Šeštadienis, 25 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kultūros paveldas

Algimanto Miškinio miesteliai

Juozas Šorys, www.satenai.lt
2012 03 02 12:00
0
Algimanto Miškinio miesteliai
Plungė iki didžiojo miesto gaisro 1931 m. 1929.V.15
Plungė iki didžiojo miesto gaisro 1931 m. 1929.V.15

Šių metų vasario 2-ąją profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, architektūros istorikas, urbanistikos, kultūros paveldo tyrinėtojas ir kolekcininkas Algimantas Miškinis Lietuvos nacionaliniam muziejui ir kartu savo šaliai įteikė neeilinę dovaną – apie 23 000 vienetų mažosios lituanistinės ikonografijos (miestų ir miestelių fotografijos bei atvirukai, istorinių įvykių ir vietų vaizdai) ir senųjų kalendorių rinkinį, apimantį XIX–XX a. vidurio laikotarpį. Ta proga buvo atidaryta paroda (rengėja – muziejaus ikonografė Dalia Keršytė). Gimęs 1929 m. Kaune, A. Miškinis 1954 m. baigė Kauno politechnikos institutą, dirbo įvairiose mokslo ir švietimo institucijose, parašė 26 monografijas ir kitokio pobūdžio leidinius (pavyzdžiui, 1995–2007 m. penkių knygų seriją „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės“), buvo 23 knygų bendraautoris, parengė daugiau kaip tūkstantį mokslinių ir publicistinių straipsnių. Pateikiame keletą fragmentų iš A. Miškinio pasisakymų per spaudos konferenciją.

Viskas prasidėjo nuo to, kad su tėvais vaikui teko nemažai pavažinėti po Lietuvą. Tėvo gimtosios vietos buvo netoli Ukmergės – Balninkų miestelis (dabar – Molėtų r.), o mamos – kaimas palei Čekiškę (Kauno r.). Bekeliaujant ėmė dominti miesteliai, kuriuose buvo įsimenančios architektūros statinių: gyvenamųjų namų, bažnyčių, sinagogų, ir kuriuose buvo sukurta, sakyčiau, vyravo tarsi ypatinga atmosfera su šurmuliuojančiais prekybininkų ir amatininkų centrais. Juose netrūkdavo ir apsipirkti iš kaimų atvykstančių žmonių. Tuo metu man, vaikui, visa tai atrodė nuostabu ir įdomu. Kai mokantis aukštojoje mokykloje – Kauno politechnikos institute – iškilo reikalas rinktis mokslinio darbo temą, pirmoji kilo mintis, kad tai galėtų būti miesteliai… Kilo klausimų, ką daryti, kad suvokčiau, kokie jie buvo seniau ir tuo metu, kai jau rimčiau užsiėmiau architektūros tyrimais, kokia buvo jų raidos dinamika… Supratau, kad būtina rinkti ne tik archyvinę architektūrinę medžiagą, bet ir retą miestelių istorijos ikonografiją. Seni atvirukai ir nuotraukos, netgi dailininkų darytos apmūsijusios graviūros – domino visa, kas vaizdavo miestų ir miestelių visumą ar atskiras aikščių erdves, pastatų grupes ir jų detales. Supratau, kad tai ypač malonus darbas ir kad būnu tose vietose, kuriose ir privalau būti.

Ir tada prasidėjo mano kolekcionavimas, kuriam pagrindinį stimulą suteikė mokslinis darbas. O kolekcionavimas šia moksline tema vyko rašant daugiau nei dvi dešimtis architektūrai skirtų knygų ir daugybę straipsnių, rengiant dvi disertacijas. Dirbdamas prie mokslinių studijų nuodugniai naudojausi surinkta ir vis papildoma ikonografine medžiaga. Kai daugmaž aprašiau surinktą ikonografiją, faktiškai likau be darbo… Tačiau tai, kad mano kolekcijos dailės ikonografija dažniausiai buvo pasirašyta žymių dailininkų, paskatino rinkti dailės kūrinius. Visų pirma ėmiau rinkti akvareles, nes pats būdamas studentu jas liejau, vėliau kaupiau įvairią Lietuvos dailę, dar vėliau – Europos ir Rytų kraštų dailę… Taip pat sukaupiau savaip unikalią senųjų kalendorių, arba metskaitlių, kolekciją. Per beveik šešiasdešimt metų tapau, sakyčiau, universalaus sukirpimo kolekcininku. Dar rinkdamas miestų ir miestelių atvirukus pajutau, kad reikia pereiti ir prie kitų vaizdinės dailės žanrų. Tada ėmiau labiau domėtis istoriniais atvirukais, piliakalnių atvaizdais, gamtos vaizdais, įvairiai užfiksuotomis etnografinėmis realijomis. Susidarė platus domėjimosi laukas. Beje, sovietmečiu istorines ir menines vertybes kaupiau per daug nesiafišuodamas, nes partiniai „draugai“ panašius nedraugus išvadindavo spekuliantais ir viešai diskreditavę su jais elgdavosi kaip tinkami, be to, toks užsiėmimas, kaip matėme iš žiniasklaidos išskalambytų pavyzdžių, domino ir kriminalinį pasaulį.

