Nėra Lietuvos?
Prieš savaitę susitiko Lietuvos ir Lenkijos rašytojai. Ne visi, bet viršūnėlės, susitelkusios po tarptautine PEN centro vėliava. Pasižiūrėjo vieni kitiems į akis ir išsižiojo iš nuostabos: dvidešimt metų nesimatę. Ir toks keistas, kosminis jausmas apėmė: tuščiai praskriejo gyvenimo šmotas. Visą pasaulį visi aplakstė, egzotikų prisiuostė, o kad būtų artimiausią kaimyną pažinę? Taigi paskutinėje vietoje – artimiausias kaimynas. Todėl kai tautinė lenkų mažuma Lietuvoje įsitriukšmavo, Lenkijos rašytojai tik pagūžčiojo ir nieko nepasakė. Nepažįsta. Ir tik palinkčiojo galva, kai politikai saturnalijas ėmė kelti.
Lenkijoje per pastarąjį laisvės dvidešimtmetį išversta gausybė serbų, čekų, bulgarų, chorvatų ir net albanų literatūros. Įdomu vertėjams ir skaitytojams? Įdomu, sako leidyklos. Laimė, kad ne visi lenkų skaitytojai puolė į Anglijos ir Vokietijos literatūros vandenis, priduria. Į artimesnius, brangesnius aruodus pažvelgė leidyklos ir ėmė ten graibyti. Rado daug rimtos raštijos.
Tik štai bėda: per tuos pačius du dešimtmečius iš Lietuvos, lietuvių aruodų nieko neišgriebė. Visai nieko. Jokių naujovių. Apsižiūrėjo PEN rašytojai ir pasibaisėjo: net lietuvių poezijos aukso fondo nėra, nė vienos rinktinės neišleista. Nes nesudaryta. Neįdomu. Kas nustato, kad neįdomu? Leidėjai nustato, o vertėjai pritaria. Pagaliau, pasiteisina lenkai, tokia jau visuotinė nuostata. Kokia? Nėra Lietuvos, ir baigta.
Kodėl? Juk mes ne prasčiau už albanus skrebenome plunksnomis ir klaviatūras daužėme, pasaulio lūžius aprašinėjome. Atsakymas peršasi keistas, labai neliteratūrinis: Lenkijai Lietuva nėra „anapus sienos“. Lietuva nėra užsienis, ji – „užmiršta sava provincija“. Sava teritorija, kuri niekur nepabėgs. O ir kas ten? Visi lenkai.
Amžiams įklimpę?
Lietuva šimtmečius buvo Lenkijos politinis ir karinis poligonas. Asimetrija, atsiradusi 1413 metais, kai Vytautas nutarė sulenkinti 47 savo didikų šeimų, buvo lemtinga. Lietuviškai kalbanti Lietuva, vos keleri metai po Žalgirio, patyrė milžinišką pralaimėjimą. Šio žingsnio geopolitines pasekmes gavome amžiams. Kodėl tai nutiko – ne šių svarstymų reikalas. Svarbiausia, kad pasekmes patyrė jau pats Vytautas: 1430 metais jis paliko Lietuvą ne tik nebelietuvišką, bet ir amžiams praradusią karalystės viltį. Toliau – pasekmių pasekmės. Itin skaudžios jos buvo XIX amžiuje, kai vos gyvi lietuviai ėmėsi blaivybės ir knygnešystės. Tuokart keisčiausiu būdu padėjo pralaimėjimas. Nes jeigu Lenkija-Lietuva būtų laimėjusi 1863 metų sukilimą, XX amžiuje mes jau nebekalbėtume lietuviškai. Pralaimėjimas ir baisūs Rusijos valdymo metai tautai atgimti buvo paradoksaliai palankūs – sutelkė mus. Antraip Lietuvą per kokius keliasdešimt metų lenkišką būtų padarę NET savi karo vadai – Sierakauskas su Kalinausku. Baisoka išvada? Tačiau padaryti ją būtina.
