Tradiciškai, rugpjūčio 15 d. Lietuvoje prasidėjo ančių medžioklės sezonas. Tačiau kai kurios medžiojamos ančių rūšys, kaip kuoduotoji antis, tuo metu dar vedžioja neskraidančius jauniklius. Taip jos dažnai pasmerkia savo vadas ir save pražūčiai. Per ankstyva vandens paukščių medžioklė yra ne tik neetiška gyvūnų atžvilgiu ir neracionali gamtos turtų naudojimo požiūriu, bet ir prieštarauja Europos Sąjungos Paukščių direktyvos, kurios įgyvendinimas privalomas šalims-narėms, reikalavimams.
Vos tik sukakus šiai datai, dažniausiai artimiausią savaitgalį prie vandens telkinių patraukia būreliai šautuvais apsiginklavusių medžiotojų. Vasaros pabaiga, daugelis mano, jog antys jau užauginusios jauniklius, todėl medžioklė lyg ir nebeturėtų trukdyti jauniklių auginimo proceso. Bet ar iš tiesų taip yra? Deja, ne. Kai kurios medžiojamos ančių rūšys kaip kuoduotoji antis, nežinodamos medžiotojų kalendoriaus, jaunikius išsiperi ypatingai vėlai – nemaža jų dalis tik liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. To nežinodamos jos dažnai pasmerkia savo vadas ir save pražūčiai.
Jau ne pirmus metus Lietuvos ornitologai pastebi, kad kai kurių ančių rūšių perėjimo sezonas itin vėlyvas. Ypatingai kuoduotosios anties. Šios antys šalyje dažniausiai peri žuvininkystės tvenkiniuose, seklesniuose eutrofiniuose ežeruose, apleistuose žvyro karjeruose, durpynuose, t.y. vietose, kurias pirmiausiai stengiasi aplankyti medžiotojai. Kai kuriuose žuvininkystės tvenkinių kompleksuose tai viena gausiausiai perinčių ančių rūšių! Dėl palankių veisimosi ir specifinių mitybinių sąlygų, žuvininkystės ūkiuose kuoduotosios antys jauniklius atsiveda itin vėlai – daugumoje jų pirmosios vados pasirodo tik liepos pradžioje, o didžioji dalis ančiukų išperima liepos antroje pusėje. Pačios vėlyviausios vados pasirodo tik rugpjūčio pradžioje. Vėlyvas vadas dažnai išperi ir kitos ančių rūšys: rudagalvės, didžiosios ir pilkosios antys. Paprastai jos pasirodo anksčiau, tačiau rugpjūčio pradžioje Lietuvos vandens telkiniai dar pilni neskraidančių įvairių rūšių ančiukų. Taip pat vėlyvomis antromis ar pakartotinėmis dėtimis pasižymi ir laukiai – dar viena medžiojamųjų paukščių rūšis. Rugpjūčio viduryje dažname vandens telkinyje pamatysime laukių šeimynas su vos poros savaičių jaunikliais.
Ančiukai pradeda skraidyti sulaukę maždaug 50 dienų amžiaus, todėl, prasidėjus medžioklės sezonui, jie dar būna nedideli, o ūgtelėję – visiškai nesavarankiški ir skristi bei pasirūpinti savimi tikrai negali. Taigi, kas atsitinka prasidėjus medžioklės sezonui? Ančių medžioklės daugelyje vietų pradedamos nuo rugpjūčio 15 dienos, kai ančiukai yra vos 2–3 savaičių amžiaus. Tai reiškia, kad jiems iki savarankiško pirmojo skrydžio dar reiks luktelti apie 3–4 savaitės ir jie tokiu metu dar tik pūkus į plunksnas keičia. Tarkim, jog medžiotojai laikosi taisyklių ir nešaudo į plaukiojančias antis, kurių tarpe yra ir neskraidančių jauniklių. Tačiau lengvu medžiotoju laimikių tampa vargšės jų motinos. Patelės saugiai suslapsčiusios vaikus ir aplinkui aidint šūviams, bando pasprukti nuo gąsdinančio garso, bet tik paskutinę minutę pakilus į orą tampa medžiotojo laimikiu. Kaip tik tokiu metu jos tampa lengviausiu taikiniu. Motinai žuvus žus ir jos dar neskraidančių pūkuotukų vada. O savo plunksnas spėjusios išnešti patelės vis vien kenčia dėl nuolatinio trikdymo ir yra pastoviai stresuojamos medžioklės metu, nes nuolat stengiasi grįžti pas paliktus jauniklius, o ten jas ir vėl pasitinka šūviai. Per ankstyva vandens paukščių medžioklė yra ne tik neetiška gyvūnų atžvilgiu ir neracionali gamtos turtų naudojimo požiūriu, bet ir prieštarauja Europos Sąjungos Paukščių direktyvai, kur 7 straipsnis sako: „Valstybės narės (…) rūpinasi, kad rūšys, kurioms taikomi teisės aktai dėl medžioklės, nebūtų medžiojamos nei jauniklių auginimo, nei įvairių veisimosi stadijų metu.“
Taigi, leisdamos medžioti rūšis, dar auginančias jauniklius, Lietuvos institucijos pažeidžia minėtos direktyvos reikalavimus. Lietuvos ornitologų draugija yra susirūpinusi siekia, kad Aplinkos ministerijos ančių medžioklės pradžia būtų nustatyta, kuomet baigiasi jauniklių auginimo laikotarpis, t.y. nuo rugsėjo mėnesio 1 dienos.
Turėkim omenyje, kad absoliuti dauguma medžiotojų yra tie, kurie trokšta kraujo, todėl jų jokie argumentai neįtikins.
Tokiems tinka tik kumščio politika.
Tu – idiotas.
Medžiotojai sportininkai turi nerašytą garbės kodeksą ir nerašytas taisykles. Kas per nesąmonė ? – Žūsta daug dar neskraidančių ančių..?
Pirma, Medžioklės taisyklės draudžia šauti vandens paviršiuje paukštį (imperatyvi nuostata) – išskyrus sužeistą paukštį, nukritusį į vandenį (išimtis).
Antra, medžiotojas sportininkas niekuomet nešauna gulinčio kiškio, neskrendančio paukščio. Jei tokių atsiranda – tik tokiems tamstos pasiūlyta politika tinkama. O pačiam, siūlyčiau spyrio į užpakalį politiką, ir jokių argumentų už nesąmonių rašinėjimą.
Beje, kuoduotoji antis ir laukys medžiojami tik nuo rugsėjo 15 dienos – visu mėnesiu vėliau – galime nebesvaikti.
O kas prieštarauja ES direktyvai ? Jeigu medžioklės terminai nustatomi atsižvelgiant į biologų rekomendacijas ? – Jūs gal debilai ar šiaip neįgalūs ?