Manau, kad daug vertingos dokumentinės medžiagos esame praradę, ir tuo požiūriu mano kolekcija turi šiek tiek didesnę vertę negu kai kurie žinomi muziejų rinkiniai. Pavyzdžiui, Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystė“ buvo parašyta remiantis daugeliu autentiškų dokumentų, kurių jau seniai nebėra. Vadinasi, jei jų niekas nebūtų rinkęs, neturėtume unikalaus istorinio veikalo. Panašūs dalykai dėjosi ir su istoriniais Lietuvos miesteliais – žinome, kas daugeliui iš jų nutiko karo metais ir sovietmečiu… Daugelis pastatų buvo perstatyti, vietoj etniniu požiūriu vertingų statinių iškilo silikatinių plytų brūzgynai. Taip tarsi radosi naujoji mano kolekcijos vertė. Todėl manau, kad ne aš turiu ja disponuoti, ne mano namuose ji turi būti, bet pirmiausia prieinama visiems besidomintiems specialistams, todėl manau, kad Lietuvos nacionalinis muziejus jai yra pati geriausia apsaugos ir prieinamumo vieta, nes įsitikinau, kad jame profesionaliai tvarkomos ikonografinės vertybės. Be to, šią kolekciją nutariau atiduoti to vertiems muziejininkams ir kartu visai šaliai todėl, kad jau penkiolika metų su Kauno valdžia ir vietiniais muziejais tariausi, kad mano rinkiniai – ikonografija, dailė, archyvas, fototeka – būtų saugomi vienoje vietoje Kaune. Deja, Kauno valdžia nepriaugo iki to, kad suprastų, jog tai – ne asmens užgaida. Manau, kad tai yra tam tikrą visuomeninę kultūrinę reikšmę turintis reiškinys. Supratau, kad jiems tai nereikalinga… Kai tuo klausimu pirmąkart nuėjau pasikalbėti su miesto meru ir pasiūliau kolekcijoms eksponuoti ir saugoti suremontuoti griūvantį buvusios Italijos ambasados pastatą, manęs paklausė: „O kas iš to miestui?“ Be to, vėliau išgirdau, kad miesto galva nesuprantąs, kodėl aš tai darąs, juk veltui atiduodąs kolekciją, už kurią esą būčiau gavęs didelius pinigus, kažkas čia esą ne taip, gal su mano sveikata ne viskas gerai… O kas man iš tų pinigų, ko jie verti prieš kultūros turtus? Manau, kad mecenavimo programos gali atsirasti tik tose valstybės ir savivaldybių grandyse, kurios mato nevienadienę perspektyvą. O jei valdininkai to nesuvokia ir penkiolika metų nedaro nieko, kas jiems pridera, akivaizdu, kad jie kažko tikisi… Niekada nedaviau kyšio, niekam nieko nedovanojau, nes, pavyzdžiui, visus savo kolekcijų katalogus išleidau savo lėšomis, o tai man, mokslininkui, buvo nemažos sumos. Todėl manydamas, kad artėju prie lemtingųjų gyvenimo slenksčių, maždaug prieš metus pasibeldžiau į Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Birutės Kulnytės duris. Išgirdau tvirtus žodžius, kad dėl kolekcijos priėmimo ir sutvarkymo darbų nėra problemų…

Skuodo senamiestis. Apie 1936-1940 m.
Skuodo senamiestis. Apie 1936-1940 m.

