Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (V)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2012-08-03 12:45:38
27
Baltai | Alkas.lt koliažas

Baltai | Alkas.lt koliažas

7. Kas liko nepasakyta

Žymus britų archeologas ir istorikas Tomas Pauelis savo knygoje „Keltai“ šiai tautų grupei priskiria dvi tautas, kurios paprastai priskiriamos germanams – kimbrus ir teutonus (T. G. E. Powell. Keltai. Vilnius, 2002, p. 189–190).

Dėl teutonų – remiamasi lotynizuoto jų tautovardžio „teutones“ sąskambiu su keltišku žodžiu „teuto“ (airiškai – „tuath“, bretoniškai – „tud“), reiškiančiu tautą. Germaniški atitikmenys – „theudo“, „theude“, „thiud“. Dėl kimbrų – kalbinių argumentų išvis nepateikta, nors juos galima numanyti: keltų britų palikuonių valų savivardis – kimrai…

Praktiškai – remiantis keliais sąskambiais, dvejetas gana žinomų tautų iš istorikams įprasto germanų pasaulio perkeliama į keltų erdves. O juk viena iš jų davė savivardį vienai didžiausių šiuolaikinių germanų tautų – vokiečiams („Deutsche“). Nežiūrint to, T. Pauelio teorija vertinama aukščiausiu moksliniu lygiu. J. Statkutės teorija, daugmaž tuo pačiu pagrindu perkelianti gotus iš germanų pasaulio į baltų erdves, jos tėvynėje priskiriama pseudomokslui. Ką reiškia šie dvejopi standartai?

Polemizuojant su didesniais akademinių ir pedagoginių modelių žinovais, išsiskyrė dvi mokslo ir švietimo sampratos: anglosaksiškoji ir frankogermaniškoji. Pirmajai – anot šių žinovų – labiau būdinga lavinti mąstymą, antroji mieliau apsiribojanti žinių kaupimu ir perdavimu. Ar ne tuo aiškintina, jog anglosaksų mokslo pasaulyje drąsios interpretacijos sutinkamos dažniau ir vertinamos rimčiau, nei Europos žemyne?

J. Statkutė atmeta gotų germaniškumo versiją, remdamasi dviem pagrindiniais argumentais. Pirmiausia – anot jos – gotų protėvynė Skandza buvusi Prūsoje, o ne Skandinavijoje, kaip įprasta galvoti. Antra vertus – teigiama, jog turimi germaniškos gotų kalbos šaltiniai mažai turintys ar išvis neturintys nieko bendro su istorinėmis ostrogotų ir visigotų tautomis.

Pirmasis argumentas jau šiek tiek aptartas antrojoje šio straipsnių ciklo dalyje. Čia galima tik patikslinti, jog gotų istoriko Jordano žodžius apie Vyslos upės ir Skandzos santykį galima versti dvejopai: jog Vysla tekanti per pačią Skandzą arba pro ją. „In conspectu Scandzae“ iš esmės reikštų: Skandzos akiratyje. Nežiūrint to, ar šiuos žodžius suprasime paraidžiui, ar perkeltine – žemėlapio – prasme, akivaizdu, kad kalbama apie labai artimas teritorijas.

Jei Skandza vienareikšmiai būtų Skandinavijoje, tai Vysla – visai netikęs atskaitos taškas. Juk Skandinavija nuo jos žemupio – gerokai į šoną. Aprašant Skandinaviją, kur kas labiau tiktų ne Vyslos, o Odros žemupys: būtent iš jo tiesia linija galima „regėti“ Skandinaviją, nors ir perkeltine prasme. Daugių daugiausia, ką skandinaviško galima „išvysti“ nuo Vyslos žemupio – tai Gotlando sala. Jau pačiu savo pavadinimu ji tiktų būti gotų protėvyne ar bent jau – tarpine tėvyne, tačiau vargu ar galėtų būti gausybės Jordano išvardintų tautų lopšiu.