Lenkų kalba buvo tapusi ne tik gyvenimo, bet ir mirties reikalu. Visi katalikiški kapai iki pat Žemaitijos lenkiškai suženklinti. O pats Vincas Kudirka? Tik apsisprendęs nekalbėti lenkiškai tapo tuo, kuo tapo. O tautos genijus M.K.Čiurlionis? Šis net iki mirties 1911 metais šeimoje kalbėjęs ir visus be išimties laiškus rašęs tik lenkiškai. Kitaip tariant, Juzefas Pilsudskis buvo teisus: kiekvienas lenkas Lietuvoje – tai lietuvis. Kilme lietuvis, o kalba… Kalba jis taip, kaip liepia lenkų dievas.
Lietuvių Lenkija dar nesupras
Nūdienis Lenkijos politinio elito elgesys Lietuvos adresu – ilgai ruoštos politikos vaisius. Vilnijos krašte veikiantis Valdemaras Tomaševskis kartu su imperinių Lenkijos sluoksnių strategais sapnuote sapnavo, kada jų žodžiai pasieks Lenkijos prezidento ir premjero liežuvį. Pasiekė. Pagaliau tie žodžiai net L.Valensos poelgį papuošė (šis atsisakė valstybinio Lietuvos apdovanojimo). Pakako dviejų dešimtmečių, kad atgimtų 400 metų politika: Lenkija turi elgtis su Lietuva kaip su sava provincija. Vadinasi, žinojo strategai, kur kasti. O kaip nežinosi, kai tokia turtinga asimiliacijos istorija, kuri įrašyta net antkapiniuose paminkluose visoje Lietuvoje. Gilūs instinktai, daug stipresni už komunizmo laikų demonizmą, žinomą šūkiu „Draugystė-Pszyjazn“. Šūkis tiko tik pusei TSRS imperijos amžiaus, kai lietuvių-lenkų sieną Rusija saugojo. Sienai griuvus, aišku, kas turėjo prasidėti. Jėgą bemat pademonstravo tie, kas šimtus metų Lietuvoje kaip namuose jautėsi. Jie, beje, šiandien daugiau nei 10 kartų didesni už mus. O kad strategija ėmė veikti ne tiesiai iš Varšuvos, tik taktikos klausimas. Reikėjo, kad „savi kresai“ sulenkintame Vilnijos krašte pasiūbuotų. Technika.
Nei Jogaila, nei Pilsudskis
Lygiai dviejų dešimčių laisvės metų reikėjo, kad dabartinė Lenkija visai pamirštų laisvos Lietuvos gyvybės sąlygas. Nei skaitytojai, nei rašytojai nepriartėjo prie tikros Lietuvos. Tačiau tuštumos nebūna, o tai reiškia: lenkai grįžo į šimtmečių mitą, kurį kūrė Jogaila, o baigė kurti Pilsudskis. Žiaurus mitas, nes jis prievartavo tikrovę iki pašaknių, lenkų kalbą su motinos pienu liejo į sielas.
Pagrindinis prietaras nūdienio lenko širdyje toks: lietuvis - tai keistas lenkas. Lietuvos lenkas. Arba toks lietuvis, kuris yra didis lenkas: kaip antai Jogaila, Mickevičius, Pilsudskis. Visi gimę Lietuvoje, Lietuvą tėvyne vadinę. Tik tarę: Litwo.
Dabar atgaivintas „lenkiškų pavardžių“ rašymo vajus nėra nieko naujo: tai jau buvo. Visų mūsų pavardės buvo rašomos lenkiškai, nes kitaip „nesirašė“. Nueikime kad ir į kapus ir pasitikrinkime, kaip prosenelis buvo „teisingai“ užrašytas.
Tad ar reikia aiškiau: tie, kas pritaria Lietuvos piliečių „užrašymui lenkiškai“, pasisako prieš Lietuvos valstybę. Nes Lietuvos valstybė – tai pirmiausiai erdvė, kur lietuviškai pasaulis skamba. Kurį mes su krauju nuo Lenkijos atplėšėme. Kad iki galo nenurytų mūsų ir nesuvirškintų.
Ar gali tai suprasti lenkai? Lenkijos lenkai? Dabar – ne. Rašytojai, šviesiausi žmonės pasakė: ne.
Gali suprasti tik Lietuvos piliečiai lenkai, Vilnijos lenkai, kurių lenkiškumą suformavo Pilsudskis. Galėjo ir gali. Tačiau Lenkijai tai darosi nebenaudinga. Nes labai lengva su „Lietuvos Vyčio“ vėliava, kaip Lenkijos heraldika, joti namuose. Prietarai atgaivinti, rinkėjas eina ir balsuoja už vaikystės mitus. Be to, ir Europai rodo „strateginę partnerystę“.
Aną dieną palankiausias Lietuvai vyras, mano bičiulis, gimęs Vilniuje ir užaugęs Varšuvoje, vos neperplėšė manęs pusiau. Kai pareiškiau jam, kad Lietuva yra Lietuva, jis sutiko: „Taip, žinoma“. Bet kai pasakiau, kad Lietuvoje, kol ji Lietuva, negali būti aikštėje ar skvere paminklo nei Pilsudskiui, nei Jogailai, bičiulis išpūtė akis, išsižiojo ir suriko: „Kas čia per naujiena?!“
Tai bent naujiena, kurią Lenkija nežinia kada išgirs.
“Kilme lietuvis, o kalba… Kalba jis taip, kaip liepia lenkų dievas.” – Gal jau ir Juozaičiui daėjo ką Lietuvai pridirbo krikščionybė, Patackui dar ne, matyt jo kuprotas mintis tik grabas ištiesins…
Krikščionybė? Tai gal savanoriai, kovęsi su lenkais 1919-1923 metais, buvo pagonys? Gal nenusišnekėkite.
Reikia būti aklam, kurčiam ir visiškam zombiui (asmeniškai nieko nenoriu įžeist), kad nematyt kaip krikščionybė virš tūkstančio metų naikina Lietuvą. Žmones labai lengva užzombinti, panašiai taip kaip Lietuvoje apie 1980 metus kas trečias buvo komunistas, komjaunuolis, pionierius, o dabar pradėtume tvirtinti, kad komunistai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.
Kolega, o kaip krikščionybė užzombino pvz., Lenkiją? Teigiamai? Nes būtent prie krikščionybės Lenkija iš genties prie Vyslos tapo 40 mln. vienalyte tauta… Taigi
Čia, Baltų Žemės Galioje, padliškas yahuvanizmas padliškai ir pakastas. Mat, žydkrikščionys su žydbybiblija rankose ir anuomet buvo gudrūs, žinojo, jei Lietuva sugebės atsispirti žydkrikščionybei ir dvasioje išlikti nesulaužyta – pagoniška – be lig šiol nuožmių žydkrikščioniškų okupantų ir kolaborantų, tai, tai, tai …- daryk išvadas, jei nesi žydkrikščionis.
Tikslas buvo ir yra vienas – ŽEMĖ – žydkrikščionybei plėstis, ir aiškiai suvokiant, kad JOKIE ŽYDKRIKŠTAI Baltų šventoje Žemėje tiesiog negalioja, nes prigimtinė-genetinė pagonystė ir Gamta nesišventina, ji savaime šventa. Tad žydkrikščionys su žydkryžiais ir ant kaktų pasąmoningai TIK tebenaikina Balt.genetiką – pagonystę
Lig šiol žydyahuvanizuojami Baltai patapo taryt zombiais – užglušintais glušiais, kurių terpėje žydkrikščionybė čia okupantiškai tarpsta.
Prakeikta žydkrikščionybė Lietuvai kaip vėžys, ji naikina mūsų prigimtį – dvasią.
Tai tokie kokie belikę Pusbalčiai žombalai nebus laimingi ir klestintys
Pats tai žinai, žydkrikščioni, tik čia apsimeti kurmiu su savo “klausimėliais”.
Lenkija – Vatikano verslo planas, kaip sunaikinti Lietuvą. Nesiginčysiu, Lenkijai krikščionybė padėjo sustiprėt, bet kieno sąskaita – Lietuvos.
Ir nelabai supratau, čia jūs savanorius, kovojusius už Lietuvą, lyginat su komunistais ir komjaunuoliais? A…supratau, juk jei lietuvis yra krikščionis, jis tiesiog negali būti lietuvis? Vadinasi savanoriai, būdami krikščionimis, kovojo už “neteisingą” Lietuvą…nes, nepagonišką?
Tai reikėjo nekovot? Geriau iškart lenkams buvo atiduot? Dabar Rutkauskas būtų pan Rutkowski ir kiekvieną sekmadienį bučiuotų kryžių – su malonumu 🙂
Negaliu pasakyt, jei taip įdomu, tamsta pats paklausk.
Ei kurmi, gal pradėk kapstyti giliau? Arba geriau gilyn.
Ačiu A. Juozaiti, visiškai pritariu Jūsų mintim. Tai iš naujo prasidėjo kartu su Baltijos keliu, su Kovo 11. Lenkai niekad mums gero nelinkėjo. Jie nebalsavo už Lietuvos Nepiklausomybę, Jie jos bijojo. 1991 m. Sausio 14 d. ryte jau buvau Maskvoje, susitikau su Demokratinės Rusijos aktyvu, kuriems vadovavo šventykas, politkalinis Glebas Jakuninas, Vakare susitikau su Maskvos socialdemokratais, demokratais, krikščionimis demokratais ir tie pažadėjo Vilnių remti. Maskvos gatvėse rengti perspėjamuosius mitingus, Sausio 20 d. Maniežo aikštėje surengti šimtą tūkstantinį Lietuvai palaikyti mitingą. Jam baigiantis vienas jaunas rusas, iš Maskvos priemiesčio, duoda man laikraštuką ir sako: „Čia jums bus dokumentas, kai teisite savo partsekretorius“. Tai buvo laikraštukas „Metalist“. Jame buvo ilgas „Vilnijos “ partsekretorių pavardžių sąrašas, kurie pasirašė „Kreipimasi“ į Tarybinę vyriausybę ir Karo ministrą, kad jie išvaikytų Seimą, nuverstų mūsų vyriausybę. Kodėl nuo pirmos nepriklausomybės dienos nesirūpinome savo kalba, savo raštais. Kodėl rašėme Maxsima, kodėl turėjom rašyti viešas iškabas anglų kalba, kodėl tiek ginčijomis kaip rašyti „Šekspyras“, kodėl nuo švietimo ministro pareigų atstatėme Z. Zinkevičių, kodėl su lenko korta leidžiame Seimuose, Vyriausybėse dirbti… ? Kur tai viskas veda? „Jie“ viską daro ką pradėjo daryti išrinkdami Jogailą savo karaliumi, apkrikštidami Lietuvą ir pasipriešino jo jauniausiam broliui – Švitrigailai, kuris atsisakė visų santykių su lenkais. Ryžkimes pasipriešinti. .
Kad ne tas prakeiktas Bažnyčios ir Valdžios baimingumas ir nuolankumas…
Keista, ko pats net iš didžiosios rašai “bažnyčios” ir “valdžios”.
Niekam neturi kilti abejoniu ,del Lenkijos tikslu.Sajudzio isvakarese buvau Lodzeje .Vienas karininkas paklause mane kur gyvenu.Pasakiau ,kad Vilniuje.O,sako tai neuzilgo gyvensi Lenkijoje!Jie buvo pasiruose ,jau tada, dar neatkurus nepriklausomybe sunaikinti Lietuva.
Man atrodo laikas su lenkais baigt “svaigt”,rūpinkimės kas nyksta jų krašte,latviais,Kararaliaučium,gudais,artėkim su ukrainiečiais,skandinavais.Lenkams buvo duotas paskutinis šansas įrodyt,kad jie supranta savo klaidas prieš Lietuvą ir būtume ėja toliau savitarpio pagarbos keliu.Jie tuo nepasinaudojo-TAI JŲ PROBLEMA GALVOT KAIP ATSTATYT KĄ PATYS SUGRIOVĖ,O MES TURIM AKTYVIAI BENDRAUT SU NORMALIOMIS VALSTYBĖMIS, O JIEMS NENUSILEIST NEI PER NAGO JUODYMĄ.KOL KAS JIE “HIENOS”(PAGAL ČERČELĮ),NUSILEISI NORS TRUPUTĮ DAR LABIAU REIKALAUS. POLITIKA DĖL RĖKSNIŲ LENKŲ REIKIA TIK GRIEŽTINT-KITAIP PRAPULSIM KAIP SENAIS LAIKAIS,…………………….
Gražiai šios dienos ryto televizijos laidoje pasisakė vienas iš filosofų, kad tolerancija identiška žodžiams “o man nusispjaut”, bet ten, kur eina kalba apie gyvybinius tautos interesus, tokia “tolerancija” yra nusikalstama. Arvydas Juozaitis į lenkų užmačias atsako ne nusispjovimu, nes jis yra tikras savo tėvynės sūnus. lLabai graži ir “Savo” pozicija: lenkai neišnaudojo istorinės galimybės atstatyti santykių lygsvaros. Dar kartą primenu lenkams – prie Lietuvos jie gali tik prisiglausti, o ne ją užimti. Kitaip, iš pačios Lenkijos istorijos eigoje paliks griuvėsiai.
Esmė paprasta, norit Lietuvą išgelbėti? Pradėkit nuo savęs – 5-8 vaikai turi būti jūsų šeimose. Taip bent dalinai kompensuosim emigraciją ir gausią išeinančią kartą. Bet, įtariu, ši “nepatogi” tema baigsiskaip ir patriotuose.lt – visi pradės aiškinti kad tai yra KAžKIENO KITO DARBAS IR PAREIGA IR KAD TAI NIEKAIP NESUSIJĘ SU PATRIOTIZMU IR LIETUVYBE. Suprask, geriau pasvaikime apie kažkokią “didžią” bet, deja, inrensyviai išmirštančia Lietuvą, ir to pakaks.
Tai ir pradėkime nuo mažų dalykų- nevažiuoti ir nepirkti pigesnių lenkiškų prekių. Kai aš pasakau, kad iš principo nevažiuoju ir neperku, nors gyvenu netoli Lenkijos sienos, tai mano pažįstami mane kvaile laiko.
Aš laikausi nuomonės, kad reikia pirkti prekes iš Lenkijoje gyvenančių lietuvių – punskiečių.
Ir tokiu būdu kurti jiems darbo vietas Punske.
Tik iš lietuvių, bet aš šiuo klausimu skeptiškas, nes lietuviai labai nesolidarūs.
Prekių pirkimas tik iš lietuvių tai pati paprasčiausia pirmoji solidarumo mokykla.
Aš kartą išbariau vieną savo pažįstamą žygeivį prasitariusį, kad buvo išvažiavęs slidinėti į Suvalkų kraštą ir užsuko papietauti į lenkų užeigą, bet ne pas Punsko krašto lietuvius (pavažiavus kelioliką kilometrų asfaltu iki Punsko), kurie gamina labai skaniai, kurie savo gaminamais tradiciniais lietuviškais maisto gaminiais dažnai net Lenkijoje užima pirmąsias vietas, kurie yra išlaikę Sūduvos ir Dzūkijos lietuviškų tradicinių maisto gaminių gaminimo senovinius būdus.
Nuo seno namuose gaminamus rūkytus mėsos gaminius labai gerai moka gaminti Lazdijų, Kalvarijos, Vilkaviškio, Kybartų ir kitoje dar neseniai – tik 1945 metais atsiradusios sienos pusėje: Seinų, Punsko, Suvalkų apylinkių lietuviai gyventojai. Daugelį šimtmečių iki 1945 metų Lazdijų, Kalvarijos, Vilkaviškio, Šakių, Kybartų ir Seinų, Punsko, Suvalkų, Augustavo apylinkių gyventojai lietuviai važiuodavo arba eidavo pėsti vieni pas kitus: į atlaidus ir į turgus, į vestuves ir į laidotuves, o jaunimas į vakarėlius. Pratęskime šią tradiciją.
Ponia Aušrele, kad beveik visos prekės – lenkiškos. Nėra iš ko rinktis. Be to, dažnai ir specialiai nerašome, iš kur ta prekė. Čia turime “padėkoti” mūsų prekybininkams, nes tai jų tokia “politika”…
Tikrai ne visos lenkiškos, nemeluok. Kiekvienai lenkiškai galima rast atitikmenį, o įvertinant kainos ir kokybės santykį išvis keista, kad yra dar lenkiškas prekes perkančių. Įdomūs dalykai, Lenkija daro Lietuvą per visus galus, o mūsų “patriotai” lenkiškas prekes pirkdami, tai remia ir dar savus kaltina 🙁
Viskas teisingai. Tik papildau.ne vien kapinių užrašai lenkiški,bet ir bažnyčių archyvai.Lietuviai LIETUVOJE buvo krikštijami ir tuokiami lenkais.Paskui tai buvo daroma rusiškai.Bjauriai iškraipant vardus ir pavardes.Negi šitokia bažnyčia gali būti lietuvių TAUTOS dvasios sergėtoja .
Mat kaip, Vytautas 1417m. padarė tą klaidą.
Betgi iš klaidų dera mokytis, todėl reikia visiškai neklausyti kitų šalių “patarimų” mūsų vidaus reikalų klausimais.
Ir bus ramu.
Jei nesiramins ir toliau lįs, tai reikia juos tiesiog pasiųsti ant trijų raidžių.
Ir tiek žinių.
Sveikas atvykęs į tikrovę, Arvydau Juozaiti!
Ne juokais sveikinu. Rimtai ir nuoširdžiai.
Ir teisingai rašo, be to. 🙂
pirmiausia reikia Tomaševskį teisti ir atimti pilietybę už tautų kiršinimą. Po to uždrausti partijas pagal tautybę
Ir turėtų kuo anksčiau, nei pavėluotai. Žiūrėk, lenkų dievas iškart buvo prikaltas.
Tai kad buvo kriminalinis nusikaltėlis,už tai ir prikalė
” o visi kiti yra išeiviai iš kitų tautų, per laiką sulietuvėsiantys, o kas nenori integruotis į lietuvius, tie čia ir negyvens – siekis ieškoti Eldorado” -Tamstos žodžius į Dievo ausį.Bet ,kad kažkodėl vis dar daugiau sulaukėja (lenkėja) ar suanglėja.
Ateis laikas, bus ir vaikas. 🙂
Taip,taip!Tik kodel musu isrinktuju ir akys ir ausys uzklijuotos.Nei mato ,nei girdi.Gal taip visais atvejais saugu?
reikia ivykdyti Izabeles pasiulyma.Pradziai!
O kaip su tautininkų partija? 🙂
vyrai ir moterys, loti viešojoje erdvėje. O Jūsų replikas p. Rutkauskai tiesiog šlykštu skaityti – bent kokią vertingesnę mintį pareikštumėte, vien pamazgos, nėra pagarbos nei pagonybei, nei patriotizmui
Pats užsidaryk.
O V.Rutkauskas išreiškia labai teisingą lietuvių nusistatymą prieš kryžiuočių “kultūrą”.
Lietuvos – Lenkijos santykiai nepasistumes nei trupucio i prieki, kol nebus viesai pareikalauta, geriausia tai padaryti ES Parlamente, kad Lenkija atsiprasytu uz Vilniaus ir Vilnijos okupacija 1920 – 1939 metais ir pareikalauta is Lenkijos nustoti vykdyti nauja imperialistine politika.
Lenkijos lenkai supranta Vilniu kaip Lenkijos miesta, taip mokama mokyklose, taip kalbama zmonese, siuo metu uzgrobta Lietuvos, pasinaudojant 1939 m. rugsejo karu ir Stalino dovana Lietuvai, nors visiskai nutylima, kad Lenkijai atiteko pietiniai Rytprusiai, Dancigas, Pamarys ir Silezija, kuriu vietiniai niekada nebuvo lenkai ( tai buvo nutautinti ir suvokieteje lietuviu gentainiai, tai rodo vietovardziai, pavardes 18 amziuje ), isskyrus pabegusius is Lenkijos ir isikurusius tose zemese, kuriu absoliuti dauguma po karo isvyko i Vokietija kaip vokieciai. Lenkijos imperialistine politika remiasi tokiu postulatu – jei ten yra koks procentas lenku, tai jau Lenkija.
Lietuvoje turi buti vyriausybine politika remti Lietuvos istorijos darbu, literaturos kuriniu vertimu i lenku kalba, leisti knygas lenkiskai, talpinti vertimus i interneto portalus, pvz. Polakom o Litwie ( Lenkams apie Lietuva ). Vienas is pirmuju zingsniu turi buti atleisti Lenkijai nusipelniusius zmones is istorijos katedru vedeju pareigu, kaip nelojalius Lietuvos Respublikai ir vykdancius antikonstitucine propaganda.
…..ir dar manau reikėtų rikti visus Lenkijos oficialių asmenų bei organizacijų šitokio pobūdžio pareiškimus bei viešas publikacijas ir apskusti tarptautinėms instancijom dėl teritorinių pretenzijų reiškimo.
Vytautas Lietuvos didikų 1413 metais nesulenkino, o tik suteikė jiems Lenkijos bajorų herbus bei tokias pat teises ir pakrikštijo. Lenkai visada neturėjo teisės įsigyti žemės Lietuvoje. Gudai žemės įsigyti LDK laikais etninėse lietuvių žemėse galėjo. Todėl nemažai gudų kėlėsi į etnines lietuvių žemes. Vėliau dalis šių gudų sulenkėjo. Dėl 1863 metų A. Juozaitis, ko gero, teisus.
Šaunuolis A.Juozaitis. Tik straipsnio pavadinimas trumpokas . Manau , kad ligos požimių yra daugiau. V.Rutkauskai savo natiurmortus arčiau tuolėto durų paišyk, gal kokiu momentu žmoną pamatysi. Mažiau medinį pieštuką rankoj laikyk, daugiau mėsinį.
PAREIKSKIM NUOMONE DEL VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBES PASTATE – Vilniaus centre – Rinktines g. 50, prie Kalvariju turgavietes – LENKU KALBA LENTELIU IR UZRASU, Lietuvos Konstitucija skelbia lietuviu kalba esant valstybine, taciau sioje VALSTYBINEJE istaigoje jau prie pat iejimo “puikuojasi” uzrasas lenku kalba “Samorzad Rejona Wilenskiego”, visi kabinetu uzrasai irgi lenkiskai, stende – VIEN LENKISKI TAUTINIAI ANSAMBLIAI. Nuo 2014 m. Lietuva suteiks teise uzsienieciams pirkti zeme, kokios isvados, perspektyvos. KODEL LIETUVOS VALDZIA LEIDZIA TOKIA SAVIVALE? JUK MES ATIDUODAME VILNIJA LENKIJAI PATYS, KA JAU TEN “BE SUVIO”, DAR IR ANT PADEKLO. Gal kas atsiras norinciu suorganizuoti protesto akcija? Bet kryptinga ir gerai paruosta, ne tik kad keli zmones pastovetu su ranka rasytais pareiskimais ant A4 formato lapo.. REIKIA KAD REALYBE PAMATYTU VISA LIETUVA! PER TV KANALUS, RADIJA, INTERNETA IR LAIKRASCIUS!
Ačiu Dievams-bent Juozaičiui širma nuo akių nukrito.Ot kad taip visiems politikieriams….ir kuo greičiau.!
Kita vertus nėr ko čirpaut,niekam seniai nereikalinga ta Lietuva,patys žmonės ja turgavoja nuo 1992m rinkdami valdžion komunistus uspaskichus,paksogeitus,o apie europarlamenta geriau patilėt-išsirinkom Lietuvai atstovaut lenka ,maskoliu ir ……tai sakau tegu pasiima Vilniu su viskuom.!
Lietuvos pretenzijų Lenkijai
KATALOGAS
1. Lenkija 1228-04-23 pakviečia Kryžiuočių ordiną kovoti prieš baltų gentis Lenkijos naudai. Buvo sunaikinti prūsai ir vakariniai jotvingiai (dzūkai). Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos yra baltų etnografinės žemės. Šių žemių gražinimo Lietuvai klausimas.
2. Lietuvių ir prūsų kalba turi būti rašomi vieši užrašai visoje Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijų teritorijose.
3. Lenkija 1430 metais pavagia LDK Vytauto karališką karūną, 1931 metais ir pačius LDK Vytauto palaikus iš Vilniaus Katedros.
4. Lenkija 1569 metais atima iš LDK Palenkę ir Ukrainą – Liublino unija prievartą įjungia Lietuvą į dviejų valstybių sąjungą;
5. Lenkija 1791-05-03 savo konstitucijoje įrašo, kad LDK nebėra nepriklausoma valstybė, o tampa viena iš Lenkijos provincijų – faktiškai tai yra pirmasis oficialus Lietuvos valstybės likvidavimo dokumentas. Vėliau, 1791-10-20 Lietuvą šias nuostatas ištaiso ir ATSTATO savo valstybės nepriklausomybę;
6. Masinė lietuvių polonizacija LDK žemėse XV – XIX amžiuose ir 1920-1939 metais.
7. Suvalkų sutarties sulaužymas 1920m. spalį ir Vilniaus krašto okupacija ir smurtas prieš žmones, save laikiusius lietuviais Vilniaus krašte 1920-1939m.
8. Antrojo pasaulinio karo metu “Armija krajova” Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje žudė lietuvių tautybės civilius asmenis vien dėl to, kad jie buvo lietuviai.
9. …
10. …
Su Lenkija normalūs santykiai ir strateginė partnerystė, kai:
1. Lenkija gražins Lietuvai užgrobtas baltų etnines žemes – dabartinės Pamario, Varmės-Mozūrų ir Palenkės vaivadijos Lenkijoje;
2. Kai bus baigtas Lenkijos pradėtas 1920 metais karas prieš Lietuvą ir kaip minimum bus išvesta Lenkijos okupacinė armija iš Augustavo ir Suvalkų – Lietuvos valstybės teritorijos;
3. Kai Lenkija sumokės Lietuvai Prūsų kalbos atkūrimo išlaidas;
4. Kai bus depolonizuotos lietuviškos etninės žemės dabartinėje Baltarusijos teritorijoje – kurias sulenkino kunigai lenkai iš Lenkijos, tam tikslui turėdami suderinimą su popiežiumi Romoje. Depolonizacijos išlaidas turi apmokėti Lenkija kartu su Vatikanu;
5. Kai Lenkija apmokės depolonizacijos išlaidas Lietuvoje – sulenkintų lietuviškų pavardžių originalo atkūrimą (naujų asmens tapatybės dokumentų išdavimo išlaidos).