Kaip kaupiau kolekciją? Pirmojo domėjimosi etapo pagrindiniai skatintojai, žinoma, buvo giminės, jų pagalba ir dovanos. Peržiūrėjau visa, kas buvo kaupiama daugelio giminaičių albumuose, skryniose, palėpėse… Vėliau ėmiau bendrauti su kultūros paveldu besidominčiais inteligentais, kultūrininkais, užmezgiau ryšius su kolekcininkais ir ėmiau domėtis, kur tai, kas man priimtina, galima gauti, išsimainyti, nusipirkti… Vėliau susipažinau ir su žymiausiais sovietmečio rusų kolekcininkais, ėmiau su jais susirašinėti (jie daugiausia rinko tuos meno kūrinius, kuriuos leido emigravę rusų dailininkai). Tuo metu iš Maskvos, Leningrado, Kijevo, Donecko ir kitų miestų kolekcininkų buvo įmanoma gauti įdomios lituanistinės medžiagos – kiek pavyko surinkti, ji atsidūrė Lietuvoje, mano rinkinyje. Kai kurių vertingų dailės kūrinių ir ikonografinių retenybių gaudavau iš išlikusių dvarininkų, valdininkų, karininkų ir kitų „anos gadynės“ palikuonių. Dar vienas gana nemenkas mano kolekcijos šaltinis – vaizdinė ikonografinė medžiaga ir dailės kūriniai, gauti darbo reikalais lankantis įvairių mūsų krašto regionų miestuose ir miesteliuose. Juose pasidomėdavau, kas iš vietinių žmonių domisi senove, istorija, kultūra, kas kaupia senienas ir retus daiktus. Paprastai tai buvo vietos šviesuoliai, inteligentai – mokytojai, žurnalistai, gydytojai, kunigai. Kartą nuvažiavau į Skuodą. Ten pasiklausinėjau senbuvių ir sužinojau, kad istorinę medžiagą atsidėjęs kaupia mokytojas Jonas Kuliukas. Apsilankiau pas jį ir įgijau prieškario nuotraukų – mokytojas neseniai buvo grįžęs iš tremties, gyveno itin skurdžiai apstatytame kambarėlyje, jam buvo reikalingi pinigai. Pasakojo, kad per tremtį jo nuotraukų albumus ir knygas išsaugojo kaimynai. Po kelerių metų vėl apsilankęs Skuode J. Kuliuko gyvo neberadau. Kadangi domino likusios nuotraukos, iš kaimynų gavęs giminaičių adresą nuvažiavau pas juos į kaimelį Biržų rajone. Jie man padovanojo dominančias fotografijas vien todėl, kad pažinojau mokytoją… Skuode dar susipažinau su siuvėju Vladu Damuliu, nuėjęs pas jį sužinojau, kad turi įsigijęs pluoštą niekur kitur iki tol man nežinotų senosios Plungės fotografijų, darytų iki didžiojo miestelio gaisro 1931 m. O dar labiau šis skuodiškis nustebino pasakydamas, kad istorines relikvijas galįs ramiai atiduoti žmogui, kuriam tai nuoširdžiai įdomu ir kuris geriau žinosiąs, kaip naudingiau jas paviešinti šalies labui. Taip pat dažniausiai bendrą kalbą rasdavau su miestelių dvasininkais. Mielai prisimenu  dalykišką ir geranorišką bendravimą su Broniumi Bulika Jiezne  ir Vievyje, Juozu Stakausku Žasliuose, Petru Rauda Svėdasuose, Albinu Šilkiniu Punioje, Kiaukliuose ir Musninkuose, evangelikų reformatų senjoru Petru Jašinsku Biržuose, evangelikų liuteronų senjoru Vilhelmu Burkevičiumi Kaune.