J. Statkutės teorijos naudai byloja dar vienas, savaime – silpnokas, bet puikiai tinkamas papildymui argumentas. Pats Jordanas kitoje savo „Getikos“ vietoje – 74 eilutėje – aprašydamas Dakijos ir Mezijos santykį, žodžius „in conspectu“ rašo anaiptol ne perkeltine prasme: šios dvi istorinės sritys išties matyti viena iš kitos. Maždaug tiek pat, kiek nuo Vyslos žemupio matyti Prūsa ir Aistmarių pakrantės.

Atrodo, Jordanas, aprašydamas gotų protėvynę, susiejo dvi skirtingas jos istorines tradicijas – baltiškąją ir skandinaviškąją, ką pastebėjo jau Algirdas Patackas. Aprašydamas Skandzos santykį su Vysla, jis kalba apie Prūsos pakrantes, aprašydamas Skandzos klimatą ir gyventojus – jau apie Skandinaviją. Įsidėmėtina, jog tarp šių gyventojų paminėti danai, švedai ir suomiai, tačiau „užmiršti“ liko aisčiai, gyvenę rytinėje Baltijos pakrantėje – o juk juos Jordanas puikiai žinojo. Ši tauta – ar tautų grupė – įvardinta „Getikos“ 36 ir 120 eilutėse, bet jau ne Skandzoje.

Antrasis J. Statkutės argumentas – apie gotų kalbą – iš dalies aptartas ketvirtoje šio straipsnių ciklo dalyje, aprašant gotų, o taip pat – vandalų karalių vardus. Deja, pačios gotų kalbos žinios ligšiol – ganėtinai skurdžios. Pagrindiniai jų šaltiniai – Ulfilos Biblijos vertimas ir keli dar sunkiai įskaitomi runų užrašai akmenyse.

J. Statkutės teiginys, jog Ulfilos atstovauti gotai priklausę kitam etniniam masyvui, nei visigotai ir ostrogotai – neįtikina, bent jau sunku tai pagrįsti Jordano tekstu, kuriuo ji remiasi. Vis gi yra kitas argumentas jos teorijos naudai: XIII–XV a. Lietuvos raštija, fiksuota senąja slavų (kitų vadinama tiesiog gudų) kalba.

Istorikas, siekiantis išsiaiškinti senovės lietuvių tautinę tapatybę iš jų raštų kalbos, galėtų darytis išvadą, jog jie buvo slavai. Be kita ko, tokių teorijų netrūksta, ypač – Baltarusijoje. Netgi sutikus, jog Ulfilos gotai, visigotai ir ostrogotai buvo tos pačios tautos atšakos, tai dar nereikštų, jog Ulfilos rašto kalba buvo jų šnekamoji kalba. Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių pavyzdys rodo, jog rašto kalba gali būti vienokia, o šnekamoji – visai kitokia. Be to, galimi ir kiti variantai.

Ulfilos rašto kalba galėjo būti tam tikro krašto „lingua franca“ – bendrasis žargonas, skirtas susikalbėti skirtingos tautinės tapatybės žmonėms. Panašiai lotynų kalba, skilusi į daugybę tarmių, buvo „lingua franca“ Romos imperijos provincijose, kur davė pagrindą šiuolaikinėms romanų kalboms.

Žvelgiant vien į Ulfilos tekstą ir Jordano užuominas apie patį Ulfilą, gotų germaniškumo neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti. Kur kas dėkingesnis uždavinys atrodo gotų asmenvardžių ir vietovardžių, senųjų runinių užrašų, jų kalbos pėdsakų palikuonių kalbose tyrimai, kur iš dalies ir veda J. Statkutė.

