V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui

Kas gali būti geriau, nei būti laimingam Tėvynėje – nuostabios gamtos, puikių žmonių ir turtingų papročių šalyje – Lietuvoje, gyventi vertybėmis, savo tautos kurtomis tūkstantmečiais, jaustis saugiai, apsuptam patikimų draugų bendruomenės, džiaugtis sveiku gyvenimu be kvaišalų, pasiekti gyvenimo skalsos mažiausiomis sąnaudomis? Visa tai mums duoda etninė kultūra.

Lietuvoje mes turime išskirtinę padėtį, nes etninės kultūros gyvybiška svarba ir būtinybė yra įtvirtinta įstatymais. Tik bėda, kad įstatymo žodis yra tildomas vartotojiško stingulio, biurokratinio abejingumo ir kosmopolitinio bedvasiškumo.

Liko kelios dienos iki kol į mokyklas sugužės dar vasaros džiaugsmu žibančiomis akimis mūsų vaikai – mūsų ateitis. Jau per pirmąsias dvi savaites akių žibėjimą užgesins senoji mokyklinė rutina, neteikianti jokios gyvybės, nemokanti laimingo gyvenimo ir, tarsi raginanti: „baik šiaip taip mokyklą ir išvyk mokytis bei gyventi į sočius vakarus“.

O tautinių vertybių mokymui mokykloje vietos nėra. Nėra todėl, kad mokyklų vadovai linkę laukti, kol mokymo viešpats – Švietimo ir mokslo ministras – bakstelėjimu-įsakymu nurodys vykdyti tinkamą tautinį ugdymą, nors visos galimybės tautiniam ugdymui yra ir jos buvo įvardintos ankstesniame mano rašinyje.

Negi tauta bejėgiškai stebės, kaip žlugdoma sunkiai iškovota tautiška dvasia, kaip už mūsų pačių pinigus ugdomi mūsų vaikai emigracijai, vakarų turčių gerbūvio aptarnavimui?

Nebegalime su nusivylimu tik stebėti. Turėtume ryžtingai imtis ginti savo ir savo vaikų teisę į tautines vertybes. Net ir vienas žmogus gali daug nuveikti – nūdienos pasaulyje pilna gerų pavyzdžių. Pilietinės veiklos galimybės tuo didesnės, kuo svarbesnis yra iššūkis. Ar gali būti kas svarbiau, kaip pasirūpinti savo šeimos, tautos ateitimi? Net ir jei neturime vaikų, ar mūsų vaikai yra jau ne mokyklinio amžiaus, privalome įtakoti švietimo sistemą tam, kad aplink mus plėstųsi nesenstanti visuomenė, perimanti geriausius tautos pasiekimus, kad aplinkui saugiai gyventų sveiki, laimingi, galintys savimi, šeima ir tauta pasirūpinti piliečiai.

Norėčiau aptarti patikrintus kelius, kaip veiksmingai galime įtakoti švietimo sistemą. Pirmiausia reikia žinoti tautinio ugdymo galimybes, išdėstytas mano ankstesniame rašinyje. Atsižvelgus į jas galima reikalauti, kad mokykloje būtų:

– viena etninės kultūros pamoka 1-10 klasėse;
– etninė kultūra kaip pasirenkamas modulis 11-12 klasėse;
– moksleivių folkloro ansamblis arba klubas su pakankamu valandų skaičiumi;
– gyvieji etninės kultūros renginiai, užtikrinantys praktinį etninės kultūros įgūdžių ir
žinių taikymą: liaudies dainų ir šokių vakaronės, kalendorinės šventės, etninės kultūros stovyklos, sąskrydžiai, žygiai ir ekspedicijos;
– nuolatinis visų mokyklos mokytojų ir vadovų kvalifikacijos etninės kultūros srityje kėlimas, leidžiantis etninę kultūrą tinkamai integruoti į ugdymo procesą ir taikymą mokyklos bendruomenės gyvenime.

Šių galimybių aptarimas, apsilankius pas jūsų vaikų mokyklos direktorių, padarys mokyklos vadovybei įspūdį – mokyklos yra priklausomos nuo vis mažėjančio mokinių skaičiaus ir nuo jų atnešamų mokinių pinigų krepšelių. Šiuo metu yra plėtojama idėja rinkti direktorius ribotai kadencijai, todėl jūsų nešama visuomeninė nuomonė, paremta įstatymais, gali būti labai veiksminga.  Įspūdį padarysite ir apsilankę pas miesto ar rajono švietimo skyriaus vedėją – jie juk  valstybės tarnautojai ir dirba mums, pasinaudokime savo teisėmis. Neabejotinai tokie vizitai bus reikšmingi. Tačiau reikia neužmiršti, kad švietimo vadovai paskendę tarp kalnų problemų ir inercijos, todėl reiktų imtis veiksmingesnių metodų – naudinga tokius vizitus ar pareiškimus daryti subūrus bendraminčių būrį.

Dar veiksmingiau būtų įtakoti švietimą per institucijas, kontroliuojančias švietimo įstaigų darbą, nes jos iš tikro nori, kad švietimo sistema dirbtų veiksmingai ir Lietuva neištuštėtų.

Internete galime susirasti savo miesto ar rajono tarybos švietimo komiteto narių sąrašą. Šis komitetas rūpinasi rajono švietimo įstaigomis. Susiradus komitete padorų žmogų, aptarkite padėtį. Neradus, galima nueiti net tiesiai į komiteto posėdį, paprastai jie skelbiami internete, arba pakalbėti su komiteto pirmininku, prieš tai išsiaiškinus, kaip jis žiūri į tautinio ugdymo svarbą. Pasiūlykite komitetui ištirti, kaip mokyklos vykdo įstatymus etninio ugdymo srityje ir duoti mokykloms užpildyti šį klausimyną. Vien jį perskaitę švietimo komiteto nariai, o vėliau ir atsakinėjantys mokyklų vadovai bei mokytojai, sužinos vertingos teisinės informacijos ir galimybes, kaip tinkamai plėtoti tautinį ugdymą, tai paskatins juos gerinti tautinių vertybių mokymą. Neužmirškite pasidomėti apklausos eiga. Jei judama nepakankamai spėriai, kreipkitės į merą ar vicemerą, globojantį švietimą, į savo regiono seimo narį. Parašykite skundą Etninės kultūros globos tarybai. Įsidėmėkite, kad šalies biurokratinė sistema yra nustatyta skundų tikrinimo režimu – jei nepavyksta gražiuoju susitarti, reikia skųstis. Sėkmė garantuota ir užtikrinta.

Tai, ką čia dėstau, yra ne tik jūsų teisė, bet ir pareiga – būtina rūpintis mūsų jaunąja karta. Neatidėliokime šių žingsnių nė dienai. Rugsėjo pradžioje mokyklos numato visą mokslo metų kelią, todėl dabar laiku pateikti mūsų pastebėjimai ir reikalavimai gali būti išgirsti ir veiksmingai įtakos mokyklų darbą.

Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Mus supa tautiečiai, net ir sėdintys biurokratiniuose krėsluose yra geri ir brangūs mūsų žmonės, tik jiems trūksta žinojimo, jie yra įtakojami šiuolaikinio pasimetimo ir klystkelių, padėkime jiems susivokti ir surasti teisingą kelią. Būtina  visur ir su visais šnekėtis apie  tautiškumo iššūkius ir ugdymo būtinybę.

Alkas.lt yra tautinės minties žiniasklaidos vartai. Redakcijos sutarimu, šiuo straipsniu kviečiame diskusijai – kaip gerinti tautiškumo ugdymą ir sklaidą. Prašome rašyti savo pastebėjimus, gerąją patirtį, pasiūlymus: alkoredakcija@gmail.com .  Bus spausdinami ir trumpi straipsniai bei pranešimai. Pasijuskime tikri savo tautos ateities kalviai, skatinkime vieni kitus, palaikykime visas pastangas jaunimo etniniame ir tautiniame ugdyme, būkime stiprūs ir vieningi!

Lietuviškumo ugdymas mūsų mokyklose bus išspręstas tik tuomet, kai to tinkamai pareikalausime. Kiekvieno iš mūsų pilietiškumas čia yra nepakeičiamas ir neįkainuojamas.