Šeštadienis, 15 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Vilniuje daugėja inkilų šikšnosparniams (nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2012-09-09 10:15:30
118
PERŽIŪROS
0
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo kova su mitais apie šikšnosparnius atnešė vaisių: sostinėje pirmą kartą inkilai šikšnosparniams iškelti ant gyvenamojo namo; iniciatyvos padėti šikšnosparniams ėmėsi informacinių technologijų bendrovė. Baigiantis vasarai Šeškinėje ir Verkių dvaro parke iškelti 22 įvairių tipų specialūs inkilai, kurie taps saugiomis slėptuvėmis keliems šimtams šikšnosparnių.

Saugių slėptuvių stoka ­– viena didžiausių grėsmių šikšnosparniams. Siekdami sulaikyti kiekvieną brangios šilumos “gramą” užkamšome visus plyšius, pamiršdami, kad juose prieglobsčio ieško vieninteliai pasaulyje skraidantys žinduoliai. Daug šikšnosparnių benamiai lieka nugriovus ar renovavus senus pastatus, miškuose ir parkuose iškirtus senus drevėtus medžius su natūraliomis jų slėptuvėmis. Ant pastatų ar medžiuose iškeliant specialius inkilus, šikšnosparniams sukuriamos dirbtinės slėptuvės, kur jie gali netrukdomi perdienoti.

Inkilai šikšnosparniams skiriasi nuo paukščiams keliamų inkilų. Inkilų meistras Darius Musteikis pasakoja, kad inkilus šikšnosparniams pagaminti gerokai sudėtingiau. “Dauguma inkilų paukščiams standartiniai, tad sukalei dėžutę, išgręžei angą pagal paukščio dydį ir viskas. Inkilai šikšnosparniams daug sudėtingesni: sudėtingi brėžiniai, konstrukcija – kai kuriuose yra vidinės pertvaros, reikalingos ventiliacijos angos. Tenka gerai pasukti galvą, kol sugalvoji, kaip padaryti, kad ir šikšnosparniams patogu būtų, ir gamyba lengvesnė”, – pasakoja meistras.

Pirmieji vilniečiai, sumanę ant savo namo iškelti inkilus šikšnosparniams, – jauna Rokų šeima. Prisikviesti į savo namus šikšnosparnius juos įkvėpė vidurvasarį Verkių parke girdėtas Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos pasakojimas apie slaptingą skraidančių žinduolių gyvenimo būdą. Jauna šeima panoro suteikti galimybę savo mažoms dukrelėms iš arti stebėti naktinių skraiduolių gyvenimą.

“Šalia gyvenantys šikšnosparniai ­– labai gera ugdomoji priemonė vaikams ir mums. Norime darniai gyventi su gamta, vaikams ugdyti meilę gamtai. Šikšnosparnių nebijome, vakarais stebime raižančius temstantį dangų ir labai džiaugsimės, jei jiems bus gera pas mus. Smagu, kai gali kažkam padėti ir kartu sukuri sau galimybę stebėti gamtos gyvenimą”, ­– įspūdžiais dalijasi namo šeimininkė Giedrė. Ji įsitikinusi, kad inkilai modernaus namo nebjauroja, net priešingai – puošia.

“Jei inkiluose įsikurs šikšnosparnių veisimosi kolonija, vienu metu čia apsigyvens 40–80 jauniklius vedančių patelių. Jei šikšnosparniai čia apsistos tik migracijos metu, tuomet vienu metu čia bus 1–2 patinėliai, kurie vilios praskrendančias pateles. Dažniausiai tokiuose inkiluose apsistoja kurie nors iš mažiausių Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių: Natuzijaus šikšniukai, šikšniukai mažyliai, šikšniukai nykštukai”, ­– pasakoja Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Pasak jo, inkilus ant gyvenamųjų namų galima kelti ne tik norint prisivilioti šikšnosparnius, bet ir siekiant “išprašyti” juos iš nepageidaujamų vietų pačiame pastate.

Dar daugiau dirbtinių slėptuvių šikšnosparniams rugpjūčio pabaigoje sukurta Verkių dvaro parke. Lietuvos gamtos fondas, palaikydamas informacinių technologijų sprendimų ir konsultacijų bendrovės iniciatyvą, numatė parke tinkamiausias inkilams vietas bei parengė inkilų brėžinius. Pagal juos buvo pagaminta devyniolika vienuolikos skirtingų modelių inkilų, iš kurių kiekviename gali dienoti nuo kelių iki kelių šimtų šikšnosparnių.

Rugpjūčio pabaigoje į Verkių dvaro parką susirinkę apie 20 bendrovės darbuotojų nešini inkilais ir kopėčiomis bei kita inkilų kėlimui reikalinga įranga leidosi nuo pagrindinių parko vartų senojo Verkių vandens malūno link. Pakeliui į šikšnosparnių dienojimui labiausiai tinkamus medžius firmos darbuotojai kėlė ir didelius daugiakamerius inkilus, kuriuose gali gyventi iki kelių šimtų šikšnosparniai, ir mažučius – šikšnosparniams individualistams. Smulkesni inkilai į medį buvo keliami po tris, kad šikšnosparniai turėtų galimybę patys pasirinkti labiausiai tinkantį pagal dienos oro sąlygas.

“Dideliame aukštyje kabindami inkilus gavome daug adrenalino, tačiau netrukome įgusti ir kojos nustojo linkti laviruojant ant kopėčių tokiame aukštyje, pasisėmėme gerų emocijų”, ­– įspūdžiais dalijasi bendrovės atstovas Jevgenijus Zubkovas. Darbuotis plaktuku penkių metrų aukštyje nepabūgo ir merginos – jos įkėlė trečdalį visų inkilų. Iš viso tą vakarą Verkių dvaro parke iškelti 7 daugiakameriai ir 12 vienakamerių inkilų.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška pasakoja, kad iškeltuose inkiluose jau artimiausią pavasarį, o gal net šį rudenį apsistos Natuzijaus šikšniukai, šikšniukai nykštukai, šikšniukai mažyliai, rudieji nakvišos ir dar keleto kitų rūšių šikšnosparniai, nes Verkių dvaro parkas yra šikšnosparnių mėgstama vieta: šalia esanti upė, tvenkiniai, seni lapuočiai medžiai, takeliai bei pievelės sukuria geras sąlygas maitintis. Tad čia jų gausu ne tik veisimosi, bet ir migracijos metu.

Lietuvos gamtos fondo informacija


Pirmieji vilniečiai, sumanę ant savo namo iškelti inkilus šikšnosparniams, – jauna Rokų šeima. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Pirmieji vilniečiai, sumanę ant savo namo iškelti inkilus šikšnosparniams, – jauna Rokų šeima. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Šeškinėje ant medinio namo inkilai beveik nepastebimi. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Šeškinėje ant medinio namo inkilai beveik nepastebimi. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Verkių dvaro parke inkilai keliami į 5 metrų aukštį, kad šikšnosparniams būtų patogiau iškristi. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Verkių dvaro parke inkilai keliami į 5 metrų aukštį, kad šikšnosparniams būtų patogiau iškristi. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Verkių dvaro parke iškelta 19 inkilų šikšnosparniams. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Verkių dvaro parke iškelta 19 inkilų šikšnosparniams. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Verkių dvaro parke R.Karpuška pasakoja IT specialistams, kodėl šikšnosparniams reikalingos dirbtinės slėptuvės. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Verkių dvaro parke R.Karpuška pasakoja IT specialistams, kodėl šikšnosparniams reikalingos dirbtinės slėptuvės. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Verkių dvaro parke vienakameriai inkilai keliami po 3, kad šikšnosparniai galėtų pasirinkti geriausiai pagal oro sąlygas tinkantį. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Verkių dvaro parke vienakameriai inkilai keliami po 3, kad šikšnosparniai galėtų pasirinkti geriausiai pagal oro sąlygas tinkantį. | Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Botanikos sode vyks inkilų kėlimo akcija
  2. Pirmasis Lietuvoje inkilų muziejus po atviru dangumi vilioja paukščius ir žmones
  3. Kaip pasigaminti inkilą? (video)
  4. Gegužės 1-oji – Gegutės diena (video)
  5. Mitai apie šikšnosparnius gimė iš nežinojimo (video)
  6. Vakaras su šikšnosparniais Verkių parke
  7. Šlapių pievų šeimininkas (video)
  8. Krivėnų tvenkinio sala vėl laukia paukščių
  9. Pempė – bandančios gamtos pranašas
  10. Kokią įtaką miškų biologinei įvairovei daro žmogaus veikla?
  11. Gandriukai palieka gimtus lizdus
  12. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  13. Šiandien švenčiama gandrų išskridimo diena
  14. Gamtoje – pavasario giesmės ir besibaigiančios vasaros derlius
  15. Vandens paukščių medžioklė žūčiai pasmerkia nemažai dar neskraidančių ančiukų

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuvos mokslo taryba
Istorija

Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas

2026 08 15
Pašto ženklas Lietuvos kulinarinis paveldas. Obuolių sūris
Gamta ir žmogus

Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą

2026 08 15
„Kultūros pasas“ tęsia savo kelią
Kultūra

Kultūros paso rinkinį papildė 1347 naujos programos – nuo šiol ir priešmokyklinio amžiaus vaikams

2026 08 15
Aplinkosaugininkai | am.lrv.lt
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai stiprina limituotos žvejybos priežiūrą

2026 08 14
Būdai, kaip gauti aktualią informaciją apie privalomąją pradinę karo tarnybą
Lietuvoje

Prasidėjo pasiūlymų dėl Kairių karinio miestelio vystymo vertinimas

2026 08 14
Memorandumo pasirašymas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Ukrainos gynybos įmonė DEMZ statys amunicijos gamyklą Lietuvoje

2026 08 14
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Stiprinama visapusė Klaipėdos uosto apsauga

2026 08 14
Kuo naudinga jėgos treniruotė?
Gamta ir žmogus

Rugsėjo mėnesį Klaipėdoje – atviros sporto treniruotės vaikams ir jaunimui

2026 08 14
Avarija
Gamta ir žmogus

Ugniagesiams gelbėtojams gelbėjimo darbų daugėjo autoįvykiuose

2026 08 14
Pinigai
Lietuvoje

Didžiausios investicijos liepą – pagalbai vaikams su negalia, elektros tinklams ir turizmui

2026 08 14
36 pavojingi gaminiai
Lietuvoje

36 pavojingi gaminiai ir daugiau nei 1 000 patikrinimų

2026 08 14
Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė
Kultūra

Prienuose ryškiai „liepsnos“ Duonos ir ugnies šventė

2026 08 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Ogi apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • +++ apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Ir vėl... apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pirma paieška „Google“ – nebūtinai tikra: kaip sukčiai klastoja bankų svetaines?
  • Neatrasti devyniasdešimtųjų pasakojimai: ką atskleidžia alternatyvios jaunimo kultūros tyrimas
  • Saldus lietuvių pasirinkimas: obuolių sūris puoš naująjį pašto ženklą
  • Erkių metas vėl įsibėgėja: kokių požymių negalima ignoruoti

Kiti Straipsniai

Kauno mariose įrengtos dvi plūduriuojančios platformos su dirbtinėmis perimvietėmis

Paukščiai jau peri naujose plūduriuojančiose perimvietėse Kauno mariose

2026 08 08
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei

2026 07 28
Naujos kartos medžiagos: inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos

Naujos kartos medžiagos: kodėl inžinieriai vis dažniau mokosi iš gamtos?

2026 07 17
A. Šuopys eina per mišką

Atlikėjai A. Šuopys ir R. Jančiukaitė pristato dainą „Gamtos gira“ – muzikinį pasakojimą apie ryšį su gyvąja gamta

2026 07 14
Pieva

Kiek verta gamta: Lietuvoje pirmą kartą apskaičiuota nematoma jos nauda

2026 06 30
Šilagėlė

Gamtos stebėjimas gali prisidėti prie saugomų rūšių apsaugos

2026 06 26
Piniginė

Kaip Jonines atšvęsti smagiai, prasmingai ir neišleidžiant visos algos?

2026 06 20
Gamta

Kaišiadorių rajone įsteigtas naujas Strėvininkų draustinis

2026 06 10
Maža mergaitė apglėbusi storą medį

Kviečiama rinkti 2026 metų Lietuvos medį

2026 05 07
Pašto ženklas. Lietuvos raudonoji knyga. Rudoji meška

Nuo naujo pašto ženklo žvelgs rudoji meška

2026 04 24

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)
  • Ogi apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
  • +++ apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Ir vėl... apie Karkasiniai namai: kas išliko iš senosios medinės statybos
  • Naivus klausimas apie R. Ambraziejienė, A. Žarskus. Kalba ir būtis
Kitas straipsnis
J. Matuza. Kur slypi krizių priežastys?

J. Matuza. Kur slypi krizių priežastys?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai