Alkas.lt redaktorius Arūnas Rasakevičius kalbina istoriką, archeologą, paminklosaugininką, Nacionalinės mokslo pažangos premijos laureatą, profesorių Albiną Kuncevičių.
Albinas Kuncevičius – Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių tyrimų sritis – Lietuvos viduramžių archeologija (XIII–XVII a.). Svarbiausi archeologiniai tyrinėjimai – Senųjų Trakų piliavietė, kurioje buvo surasta ir tyrinėta iki tol nežinoma Kęstučio pilis, buvusi Vytauto gimtinė, Baltadvario piliavietė (Molėtų r.), kurioje buvo bastioninė pilis, siejama su Giedraičių gimine, Napoleono karių masinė kapavietė Vilniuje, I-ojo pasaulinio karo vokiečių masinė kapavietė Panevėžyje, Dubingių piliavietė Molėtų r., kurioje ištirta buvusios Radvilų bažnyčios ir jų buvusių rūmų vieta bei surastos ir atpažintos Radvilų giminės kapavietės.
” /]
Albinas Kuncevičius gimė 1957 m. lapkričio 5 d. Marijampolėje. 1975 m. baigė Marijampolės J. Jablonskio gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universitetą, istorijos specialybę. Po universiteto baigimo, nuo 1980 m. iki 1988 m. dirbo Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigose: iš pradžių archeologu, vėliau – skyriaus viršininku Mokslinėje metodinėje kultūros paminklų apsaugos taryboje, dar vėliau – archeologijos paminklų apsaugos inspektoriumi Kultūros ministerijoje. 1989 m. pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje, Vilniaus Žemutinės pilies tyrimų grupėje. Iš pradžių dirbo moksliniu bendradarbiu, o nuo 1993 m. – šios grupės direktoriaus pavaduotoju moksliniams darbams. 1993 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją ir nuo 1994 m. dirba Vilniaus universitete, Archeologijos katedroje.
2008 m. gegužės 15 d. Vilniaus universiteto Istorijos ir Filologijos fakultetų tarybų sudaryta habilitacijos komisija nusprendė, kad Albinas Kuncevičius atitinka humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habilitacijos reikalavimus.
Albinas Kuncevičius yra publikavęs archeologinius straipsnius Lietuvos viduramžių archeologijos tema Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose. Svarbiausios mokslinės publikacijos: katalogas apie Vilniaus miesto ir pilių koklius (1992 m. atspausdintas vokiečių kalba Duisburge), skyrius „Lietuvos proistorė“ knygoje „Lietuvos istorija iki 1795 metų“, parengtoje kartu su istorikais Z. Kiaupa ir J. Kiaupiene, ir vėliau išverstoje į anglų bei lenkų kalbas, 2010 m. naujai parengta publikuota „Lietuvos proistorė“ prancūzų kalba išleistoje knygoje „Histoire de la Lituanie un Millenaire“, 2005 m. išleista monografija „Lietuvos viduramžių archeologija“. Yra vienas autorių kolektyvinių monografijų „Radvilų tėvonija Dubingiuose“ ir „Radvilų rūmai Dubingiuose“.
2009 m. už Dubingių piliavietės ir Radvilų kapavietės kompleksinius tyrimus, atliktų tyrimų sklaidą visuomenei ir kolektyvinę mokslinę monografiją „Radvilų tėvonija Dubingiuose“, Albinui Kuncevičiui skirta Nacionalinė mokslo pažangos premija.
1995–2001 m. Albinas Kuncevičius buvo išrinktas Lietuvos archeologijos draugijos pirmininku, 1995–2002 m. buvo Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariu. Nuo 2005 m. lapkričio iki 2008 m. kovo buvo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriumi.
„Lietuvos Kūrėjai“
Bloga įrašo garso kokybė, kalbėta ne į mikrofoną – garsas silpnas ir išplaukęs… Žodžiu, techninis brokas – labai sunku klausyti.
Pripratot prie gero… Pasigarsinti reikia ir viskas klausosi gerai 🙂
Gerbiamas KAŽIN, atsižvelgėme į Jūsų pastabą ir pagerinome kiek įmanoma garso kokybę.
Labai įdomus pokalbis su labai įdomiu žmogumi, kurio minčių padėstymai kažkuo primena G. Beresnevičiaus kalbėseną – giliai pakapstant, tačiau ne iki galo išsakant, neatskleidžiant, paliekant.
Įdomūs klausimai ir atsakymai buvo apie tai, ką jis jaučia liesdamas Pagoniškos anapusybės pasaulio atkastus kaulus ir Šventvietes… . Nepalieka jausmas, vis tik, kad šis žmogus visad giliame ieškojime ir, pagarbiai paliekant, kažko lig galo žodžiais nepasako.
Taikliai pastebėta…
Kas čia taikliai pastebėta: senąją lietuvių anapusybę vadindamas pagoniška t.y pahannaja, kaimietiška, šis žmogus visad giliame ieškojime ir, pagarbiai paliekant, kažko lig galo žodžiais nepasako?
O gal kalbintojas nepastebi, ką rašo?
Albinas Kuncevičius prasitarė, kad atsargus Šventviečių pakasinėjimas jam būtų lyg kažkoks svarbus išbandymas – dar netyrinėta Baltų religijos arealo dirva. Na, prieš tai darant, kaskart būtų būtina užkurti Dievams Ugnelę ir Jų atsiprašyti.