1336 m. vasario 25 d. Trapėnų žemėje Pilėnų pilies gynėjai, po žiaurios kovos, neturėdami vilties apsiginti, išsižudo ir susidegina. Priešams, įžengusiems į pilį, beliko degėsiai ir lavonai.
„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ – viena iš pirmųjų V.Kudirkos Tautiškos giesmės eilučių. Tai yra esminė lietuvių tautinės savimonės mintis, kuri buvo tarsi kelrodis atsikuriančiai lietuvių tautai. Kiekvieną lietuvį žavi mūsų istorijoje ne imperijos ar karinės pergalės, o kova už laisvę, nesitaikstymas su pavergėjais ir jų prievarta. Tai yra svarbiausia mūsų istorijos vertybė. Praeities paslaptis neglūdi muziejinėse liekanose, iš jos mokomės svarbių dvasinių dalykų – doros, savigarbos, meilės tėvynei ir protėviams.
Baltų vienybės diena – rugsėjo 21 d. – jau tampa priprasta ir morališkai privaloma. Tos dienos vakarą Baltų žemėse suliepsnoja atminimų ugnys, skelbiančios baltų tautų vienybę.
Mūsų tautai teko didžiausia našta ir pareiga išsaugoti baltų santarvę ir galimybę išlikti, galimybę būti. Iš visų baltų tik lietuviai sukūrė savo valstybę ir ją atkakliai gynė. Mūsų ryžto ir pasišventimo ginti laisvę simboliu laikytini Pilėnai.
Pilėnų mūšis įvyko 1336 metais, kuomet vyko nuolatinės kovos su kryžiuočiais. Visa įvykių eiga rodo, jog pilėnai taip pasielgė, laikydamiesi karių etikos. Lietuvių panemunių pilyse buvo įsitvirtinusios Gediminui pavaldžios įgulos – profesionalūs kariai.
Garbė, savigarba, pasididžiavimas savo tėvyne, pareigos dvasia, laisvės branginimas – štai to meto lietuvių bruožai ir vertybės. Pilėnai parodė, kad Lietuvoje jau buvo karių luomas, turėjęs savo etiką ir garbės kodeksą. Pilėnai parodė, jog lietuviai turėjo savo stiprią ir išplėtotą religiją, kurios įkvėpti galėjo atlikti neregėtus žygdarbius.
Pilėnų didvyriška kova ir žūtis žadina tokias mintis :
Pilėnų kovotojams laisvė buvo aukščiausia vertybė, dėl kurios jie galėjo atiduoti gyvybę.
Garbė ir savigarba buvo tiek pat vertinga kaip ir laisvė. Gyvenimas turėjo būti tik garbingas.
Pilėnams buvo labai svarbi ištikimybė gentainiams, valstybei ir jos valdovui. Šia prasme jie buvo sąmoningi piliečiai. Juos vienijo tautinis solidarumas.
Pilėnų moralės pagrindas buvo religinis. Senasis lietuvių tikėjimas buvo pilėnų jėgos šaltinis. Senoji religija vienijo kovojančius lietuvius.
Didžiosios tautos rodė panašius didvyriškumo pavyzdžius. Skverbiantis islamui į Indiją, svarbiausiais šalies gynėjais buvo karingieji radžputai. 1303 m. nepajėgdami apginti Chittourgarho tvirtovės, pilėnai gynėjai masiškai susidegino. Panašiai išgarsėjo žydų Mosado tvirtovė 73 metais, kuomet negalėdami apsiginti nuo romėnų apsiausties, gynėjai išsižudė.
Istorikas Tomas Baranauskas rašė: „Pilėnų gynėjai, laisvę branginę labiau už gyvenimą, ir tragiška jų kovos baigtis yra vienas dramatiškiausių lietuvių kovų su kryžiuočiais epizodų. Bet ar Pilėnų gynėjai pralaimėjo? Kryžiuočiai sugriovė Pilėnus, bet jų neužvaldė. Lietuva toliau priešinosi, kol pasiekė pergalę ir apgynė savo laisvę. Pilėnų gynėjai žuvo, bet žuvo kaip laisvi žmonės – jie netapo vergais.“
Prieš penketą metų prie Punios piliakalnio Romuvos jaunimas paminėjo Pilėnų gynimo jubiliejų ir pakvietė kasmet minėti šį įvykį. Tuomet „Kūlgrinda“ pašlovino pilėnus giesme Pilėnams, kurios paskutinės eilutės skambėjo taip:
Margirio kariūnų vėlės, liksit Lietuvos gynėjais
Priešui liko prakeikimas, priešui liko ugnies plėnys
Mums palikot savo dvasią, mums palikot savo jėgą
Mes įgavom jūsų jėgą, mes įgavom jūsų galią.
Bet pasirodo yra Lietuvoje ir tokių istorikų, kurie simpatizuoja kryžiuočiams. Vienas jų net parašė knygelę, kurioje įrodinėja, kokie Pilėnai buvo bailiai ir nevykėliai. Bet didesnioji dauguma istorikų nepalaiko tokios nuomonės. Pilėnų žygdarbis yra lietuvių laisvės kovų simbolis.
Reikia suprasti, jog Pilėnų mūšis nebuvo vienintelis, įvykęs tik Molavėnuose arba Punioje. Tokių Pilėnų neabejotinai buvo daug, tik ne visi jie pateko į metraščių puslapius.
Pilėnų minėjimas prilygsta Baltų vienybės dienos minėjimui. Šis atminimas apima ištisus lietuvių laisvės kovų šimtmečius.
Mūsų protėviams esame dėkingi už apgintą laisvę ir žemę.
Apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ gieda „Karingo augo“:
Na be abejo džiugu, kad neteršiamas (kaip tai darė “istorikas” Baronas) šlovingas Lietuvos praeities įvykis, o laikas nuo laiko vis prisimenamas ir pagerbiamas (ačiū J. Trinkūnui), bet objektyvumo dėlei reiktų bent užsiminti, kad Pilėnai buvo Žemaitijoje ir tai jau mokslininkų įrodyta (diskutuojama tik dėl tikslios vietos), nes Trapėnų žemė niekada nebuvo dzūkijoje. Na , bet ačiū dzūkams, kad jie visada gražiai moka pagerbti ir įamžinti mūsų visų praeitį
Tikrai,pagarbos protėvių žygdarbiams nebus per daug .Tegu nors ir kiekvienas Lietuvos kaimas turi savo Pilėnus.
Aišku, kad tikriji pilėnai buvo Žemaitijoje, bet tokių pilėnų pilna esama ir buvusi Lietuvos teritorija, tad minėdami šią dieną reikia nepamiršti visų esamų pilėnų….
Visiškai pritariu. Kiekvienos pilies gynėjai yra Pilėnai. Tai mums ir primena Pilėnų legenda. Būkime savo pilies pilėnais.
Jonas Vaiškūnas:
“Pilėnų legenda” – gal Pilėnų ‘sakmė’ ar ‘padavimas’.
Kuriems galams protėviai prisigalvojo tų lietuviškų žodžių, jei jie net romuviams nereikalingi? 🙁
Pilėnų pasaka. 🙂
Tau arba “Pilėnų legenda” arba “Pilėnų pasaka”….
Vaipytis gali prieš ‘Kemblį’, bet Pilėnuose žuvo mūsų protėviai – jausk ribas!
Negerbti savo protėvių o spekulioti protėvių žygdarbiais matyt čia vyksta kito kalibro žaidimas į kurį mes esame įvelti, ar tik nebusime mes suvedžioti prieš valstybę Lietuvą. lyvis
2013 metais Žemaitijoje krikščionys ruošiasi MINĖTI žemaičių krikšto 600 -etį. Sklando gandai, kad klastingi prokryžiuočiai tam prokolaborantiniam tęstinam “darbui” netgi ruošiasi kviestis poppiežių.
Tačiau žemaičiuose vis dar yra žmogus, kuris lyg ir ruošiasi suburti vienminčius taip pat paminėti, tik savaip.
Jo tel. 8 – 647 40309
“Pilėnų moralės pagrindas buvo religinis. Senasis lietuvių tikėjimas buvo pilėnų jėgos šaltinis. Senoji religija vienijo kovojančius lietuvius”.
Jonai,čia prošal ir labai prošal..Čia jau tavoji “interpretacija”..
Taip,Pilėnai verti Didžiulės Pagarbos..bet į ateiti prašytume be religinių paistalų..
Jonas Trinkūnas teisus 100 nuošimčių, kad Pilėnų dorovė rėmėsi lietuvių religija. Ir Pilėnų auka yra būtent religinė auka. Pilėnai atstovauja visuomene kurioje tarpininkų tarp žmonių ir Dievų yra Šventoji Ugnis. Mūsų Didvyriai tartum raketos savo išvargintus žemiškus kūnus išspinduliavo tiesiai į Dievo Dausas. Dabar iš ten jie siunčiančia galias mums tebekovojantiems Žemėje.