Dovanodamas savo apie 23 000 vienetų miestelių fotografijų ir atvirukų kolekciją Lietuvos nacionaliniam muziejui iškėliau dvi sąlygas. Pirma, kad eksponatai būtų saugomi aukščiausiu muziejiniu lygmeniu – kiekvienas atskirame popieriniame vokelyje, kuriame nesusiliestų su ilgainiui agresyviai imančiomis veikti medžiagomis. Antra, kad būtų parengtas ir išleistas išsamus iliustruotas kolekcijos sąrašas-katalogas. Tiesą sakant, darbas jau pradėtas – 2009 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido katalogą „Lietuvos istorija atvirukuose ir fotografijose: nuo seniausių laikų iki XX a. vidurio“.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

2022 06 25
Vilniaus universiteto rūmai, kuriuose nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios buvo Vilniaus senųjų aktų archyvas. Dokumentą saugo Lietuvos valstybės istorijos archyvas | archyvai.lt nuotr.

Atidaryta paroda „Archyvui 170 metų (1852–1944 m.)“

2022 06 23
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

2022 06 21
Atkurtas kuršių kario kalavijas. Parodos lankytojas galės pajusti, ką reiškia tokį ginklą laikyti savo rankose | G. Kovėros nuotr.

Ginkladirbystės meistrai atkūrė kuršio kalaviją

2022 06 21
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
„Sibiro sielos“ – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje | LGGRTC nuotr.

„Sibiro sielos“ – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje

2022 06 19
Voluinės Naugardo karių kapinės | Asociatyvi nuotr.

Ar tikrai užsienio šalių karių kapinės yra mūsų kultūros ir paveldo dalis?

2022 06 16
Kauno IX forto muziejaus parodos „Lietuvos gyventojų tremtys antrosios sovietinės okupacijos metais” dalis | 9fortomuziejus.lt nuotr.

J. Survilaitė. A. Koniukovas: pančiai Lietuvai

2022 06 16
Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

Lietuvai – svarbus saugaus eismo apdovanojimas

2022 06 15
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

2022 06 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Balinis vėžlys ir Raudonpilvė kūmutė | Lietuvos zoologijos sodo nuotr.
Gamta ir ekologija

Neleidom išnykti – padėjom išlikti

2022 06 25
Rusijos ir Baltarusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03

2022 06 25
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!
Lietuvoje

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Daugėja susidomėjusių pėsčiųjų žygiais
Įvairenybės

Koks maistas keliauja į žygį kartu?

2022 06 24
Pixbay.com nuotr.
Įvairenybės

Atostogos su vaikais: kaip nesuklysti?

2022 06 24
Medicina | vdi.lt nuotr
Lietuvoje

Gydymas gali kainuoti brangiau nei kelionė

2022 06 24
Vilniaus paplūdimiams – tarptautinis įvertinimas
Įvairenybės

Vandenyje trūksta ir pasitikėjimo, ir žinių

2022 06 24
Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas

2022 06 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Neleidom išnykti – padėjom išlikti
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 24 13:03
  • „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai

Skaitomiausi straipsniai

  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 851; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 798; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 687; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 631; komentarų: 4
  • V. Valiušaitis. Kiek kartų Rusija rengiasi tautas „denacifikuoti“? peržiūrėta: 539; komentarų: 8
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 539; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais

by Kristina Aleknaitė
2022 06 25
0
Sovietų Lietuva | wikipedia.org nuotr.

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, susiklosčius palankioms sąlygoms, griuvus imperijoms, pirmiausia carinei Rusijai, lietuvių tautai ant tų griuvėsių pavyko sukurti savo...

Skaityti toliau

Atidaryta paroda „Archyvui 170 metų (1852–1944 m.)“

by Kristina Aleknaitė
2022 06 23
0
Vilniaus universiteto rūmai, kuriuose nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. pradžios buvo Vilniaus senųjų aktų archyvas. Dokumentą saugo Lietuvos valstybės istorijos archyvas | archyvai.lt nuotr.

Lietuvos valstybės istorijos archyvui šiais metais sukanka 170 metų. Šiai sukakčiai paminėti archyve saugomų dokumentų pagrindu buvo parengta paroda „Archyvui...

Skaityti toliau

Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai

by Kristina Aleknaitė
2022 06 21
0
Lietuvoje kuriasi kosmoso verslai | VILNIUS TECH archyvo nuotr.

Per pastaruosius keletą metų Lietuvos kosmoso pramonė stipriai išaugo. Prie šio augimo prisidėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Stanislovas Buškevičius apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Petras apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Vilna apie „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija

Kitas straipsnis
„Shutterstock“ nuotr.

Lietuviai mobiliaisiais įrenginiais per parą naršo trečdalį valandos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai