas mandatas buvo neteisingai priskirtas DP, o ne LSDP, išvadoje parašė, jog vieno mandato paklaidos nebuvo.

Socialdemokratai, išgirdę, jog galimai prarado vieną mandatą, jokio viešo pareiškimo nepadarė, buvo labai patenkinti keistu ir vietomis – nelogišku KT nutarimu.

G.Songaila paaiškino, jog Seimas pagal įstatymus spręs dėl išvados patvirtinimo arba ne, be to, nutrūkus VRK įgaliojimams, bus sprendžiama dėl naujos VRK sudarymo.

Vytenis Andriukaitis tik pasijuokė iš G. Songailos žodžių, ir pasakė, jog čia esą vien jo nuomonė.

Nuomonių, žinoma, galima turėti visokių, tačiau juokiasi tas – kas juokiasi paskutinis.