Giedrais gruodžio vakarais apie šeštą valandą vakaro leisis vasaros įsimintiniausių žvaigždžių trijulė, Didysis Vasaros Trikampis: Lyros Vega, Erelio Altayras ir Gulbės Denebas. Po poros valandų rytuose kils žiemiškieji žvaigždynai: Tauras, Orionas (Šienpjoviai), Dvyniai. Sulaukus vidurnakčio pakyla Vėžys, Liūtas ir Didysis bei Mažasis Šuo. Tuo pačiu metu aukščiausiai kulminuoja ir Didysis Žiemos Trikampis: Didžiojo Šuns žvaigždyno ir viso dangaus ryškiausia žvaigždė Sirijus, Mažojo Šuns ryškiausias Prokionas ir Oriono Betelgeizė. Pirmosios dvi nuo mūsų nutolusios tik apie 10 šviesmečių, bet kelionė šviesos greičiu iki Betelgeizės truktų beveik puspenkto šimto metų.
Grįžulo Ratai nuo vakaro iki ryto vis kils aukštyn ir aukštyn lenkta trajektorija iš šiaurės į rytus. Paryčiais pietvakariuose visu gražumu išsikeros didžiulis Mergelės žvaigždynas.
Saulė iki šio mėnesio 18 dienos juda Gyvatnešiu, vieninteliu ne zodiako žvaigždynu per visus metus, o tada pereina į Šaulį. Dienos ilgumas iki žiemos saulėgrįžos (gruodžio 22 dieną 7 val. 30 min.) sutrumpės iki 7 valandų ir 14 minučių. Per likusias metų dienas šviesiosios paros dalies ilgumas ūgtels 5 minutėmis.
Mėnulis gruodžio 2 dieną pasiekia priešpilnio fazę ir pilnėja iki 10, o tada dyla ir 18 dieną tampa delčia. Naujo Mėnulio pasirodymo galima tikėtis praėjus porai dienų po jaunaties fazės, kuri įvyks Kūčių vakarą.
Mėnuliui ir mums gruodis ypatingas. Šio mėnesio 10 dieną įvyks pilnas jo užtemimas ir, esant geroms oro sąlygoms, bus matomas Lietuvoje (ne visas). Dalinis užtemimas prasidės 14 val. 45 min., kuomet Lietuvoje jis dar nebus patekėjęs. Pilno užtemimo pradžia 16 val. 05 min., bet ir tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus ne seniai patekėjęs ir ritinėsis pažeme. Norintiems stebėti visiškojo užtemimo pradžią, reiktų paieškoti atviros vietovės, kad pastatai ar medžiai neužstotų rytinio dangaus. Visiškojo užtemimo pabaiga 16 val. 57 min., o šešėlis Mėnulio paviršių paliks 18 val. 18 min.
Pilno užtemimo metu Mėnulis nusidažo oranžine, raudona ar tamsiai ruda spalva. Jei Žemėje nebūtų atmosferos, tai Mėnulis taptų juodas ir tiesiog prapultų žvaigždėtame danguje. Ant mūsų gamtinio palydovo paviršiaus mes matome aušros ir saulėlydžio spalvas vienoje ir kitoje Žemės pusėje realiu laiku. Spalvos intensyvumas priklauso nuo tuo metu aušros ir saulėlydžio zonoje esančio debesuotumo bei dulkių kiekio aukštesniuose atmosferos sluoksniuose.
Šį mėnesį visų šviesiausių planetų paradas. Merkurijaus geriausio matomumo sąlygos bus antroje gruodžio pusėje, o toliausiai nuo Saulės danguje jis bus 23 dienos paryčiais ir ne aukštai. Savo kelią jis paženklins kilpa tarp dviejų žvaigždynų. Iš pradžių Merkurijus keliaus iš Gyvatnešio į Skorpioną, o nuo vidurio mėnesio suks atgal ir 22 dieną grįš į tą patį Gyvatnešį.
Venera bus matoma vakaro žaroje visą mėnesį. Iki 20 dienos brėš trajektoriją Šaulio žvaigždyne, o po to pereis į Vandenį ir ten pasiliks iki metų pabaigos. Gruodžio 26–27 dienomis pro Venerą praslinks jaunas Mėnulis.
Marsas visą mėnesį keliaus Liūto žvaigždynu. Stebimas jis bus antroje nakties pusėje po vidurnakčio. Atstumas iki raudonosios planetos per mėnesį sumažės 40 mln. kilometrų. Regimasis skersmuo padidės ketvirtadaliu, bet paviršiaus detales pavyks pamatyti tik su didesniu teleskopu.
Jupiteris bus matomas nuo vakaro iki gilios nakties Avino žvaigždyne, o gruodžio 4 dieną pereis į Žuvų žvaigždyną. Didžiausią Saulės sistemos planetą stebėti vis dar palankios sąlygos, todėl verta nukreipti į ją binoklius ir pamatyti bent vieną ar visus keturis didžiausius palydovus. Per didesnį mėgėjišką teleskopą verta pasižvalgyti po dujinę atmosferą ar susirasti Didžiąją Raudonąją dėmę.
Saturnas mėnesio pradžioje teka apie 4 val., o pabaigoje pusantros valandos anksčiau, tad geriausios sąlygos jo stebėjimams bus paryčiais, kuomet jis pakyla aukščiausiai. Visą gruodį žieduotoji planeta bus apsupta Mergelės žvaigždžių, o ryškiausioji Spika jam palaikys kompaniją. Abu dangaus šviesuliai bus panašaus ryškio (žvaigždė truputi ryškesnė), bet skirtingų spalvų (Saturnas gelsvas, o Spika melsva). Šviesa nuo minėtosios planetos iki mūsų keliauja beveik pusantros valandos, nuo Spikos 262 žemiškuosius metus. Gruodžio 22 dieną pro žieduotąją planetą ir jos bendražygę danguje pralėks ir Mėnulis.
Uranas matomas vakarais Žuvų žvaigždyne, Neptūno reikėtų ieškoti žemiau Vandenyje. Tikslesnius duomenis galima surasti šiame puslapyje.
Garado kometa tęsia kelionę Heraklio žvaigždynu. Paieškos detales rasite šiame puslapyje.
Gruodžio speiguotas mėnuo pažers ir meteorų. Kasmet Žemė pralekia per asteroido Fajetono paliktas kosmines dulkes, kurios atmosferoje pažyra meteorų srautu. Tai Geminidai. Pavadinimas kilęs iš Dvynių žvaigždyno, kuriame yra radianas (vieta, iš kurios į visas puses pažyra kosminės kibirkštys). Perseidai rugpjūtį ir Geminidai gruodį yra patys garsiausi meteorų srautai, bet jei rugpjūčio meteorų lietus būna apšviestas Mėnulio pilnaties, tai ir gruodžio mėnesio didįjį meteorų srautą susilpnina Mėnulio skleidžiama šviesa. Ne išimtis ir šie metai. Naktimis iš 13 į 14 ir iš 14 į 15 galima tikėtis iki 50 meteorų per valandą.
Ką gi, paskutinis metų mėnuo kupinas dangaus grožybių, kaip nei vieną likusį mėnesį iki šiol. Pasirinkite ką norite gražaus pamatyti danguje, o aš Jums palinkėsiu giedro dangaus (šypsenėlė).
skelbkit spaudoj kada uztemimai saules menulio zmonems reik zinot.per televizija praneskit.as esu labai priklausanti nuo gamtos reiskiniu.man blogai buvo nezinojau kas daresi.kada zinau uztemimus ramiai bunu geriu vaistus niekur neinu.buna blogai pries ir po uztemimo.turit pasakot kaip elgtis uztemimo metu.daug yra ligoniu