Labai čia Jonai gyliai “interpretuojat”,pasiremiant ugnimi,ar ji buvo tiesioginiai Šventa,ar buvo tik ugnis,kažin kas ar atsakys šiandien.Manau Ugnies Šventumo nereikia jums aiškinti,kada ir kaip ji buvo įvardinama/tampama Šventa,bet kokiu atveju negalėjo ten Žmonės remtis religija ir dar Lietuvių,tikrai jau virš visko,kai įbrukama religija,net ir į Pilėnus..
Negalėjo ir kvit, be jokių paaiškinimų? Tai jau kita religija.
Na, religija, etika, filosofija – visi yra siuolaikiski terminai, kuriuos dabar naudojam bandydami paaiskint tai, kas vyko tuo metu. Galim kaip ir indenai siandien sakyti, kad mes religijos neturim, bet yra pasauleziuros, vertybiu visuma, kuri nulemia zmoniu bendruomenes elgesi. Ar pavadinsim tai religija, ar, kaip labai graziai straipsnyje apibudinta, etika, garbes kodeksu, paties reiskinio esmes nepakeisim, tiesiog toks buvo gyvenimo budas. Puikus straipsnis, puiku, kad vyksta toks renginys-paminejimas, kur visi galim pasisemt proteviu stiprybes.
Būtent Pasaulėžiūra (po Saule žiūra/rega),Pasaulėjauta (po Saule (pa)jutimas/supratimas)..
PaSaulyje per visą istoriją du “veiksniai” sukelia KARUS-PoLitika ir Religija..
Juk nepritempsim miško broliams taipogi religijos,ženklai lieka ženklais-ginklai lieka ginklais..
Visi gimstame nuogi ir Vienodai Teisingi…
Nepradėtas karas-Laimėtas karas..
Pagarba Pilėnams ..
If I coeianmcutmd I could thank you enough for this, I’d be lying.
‘……..bet kokiu atveju negalėjo ten Žmonės remtis religija ir dar Lietuvių,tikrai jau virš visko,kai įbrukama religija,net ir į Pilėnus..’.Sutinku.dėl religijos (kažkur,kažin kieno sukurtos ir jėga įbruktos) tikrai ne .Bet Lietuvių Tikėjimo vienas iš pagrindų pagrindo buvo ir yra būti laisvam .Būti laisvam,ir mirti laisvam,kad išlikti laisvu amžiams.Tokia pasaulėžiūra .Ir būtent tai, manau,skatino musų protėvius nesekti kaimynų pavyzdžiu priimti svetimą “patogią” religiją.Laisvė buvo svarbiau už turtus,valdžia,ramu ir sotu gyvenimą,net gyvybę.Mums tokią stiprybę.
Protėvių žūtbūtinės kovos už laisvę ir žemę yra geras pavyzdys mums visiems.
Kova tęsiasi. Mums duotas išbandymas sustabdyti klastingų sukčių sumanytą Lietuvos žemės išpardavinėjimą.
Organizuokimės apginti Lietuvos žemę.
Lietuva – mūsų namai.
Lietuva – mūsų tvirtovė.
Pasikartodamas primenu štai šį video
http://www.youtube.com/watch?v=JLImDiXp2mg
Organizuokimės gynybai
…pokario kare lietuvos kariai daugybe kartu pakartojo Pilenu zygdarbi susisprogdindami ar kitaip issizudydami bunkeriuose,nors galejo pasiduoti,isgyventi…ta dvasia paveldeta is proteviu…
“… Laikytis geležinės drausmės, pasitikėti savo viršininkais ir vyresniaisiais, pasitikėti savimi, gerbti ir mylėti savo kalbą ir tikybą, gerbti savo ir svetimus dorus piliečius, niekados neskriausti dorų žmonių, su priešais būti neperkalbamiems, išlaikyti paslaptis, gyviems nepasiduoti nelaisvėn, bet kautis iki paskutinio kraujo lašo. Tada… tada mūsų Lietuvos žemelė bus kapas priešams.”
– tokia generolo Povilo Plechavičiaus citata įrašyta Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vilniuje 2001-06-11 surengtos konferencijos “Teritorinė gynyba” medžiagoje, http://www.lka.lt/EasyAdmin/sys/files/teritorine%20gynyba.pdf
Sutinku. Bet tas pats turi būti daroma DABAR su konkurentais ekonomikoje. Kitaip mus suvalgys, o kitus išvaikys po pasaulį.
Tai yra:
pirkti savo pagamintas prekes, su konkurentais būtui neperkalbamiems ir t.t.
(ne taip kaip Auštrevičius su ES “išsiderėjo” žemdirbiams mažesnes išmokas negu NET pvz. lenkai nekalbant apie vokiečius ir kt.).
Ugnies laužo, kirvio, kuriuo sena pagonė kirto karių galvas, naudojimas, be to, tai, kad aukojimo metu vis buvo atidaromi pilies vartai ir pro juos išjoję kariai puldavo priešą tuo tarsi tikrindami, ar Dievų valia atlikus tam tikrą paukojimą nepasikeitė. Šie duomenys rodo, kad tai nebuvo paprastas išsižudymas, o atliekamos aukojimo apeigos.
Dėl vietos, kur tai vyko taip pat nėra patikimiau aišku. Pasiimamas, kaip neginčijamas faktas, kad Pullen yra Pillen ir ieško jau tik Pillen – Pilėnus atitinkančių vardų. Jeigu naudojamasi tokiais metodais, tai kodėl nebūtų galima Troppen žemę laikyti Troken žeme, juolab, kad tokia, t.y. Trakų žemė yra neginčijamas istorinis faktas. Juolab, kad yra pabrėžta, jog Pullen ir Troppen žemė buvo Lietuvoje.Taip pat pagal tokį principą, kaip Pilėnais norima laikyti Bilionis, lygiai taip pat gali būti jais laikomi Bullen – Bulėnai, kurie gali būtų viena iš Vilniaus pilių, pagaliau Vilniuje yra vietovė Pilaitė. Taigi Pilėnų vietą laikyti nustatyta nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad lieka neįvertintas tas faktas, kad jį ją subėgo, o gal buvo susirinkę kokios pagonių šventės švęsti, žmonės iš keturių žemių.
Savęs atidavimas okupacinei krikščionybei buvo sietinas su dar didesne baisesnybe – dvasine mirtimi. Pilėnai pasirinko ne tai, kas būtų blogiausia.
Šiandieniniams protėvių prakeiktiems LT krikščioniams prakeiksmas galioja.
Tamsta Bulgarrijos teritorijoje yra tokia vieta vadinama Trakija, kadaise tenais buvo didis miestas, žmonės tenai buvo laibai geri ir šviesūs, bet atėjo laikas, kai vienas žmogus dėl kokių tais priežaščių atėjūnams padėjo užimti tą miestą ir tą miestą žmonės patys prakeikė, kad sukauptos vertybės neatitektų priešams ir nugrimzdos tas miesta beliko toije vietoje tik karštosios versmės, tad gal tenai mažu buvo Pilėnai a? Koks skirtumas kaip ir mpirma rašiau visur pas mus buvo pilėnų ir nebūti konkrčiai spėlioti kur jie ištikrūjų buvo, nes pasmus su pavadinimu Trakai yra nevienas kaimelis ar miestelis pavadintas…. Tad gal iš Bulgarijos teritorijos dalis genčių atkeliavo į dabrtines mūsų žemes čia tik tokią prielaidą darau….
Kaip tu sakai, liepsnoja karas –
Tad kokia gali būt taika?
Čia viskas paprasta: kas ką.
Tiktai svarbu, žmogau, atskirti,
Kas neša gyvastį, kas mirtį.
Jei Žmogų niekinti imi,
Tai pats kaip mėšlas \emėj pūsti.
Pragyvenau aš daug karų
Iš pono viešpaties malonės –
Kada, sakyk, iš vakarų
Pas mus su meile ėjo žmonės?
Jie kryžių atnešė kadais,
Parėmę kruvinais kardais.
Už kryžių – ačių. Ouž kraują
Lietuvis jiems nedovanos.
Tai kraujas, kuris nenusiplauja
Nuo tų laikų lig šios dienos….
Čia buvo ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus herojinės poemos “Kraujas ir pelenai”.
Lietuviai garbina nusižudžiusius pilies gynėjus? Kaip apgailėtina. Būtų žuvę gindamiesi nuo užpuolikų- būtų visai kita kalba, o dabar… kokie jie didvyriai? Bailiai praplautom smegenim. Nu ir dar kvailiai, kad prieš žymiai gausesnes pajėgas gynėsi pilį užsidarę. O “gyviems nepasiduoti ir kautis iki paskutinio kraujo ląšo” yra paskutinio glušo verta frazė. Kiekvienas bent kiek sveikesnio proto žmogus turėtų sakyti “bet kuria kaina stenkis išsaugoti savo ir kitų gyvybes, nes antros galimybės gyvenimui neturėsi- tai yra didžiausias tavo turtas. Su užpuolikais galima kovoti ir kitais ne mažiau sėkmingais būdais. Ieškok galimybių ir jas atrasi”.
Jei būtų laiko mašina ir tave galima būtų perkelti į Pilėnus, apgultus kryžiuočių, greičiausiai dabar skaitytume kronikas, kur būtų rašoma: kad karys-išminčius G.G. iš baimės tiek apsitriedė, kad nebeatlaikė nei savi, nei svetimi. Visi išsibėgiojo, o karys G.G. žuvo karžygio mirtimi paspringęs savo š—…
Tokie kaip G.G. nesupranta Pilėnų prasmės nes bijo mirties ir yr žalias šoij sritį, nes nebūtinai priešai išžudo pilies gyventojus ir gynėjus, juos pavergia kankina ir bando apdoroti, kad paklustų okupantams, kas geriau ar patiems susinaikinti fizinį kūną ir, kad siela laisvai galėtų atgimti kitame gyvenime ar pastoviai vergauti okupantams patirian didžiausius pažeminimus ir prievartavimus, jie gi norėjo, kad mes išsižadėtume savūjų vertybių, kokia tauda gali vadintis jeigu jų neturi….
Pagal G.G. logiką išeitų, kad mūsų partizanai pasibaigus šoviniams turėjo pasiduoti okupantams gyvi ir kankinami išduoti savo kovos draugus.
ak jūs istorikai romantikai. su religija Pilėnų gynyba mažai ką bendro turėjo…viskas buvo daug buitiškiau. bet gal reikia tokių legendų kiekvienai tautai…geriau visgi būkim tiesiog lietuviais dabar.
Algirmantai,o iš rytų šalelės saulutė tekėjo….? ėjo su meile iš rytų, tskant..?:) Manau, vertėtų pasirinkti tinkamesnių eilėraščių herojiškoms temoms. Kad ir pas tą patį J. Marcinkevičių.
Iš rytų taip pat buvo, bet čia ne apie tai norėjau pasakyti ta poema, otaip pat ne ką apie gerenį okupantą….
Leičiau, taip suprantančių, kaip pats, tikėtina leičių nebuvo.
Religijos egzistavimas jokia ne legenda, religijos egzistavimo netgi marksistai neginčijo. Tik dvasinis luošumas visur temato tik buitį, be to, į istoriją žvelgiama neįsijautus į istorinių laikų žmogaus pasaulėjautos kitokiškumą, o nusileidus į istorinius laikus su savo šiandieninėmis purvinomis klumpėmis – pasaulio supratimu. Tai kičas…
Dėl aukojimo ritualo detalių Pilėnuose skaityk Beresnevičių.
Šiais laikais kelti Pilėnus ant Punios jau yra nesolidu. Aplamai tai Pilėnai išvis nebuvo ant piliakalnio. Lietuvoje nėra piliakalnio kuriame sutilptų 4000 karių ar šiaip vietovės gyventojų. Kronikose tai aprašyta teisingai. Rašote, kad Pilėnai buvo Trapėnuose. Suprantu, kad jūs tai darote nepiktybiškai, bet kronikos originale parašyta terra Troppen ir tai tėra Lietuviško vietovardžio Tarpupis iškraipytas variantas. Troppen,Trappen, Tromen kryžiuočių kronikose minimi ne kartą ir pagal bendrą kontekstą akivaizdu, kad aprašo salą Nemune. Lietuviškai tai yra tarpe upės – Tarpupis. Tokia vietovė egzistuoja aprašytose kronikos vietose.
2016 m. Sukako 680 metų nuo Pilėnų žūties. Vasario 21 d., Skaudvilėje ir Ivangėnų tvirtovėje buvo paminėta ši data. Ivangėnuose todėl, kad čia, 2015 m gegužės 3 dieną buvo surasti arklio kaulai. Tyrimas C14 patvirtino gyvūno žūties laiką apie 1336 metus. Tai tikriausias įrodymas, liudijantis ir patikslinantis Pilėnų lokalizaciją. Istorinė medžiaga taip pat greičiau patvirtina Pilėnus buvus Karšuvos žemėje, negu paneigia. Vietovės apibudinimas išlikusiuose istoriniuose aprašymuose, idealiai atitinka šią vietą. Ten uždegėme amžiną ugnį, kiekvienas gali tuo įsitikinti. Vykdami į Palangą, ties Kryžkalniu pasukite į Tauragės pusę, pasukite senuoju keliu į Skaudvilę, už 7 kilometrų privažiuosite Karšuvos piliavietę. Tvirtovė užima 20 ha teritoriją. Tik tokioje tvitovėje galėjo kovoti apie 9000 kovotojų iš abiejų pusių ir dar slėpti gyvulius. Ieškokite- Karšuvos istoija.