Atskiras klausimas – baltų ir skandinavų giminystės ryšiai, apie kuriuos šiek tiek užsiminta antrojoje ir penktojoje dalyje. Šią giminystę liudija ne tiktai prancūzų istorinis atlasas, bet ir žymūs lietuvių, vokiečių, prancūzų mokslininkai. XIX a. daugelis garsių archeologų net laikė Rytų Pabaltijį skandinavų protėvyne (Lietuvių etnogenezė, Vilnius, 1987, p. 24).

Lietuvių antropologas Gintautas Česnys, aprašinėdamas neolitinės „virvelinės keramikos“ kultūros žmonių rasinius bruožus, atskleidė stulbinamų duomenų. Ši kultūra apėmė baltų, germanų ir būsimųjų slavų kraštus, bet jų gyventojai – skyrėsi. Švedijos „virvelininkai“ siejami su Rytų Pabaltijo gyventojais, tuo tarpu čia pat už sąsiaurio plytinčios Jutlandijos žmonės – jau su Vidurio Europa (ten pat, p. 44). Įsidėmėtina, jog G. Česnys – vienas didžiausių šiuolaikinės antropologijos autoritetų, o jo tekste jau įvardinta visa Švedija, ne tik jos dalis, pažymėta prancūzų atlase.

Žinoma, rasė ir tauta (etnosas) – dvi skirtingos kategorijos: vienoje tautoje gali sietis keli skirtingi rasiniai tipai ir atvirkščiai. Vis dėlto konkretų rasinį tipą į konkretų kraštą atneša konkretūs žmonės iš konkrečios tautos arba kelių tautų.

Jei G. Česnys neklydo, galima drąsiai spėti jau neolito pabaigoje vykus migraciją tarp Rytų Pabaltijo ir Skandinavijos – gal net abipusę. Šiapus galėjo būti germanų, o anapus – baltų. Antroji tikimybė atrodo šiek tiek didesnė, nes germanų buvimas priešistoriniuose baltų kraštuose liko neįrodytas, o Skandinavija G. Česnio duomenimis išsiskyrė iš likusios Germanijos. Ji labiau siejosi su baltų kraštais.

Šiame kontekste gotų kilmė iš Skandinavijos anaiptol nesikerta su galimu jų baltiškumu – bent jau tam tikrame jų tautinės raidos etape. Lygiai tą patį galima pasakyti apie vandalus ir galbūt – kai kurias kitas germanams priskiriamas tautas.

Istorines, archeologines ir antropologines prielaidas gražiai papildo kalbinės. Greta jau minėtų dėmenų „rik / rig / rich“ ir „mer / mir / mar“ germanams priskiriamų tautų valdovų asmenvardžiuose, galima atkreipti dėmesį į dar kai kurias detales.

Žymusis lietuvių kalbininkas Zigmas Zinkevičius, aprašinėdamas įvairių baltų kalbų pėdsakus lietuvių kalboje, išskiria priesagą „(a)ng“ vietovardžiuose. Anot jo, tai – kuršių paveldas: pavyzdžiai – Ablinga, Kretinga, Būtingė. Visos trys – kuršių istoriniame krašte (Lietuvių etnogenezė, p. 214). Kuršiai priskiriami vakarų baltams. Jiems priskiriami ir jotvingiai, kurių jau pats tautovardis turi dėmenį „ng“.

Palyginkime kai kurių germanams priskiriamų tautų vardus: tiuringai, varin(g)ai, tervingai (visigotai), greitungai (ostrogotai), asdingai ir silingai (vandalų gentys). Dauguma jų gyveno baltų kaimynystėje, išskyrus tiuringus, kurie istorijoje pasirodė gana vėlai, dar nežinia, kur gyveno jų protėviai – spėjama, jog tai buvę varingai, erų sandūroje lokalizuoti pietiniame Baltijos pajūryje.

Žinoma, priesagų mainai – jei tokių apskritai būta – galėjo vykti abiem kryptimis. Vakariniai baltai su germanų pasauliu susidūrė anksčiau, nei rytiniai gentainiai. Nežinia, ar įvardintų germanų genčių atstovai buvo sugermanėję baltai, ar germanai iš pat pradžių, bet kuriuo atveju tokie sutapimai, atsižvelgiant į geografinį kontekstą – pernelyg dėsningi, jog būtų atsitiktiniai. Mažų mažiausiai, tai gali reikšti prokalbę.

Aleksandras Vanagas dar praeito amžiaus pabaigoje rašė, jog priešistorinės baltų erdvės ribos iš įvairių vietovardžių gana tiksliai nustatytos šiaurės, rytų ir pietryčių kryptimis, bet vis dar lieka mįslių dėl jų vakarų ir pietvakarių ribų (Lietuvių etnogenezė, p. 23). Neseniai rusų archeologas Jevgenijus Šmidtas atskleidė, jog stereotipiškai slavams priskirti krivičiai iš tiesų buvo suslavėję baltai. Rytų kryptimi baltų arealo ribos jau istoriniais laikais vis dar tikslinamos, vakarų kryptimi – vis dar mįslės.

Galbūt savo giminaičių atradimas Vakaruose subalansuotų ir šiuolaikinę lietuvių savimonę, dėl kurios orientacijos į Rytus neseniai taip skaudžiai išgyveno dabartinė švietimo reikalų viceministrė Nerija Putinaitė? Jau visuotinai žinomi kuršių žygiai į Skandinaviją, dar ankstesni galindų žygiai drauge su gotais – į Ispaniją. Gal ateis laikas, kai pačių gotų ar vandalų baltiškumas bus toks pat atradimas, kaip šiandien – krivičių?

XVI a. Volfgangas Lazijus išspausdino, o XIX a. Ksaveras Bogušas perspausdino Viešpaties maldą dar vienos tautos kalba. Tai – herulai, gotų kaimynai ir varžovai, taip pat priskiriami germanams ir taip pat kildinami iš Skandinavijos. Skaitmeninio archyvo dėka kiekvienas šio straipsnio skaitytojas gali susipažinti su šiuo tekstu (K. Bohusz. O początkach narodu i języka litewskiego. Warszawa, 1808, p. 108). Jei tai – ne klastotė, kiekvienas gali pats spręsti, kuriai tautų grupei šią kalbą priskirti.

Klausimu „kas liko nepasakyta?“ norėtųsi ir užbaigti šį – gal kiek mėgėjišką, bet tikėkimės – su profesiniais reikalavimais ne itin prasilenkusį – straipsnių ciklą. Gal jis paskatins naujus – jau profesionalesnius tyrimus. Juk dar daug kas nežinoma, neišsiaiškinta, nepasakyta.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
  2. M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (II)
  3. M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (III)
  4. M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (IV)
  5. M.Kundrotas. Baltų vienybė: Istorija ir perspektyvos
  6. Lietuvoje lankysis baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė Rosales
  7. Lietuvoje vieši baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales (video, audio)
  8. Baltų praeities tyrinėtojai Jūratei Statkutei de Rosales įteiktos Garbės daktaro regalijos (video, audio)
  9. A.Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ
  10. M.Peleckis. Velniava
  11. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  12. J. de Rosales. Kaip tėvynė tampa svetima. Atsakant „Kaip baltai tampa gotais“ autoriams
  13. A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje
  14. R.Grigas. Už ir prieš dr. Jūratę Statkutę de Rosales

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 27

  1. Inga Baranauskienė says:
    11 metų ago

    Na, maldelė tai akivaizdžiai latviška, kas jau seniai pastebėta, beje.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 metų ago

      Laimei (lietuvių deivei), ta modla ne lietuviška, kas jau senai pastebėta.

      Atsakyti
  2. suomis says:
    11 metų ago

    Neolito laikais atsirado germanai ir baltai?????

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      Bijau, kad tai buvo vienas ir tas pat.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        Kada tiesą sakai – nebijok, kada meluosi – tada galėsi bijoti. 🙂

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          11 metų ago

          Gali būti šventas melas.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            11 metų ago

            Gali būti, bet tik vaikams…

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Ir durniams. 🙂

  3. Marius says:
    11 metų ago

    Na, šalia – kitame tos pačios knygos puslapyje – įdėti lietuviški ir prūsiški atitikmenys. Nesu kalbininkas, bet man labiau prūsiškąjį variantą priminė. O gal vis dėlto čia – germanų kalba? 🙂 Ar vis gi – klastotė? Jei taip, kas tas klastotojas – Bogušas ar Lazijus?

    Atsakyti
    • Alvydas says:
      11 metų ago

      Akivaizdžiai latvių (kad ir padarkytas) tekstas, ne prūsų. Su būdingais fonetiniais pakitimais, pvz., “uo” vietoje “an” (szoden, skaityk [šuodien] ‘šiandien’; kas prūsiškai ar jotvingiškai (net kuršiškai!) būtų neįmanoma. Leksika irgi latviška: mūs(u) (pr. nūson), vārds ‘vardas’ (pr. emmens), maize ‘duona’ (pr. geīts) ir kt.
      Tai ne klastotė, tik nelabai valyvai slavo užrašytas latviškasis “Tėve mūsų”, plg.:
      Tēvs mūs’, kas tu esi debesīs, svētīts lai top tavs vārds, lai nāk mums tava valstība, tavs prāts lai notiek kā debesīs, tā arī virs zemes. Mūsų dienišķu maizi dod mums šodien… (ir t.t.).

      Vargu ar kuri germanų kalba būtų buvus tokia artima latvių kalbai. Nebent Statkutė atrastų tokią. 🙂

      Atsakyti
      • Alvydas says:
        11 metų ago

        Gal pravers šita nuoroda, nes daug kur, p. Mariau, einate dviračio išradimo link:
        http://archive.minfolit.lt/arch/22001/22088.pdf

        Atsakyti
        • Marius says:
          11 metų ago

          Dėkoju už nuorodą, tikrai pravers. Papildyti žinias visad naudinga. Vis gi latvių kalboje, kaip pats ir nurodote, “v” žodyje “tėvas” nėra virtusi “b”. Juolab kad pats Bogušas čia pat pateikia prūsišką ir lietuvišką variantą, kur “v” išlieka, tad panašu, jog jis žinojo, kaip išlikusiose baltų kalbose tariamas žodis “tėvas”, o juk ir latviai jį taria su “v”. “Maize” ir “mause” taip pat šiek tiek skiriasi. Žinoma, kai neišeina teksto laikyti grynai latvišku, tenka viltis iškraipymais 🙂 O kodėl reikia a priori atmesti versiją, kad čia kokia nors nežinoma baltų kalba (ar tarmė), kuri gali būti artima tiek latvių, tiek lietuvių, tiek prūsų kalboms? Jei neklystu, latviškas “maize” yra atėjęs iš prokalbės ir giminingas lietuviškam konkretaus javo pavadinimui – “miežis”, jei klystu – pataisykite.

          Atsakyti
          • Alvydas says:
            11 metų ago

            Taip, “maize” ir “miezis” (lie. “miežis”) yra bendrašakniai.

            O dėl palyginimo pacituosiu “Tėve mūsų” pradžią visomis trimis baltų kalbomis.

            lie. Tėve mūsų, kurs esi danguje, teesie šventas Tavo vardas…
            la. Tēvs mūsu, kas Tu esi debesīs, lai top svēts Tavs vārds…
            pr. Thawe nouson, kas thou esse endengon, Swintits wirse Twais emmens…
            (prūsų rašto “ou” skaityk “ū”)

          • Marius says:
            11 metų ago

            Jei neklystu, dvigarsio “an” virsmas “o” (iš pateikto teksto gal kiek per drąsu spręsti, kad jis tartas “uo”) – ne vien latvių kalbos raidos ypatybė. Ar ne tas pats įvyko slavų kalbose, pavyzdžiui: vanduo – voda? O juk slavai kildinami iš vakarų baltų, tiksliau – jų kalbinio paribio tarmių ir šnektų. Jei taip – vadinasi, panaši raida vyko ar bent galėjo vykti dviejuose skirtinguose baltų erdvės pakraščiuose.
            Antras klausimas – ką manote apie K.Bogušo pateiktus (110 p.) prūsų tekstų variantus, kur senesniajai tarčiai priskirti debesys vietoj dangaus? Ir trečias, artimas klausimas – kiek apskritai patikimos turimos prūsų kalbos žinios, jei seniausi turimi tekstai – iš tų laikų, kai prūsų kalba jau nyko, kai ji jau buvo veikiama germanų ir greičiausiai (per mozūrus ir pamarėnus) – slavų kalbų?

  4. Kemblys says:
    11 metų ago

    Marius Kundrotas:
    “tautų grupei priskiria dvi tautas”, “rasė ir tauta (etnosas)”, “etniniam masyvui”, “tautinės raidos etape”…. – Mariukas turi gerą vaizduotę – turtina mokslą apie visuomenę MOKSLINIAIS IŠSIREIŠKIMAIS 😀

    “germanams priskiriamų tautų vardus: tiuringai, varin(g)ai, tervingai (visigotai), greitungai (ostrogotai), asdingai ir silingai (vandalų gentys)” – iš kur Mariukas žino kur dar buvo GENTYS, o kur TAUTOS ar net jau TAUTŲ GRUPĖS???

    “kiekvienas gali pats spręsti, kuriai tautų grupei šią kalbą priskirti.” – KALBĄ priskirti TAUTŲ GRUPEI 😀 😀 😀

    “Klausimu „kas liko nepasakyta?“ norėtųsi ir užbaigti šį – gal kiek mėgėjišką, bet tikėkimės – su profesiniais reikalavimais ne itin prasilenkusį – straipsnių ciklą.” – jei visa ‘profesija’ nosį krapštyti 😀

    Atsakyti
  5. analizė says:
    11 metų ago

    Skirtingai nei kemblys, Marius yra diplomuotas istorikas 😀 Kai prie to paties autoriaus kabinėjamasi dėl skirtingų dalykų, tai rodo viena – antipatiją pačiam autoriui. Kiek žinau, Mariaus liguistai nekenčia keturių kategorijų fauna – seni bolševikai, anarchistai, liberastai ir pederastai. Kurioj lentynėlėj kemblys?

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      11 metų ago

      analizė:
      “Skirtingai nei kemblys, Marius yra diplomuotas istorikas 😀 ”

      Marius Kundrotas (g. 1978 m. balandžio 4 d.) – politologas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas.
      http://lt.wikipedia.org/wiki/Marius_Kundrotas

      Marius:
      2012 05 11 17:45
      “Kita vertus, autorius pats šiandien nebe devyniolikmetis ir tautiškumą supranta plačiau: airiai, škotai ir žydai daugumoje nekalba savo tautinėmis kalbomis, bet išlieka tautomis. Taigi, šiandien “nėra kalbos – nėra tautos” jau vargiai bepasakyčiau.” – “autorius”, čia Marius save įvardina trečiuoju asmeniu 🙂
      https://alkas.lt/2012/05/09/m-kundrotas-graikija-is-krizes-ves-tautininkai/#comments

      Parašyk kaip suprasti M.Kundroto suveltą praeities visuomenės suvokimą. Rašyk, kad baigčiau ‘kabinėtis’, kuo skiriasi Mariuko vartojami žodžiai: ETNOSAS, ETNINĖ GRUPĖ, ETNINĖ BENDRUOMENĖ, GENTIS, TAUTA, TAUTELĖ, TAUTŲ GRUPĖ, “rasė ir tauta (etnosas)”, “etniniam masyvui”, “tautinės raidos etape”…

      Įdomiausia, kad Mariukas laaabai gerai žino kurį žodį vartoti, rašydamas apie seniai išmirusias gentis.

      Atsakyti
  6. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Šiais straipsniais mostelta gražiai, o Alkas galėtų tapti chroniškas mėgėjas tokių straipsnių, iš kurių kai kurias pastraipines mintis tiesiog būtų garbė pasiarchyvuoti, o abejotinas – pasipersitikrinti. Aš rimtai.
    —
    Po Beresnevičiaus šiandieniniai Baltai belikę savotiški pamestinukiniai našlaičiai. Savimi nebesiegoizuojantis Kundrotas galėtų užimti jo vietą – pradėjęs gerti ir rašyti knygas. Man atrodo, taptų labai mylimas.

    Atsakyti
  7. Žygeivis says:
    11 metų ago

    Manau, kad visų diskusijų šiuo klausimu esmė yra išsakyta straipsnyje pateiktoje A. Vanago citatoje:

    “Aleksandras Vanagas dar praeito amžiaus pabaigoje rašė, jog priešistorinės baltų erdvės ribos iš įvairių vietovardžių gana tiksliai nustatytos šiaurės, rytų ir pietryčių kryptimis, bet vis dar lieka mįslių dėl jų vakarų ir pietvakarių ribų (Lietuvių etnogenezė, p. 23).”

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    … tretieji broliai, mylimos dukros, mylimos žmonos, tretieji sūnūs, nuolat girti, tyliai girti nuo samanės. Akyse kažkoks ilgesys, švelnumas, mirusi jėga… Negaliu aprašyti tų trečiųjų vyrų ir moterų žvilgsnio. Jų negalima apibūdinti kaip kad didmiesčio alkoholikų.

    Jie dzūkai, o dzūku būti leidžia tik dievai.

    Jie gyvendami mirinėja, jie jaučia savo baigtį, jie jau angelai, jie dzūkai, geriantys savo mirtį, savo indoarišką somą samanę, samanomis išklojančią gomurį, leidžiančią dar gyvam gerti žemę ir samanas, samanė tai, ką tu gersi kape.

    ——————————————————————————-

    13 a. pradžioje jotvingiai tebebuvo GETAI, po dviejų šimtmečių Vytautas Didysis juos tebevadino šiuo vardu, DZŪKAI TIE PATYS JOTVINGIAI, neįsivaizduojamai pietietiška gentis, istorijos užnešta šiaurėn, besiilginti savo Dunojaus, savo mokytojo Zalmokslo ir labiausiai dvasiškai prakutusių barbarų vardo. Su getais koketavo ne tik Roma, ir net snobiškieji graikai juos pripažino bukliausiais barbarais. Dzūkai/dakai, vardas, primenąs kelią, kurį šiaurėn nuėjo getai, mums duoti kaip kokie savi ir svetimi, mirštanti, mirtinai išvargusi mokytų barbarų kiltis. Jie karingi, paveldėję iš jotvingių/getų beatodairišką mūšio narsą, dzūkas pokaryje buvo kone partizano sinonimas, bet šita karo aistra, aistra mirčiai ir samanoms lygia greta išlieka poetinės aistros, jėga, mirtis ir švelnumas kaip niekur kitur – dzūkuose eina greta. Jie pietiečiai, labesni pietiečiai nei prancūzai… Lietuva jų niekam niekada neįpareigojo, bet tai jiems buvo gal bene arčiausia barbarų žemė. Artimiausia erdvėj gal ir siela.
    —
    Taip mąstė Beresnevičius.

    Atsakyti
    • Artūras Gotautas says:
      11 metų ago

      G.Beresnevičius gerai žinojo kur arčiausiai Vilniaus yra pigi,o dažniausiai jam nemokama dzūkiška samanė..Nors ir visos “Vilniaus institutų delegacijos” buvo siunčiamos į artimiausia “etno” regioną,į Dzūkiją,nes pigiausias variantas buvo tuometinei valdžiai,tad daugeli atvejų būdavo aplaistoma samanę,tik jau nebe samanų gėrimą,o spiritinę samanę…
      Nereikia pamiršti G.Beresnevičiaus žygdarbių,kuriems juk nepaslaptis kas išduodavo leidimus,tyčia nukreiptus viena tam tikra kryptimi,su griežta kontrolę neišsukti kitomis kryptimis..
      Tad ir nenuostabu,kad buvo pasirinktas toks alkoholikas,kuris net ir šiai dienai yra aktuALUS,kai kalbama apie viduramžius ir jo dažnai supiltus samanę sapnus..
      🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        11 metų ago

        Beresnevičius buvo, matyt, samanus (t. y. sumanus), jei gaudavo nemokamai. Nepavydėk.
        –
        Aplink pornetnografinį Kauną – po 8 litus, jei tikrai nori.
        CHA

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          11 metų ago

          Patikslinu.
          8 litai – už pusę litro.
          Po 7 litus – jei imsi visą bidoną TIKRAI prūsiškai (ne kundrotiškai) perskaitęs
          “ne “tėve” ir ne mūsų”.

          Atsakyti
  9. abc says:
    11 metų ago

    matau nemazai zmoniu nervuojasi ,TIESA skaitydami..,reiks Europos istorija perrasineti ..ir tai ,tik laiko …..

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      11 metų ago

      Blaiviai mąstai, tačiau kas iš to – svepluotai.

      Atsakyti
      • Lamatas says:
        11 metų ago

        mazas zmogus .nesubrendes .Jam atleistina.Jis galvoja tur būt šitaip.

        Atsakyti
  10. Julius says:
    10 metų ago

    Tik neaišku, kuo čia dėtas latviškas “Tėve mūsų”? Nuo to, kad kažkoks lenkas pavadino jį “herulišku”, jo latviškumas nesumažėjo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

2023 06 02
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Makiavelizmas patriotizmo pakuotėje

2023 05 29
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Netinki darbo rinkai – eik valdyti valstybės

2023 05 20
Minaičiuose paminėta 1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 68-osios metinės (nuotraukos)

M. Kundrotas. Išlikti lietuviais: prasmės ir grėsmės

2023 05 14
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai

2023 05 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai vata patenka į valdžią

2023 04 29
Unsplash.com, M. Spiskės nuotr.

M. Kundrotas. Putinizmas: ideologinė charakteristika

2023 04 22
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas esi, Kundrotai?

2023 04 13
Seime – maištas prieš Dievą | Alkas.lt nuotr.

M. Kundrotas. Politinės veidmainystės čempionatas

2023 04 09
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

2023 03 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05
Klaipėdos paplūdimys | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdoje prasideda vasara!

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
  • „Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Ideologinis radikalizmas – kelias į šizofreniją

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 02
2
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Daugelis lietuvių dar atsimena bolševikinę santvarką, viešpatavusią liaudies vardu. Bolševikai tiesiog garbino liaudį ir tuo pat metu laikė ją po...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Makiavelizmas patriotizmo pakuotėje

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 29
6
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

XVI a. italų mokslininkas ir mąstytojas Nikolas Makiavelis (Niccolò Machiavelli) aprašė pragmatišką politiką, kai dėl savo intereso aukojama bet kokia...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Netinki darbo rinkai – eik valdyti valstybės

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 20
2
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šiandien valdančiosios koalicijos lyderiai verkšlena, kad jiems keliami pernelyg aukšti standartai. Žvilgtelkime į standartus, kurių reikalaujama iš eilinio lietuvio su...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Myliu Lietuva apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
D. Kedytė jėga paimta iš globėjų namų (video)

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl galimo valsybės tarnautojų piktnaudžiavo šturmuojant N.Venckienės namus (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai