Sekmadienis, 12 spalio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

J.Trinkūnas. Romuvos kelias

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2011-08-23 10:24:54
6
J.Trinkūnas. Romuvos kelias
       

Santuokos prie aukuro ugnies darosi vis populiaresnės Lietuvoje. Kažkoks vidinis poreikis traukia jaunas lietuvių besituokiančių poras prisiekti ištikimybę ant piliakalnio ar kitoje istorinėje vietoje.

Buvome pakviesti atlikti sutuoktuvių apeigą ant Vieškūnų piliakalnio. Tai vienas iš didžiausių Kauno marių pakrantės piliakalnių, atrastas visai neseniai 1992 metais.

Besituokiančio pavardė Rombergas man priminė kadaise pažinoto Intos lagerio romuviečio pavardę. Kai paruošėme apeigų aukurą, mus nustebino kaip tik tuo metu prie aukuro atšliaužęs žaltys…

Bet netrukus teko nustebti ir dar daugiau. Priėjusi jaunojo motina man įteikė knygą „Mūsų senelis Zenonas Rombergas“. Pavartęs supratau, jog tai labai svarbi knyga apie mažai žinomą Intos lagerio Romuvą. Prisiminiau kaip maždaug prieš 20 metų su Vytautu Bieliausku lankiausi pas Zenoną Rombergą ir išgirdau pasakojimą apie Romuvą, slaptai veikusią Stalino lageriuose (Intoje ir Vorkutoje).

Zenonas Rombergas
Zenonas Rombergas

Vilniuje aplankėme  Stasį Jameikį, svarbų Romuvos tradicijos žmogų, su kuriuo kalbėjome apie  Domą Šidlauską – Visuomį, 1930 m. įkūrusį atnaujintos lietuvių religijos Romuvą Bradesiuose prie Sartų ežero.

Čia pat buvo ir Jameikio gimtinė. Ten Jameikis ir patyrė Romuvos idėjų įtaką. Atėjus sovietams, Jameikis pateko į pirmųjų išvežimų bangą, patyrė visus lagerių baisumus. Tuo metu kai lankėme Jameikį jau buvo Sąjūdžio metai, bet jis dar kalbėjo labai atsargiai, buvo labai gyvenimo išvargintas. Netrukus po susitikimo jis ir mirė.

Knygoje apie Rombergą skelbiami ne tik prisiminimai, bet ir įvairūs straipsniai, netgi saugumiečių rašiniai. Šių tekstų skaitymas dažnai kelia šiurpą. KGB-istai Romuvos idėjas vertino kaip didžiai reakcingas ir tiesiog nusikalstamas.

Zenonas Rombergas
Zenonas Rombergas | asmeninė nuotr.

Rombergas  prisimena 1941 m. birželio 23 d. sukilimą, kuriame aktyviai pats dalyvavo. Jis rašo: “Reikia pasakyti, kad visų kovų metu nė vieno vado nemačiau.Tauta sukilo ir be vadų.Tapo aišku, kad iš vieno patekome į kito žvėries nagus“.

1942 m. Rombergas įstojo į Lietuvos Laisvės Armiją. Vėliau jis buvo su parašiutininkų grupe pasiųstas kovoti prieš sovietus. Po įvairių sunkių išgyvenimų partizanaujant, Rombergas suimamas ir po ilgų tardymų nuteisiamas kalėti 20 metų. Jo gyvenimo karo ir pokario metais istorijos įvairios ir dramatiškos. 1957 m. Rombergas buvo paleistas į laisvę.

Intos Romuvos ženklas (kairėje) ir Alytaus (Rombergo) Romuvos ženklas (dešinėje)
Intos Romuvos ženklas (kairėje) ir Alytaus (Rombergo) Romuvos ženklas (dešinėje)

Apie lagerių „Romuvą“  Rombergas rašo: „1952 m. lapkričio mėn. į baraką užėjo aukštas besišypsantis vyras ir prisistatė: – Esu Stasys Jameikis iš Kauno. – Tai buvo doras svajotojas, lagerio senbuvis, turintis draugų visur. Stasys buvo 1941 metų tremtinys. Studentas humanitaras. Daug išgyvenęs, kentėjęs, tapęs invalidu ir stebėtinai išlaikęs dvasios pusiausvyrą, meilę žmonėms ir savo Tėvynei. Stasys dalijosi savo svajonėmis. Artimiausias jo tikslas ir rūpestis buvo, kaip išlaikyti lietuviškus papročius bei siekti proto aukštumų čia, dabar, kol ateis laisvė Lietuvai. Tuo mes neabejojome. Stasys pasiūlė įkurti pogrindinę tautinio atgimimo ir švietimo organizaciją (Romuvą). Joje buvome mūsų ketvertas ir Irena iš moterų zonos. Prasidėjo įstatų ir programos kūrimas dabar ir ateityje. Man paklausus, ką reikės daryti su komunistais ateities Lietuvoje, Stasys atsakė:  –  Nieko. Mūsų per mažai, kad galėtume kerštauti ar naikinti vienas kitą. Dalyvavusius tautos naikinime ir trėmime nuteis teismai. Toks atsakymas  mus visus patenkino. Programoje artimiausiu laiku, kol ateis, visomis priemonėmis, literatūra, pokalbiais, dalyvavime kultūriniuose renginiuose, stengtis išlaikyti dvasios stiprybę, nenužmogėti ir puoselėti meilę žmogui ir Tėvynei.

Rombergas  nupiešė simbolinės nosinaitės piešinį su „Romuvos“ herbu, kurį Irena perkėlė į penkias šilkines nosinaites.  Ir taip, gruodžio penktos dienos vakarą ( 1952 m.), prie barako, paspaudėme vienas kitam rankas ir pasižadėjome visas jėgas atiduoti užsibrėžtam tikslui. Taip gimė Intos „Romuva“. Tačiau jai teko sunki dalia.

Po Stalino mirties, Jameikio dėka, pavyko grįžti į Pirmą OLP‘ą (lagerį). Čia lietuvių bendrija buvo susiskladžiusi į kelias tarpusavyje besivaidijančias grupes. Ypač „Genelio“ (Trakimo), leitenanto Ganiūno, advokato Černiaus ir kai kurių kunigų grupuotė priešinosi  bent kokiam švietimui. Tautiečiai, skaitantys knygas ar dalyvaujantys kultūriniame gyvenime, buvo terorizuojami ir persekiojami. Priėjo iki „Genelio“ suorganizuoto „tautos teismo“, kuriame paskelbtas nuosprendis – mirties bausmė Gerardui Binkiui (poeto K. Binkio sūnui), man, Sargautui ir Vytautui Bieliauskui. Nuosprendžio kopiją išsiuntė į Lietuvą. Teko susirūpinti, ne tiek savo saugumu, kiek užkirsti kelią šitoms beprotybėms./…/ Į laisvę buvau paleistas  1957 m. sausio mėnesį“.

1967 metais, kai Kernavėje jaunimo Ramuva pradėjo savo veiklą, organizuodama pirmąją Rasos šventę, Zenonas Rombergas buvo iškviestas į KGB rūmus.

„Majoras  Karpuchinas pasiūlė atvirai papasakoti apie antitarybinę veiklą. Pareiškiau, kad neturiu laiko ir nejaučiu poreikio tokia veikla užsiimti. –  O Romuva? –  Pasakiau, kad tai buvo nužmogintų žmonių pastangos pasijusti, nors ir lageryje, žmonėmis. Kad iš mūsų viskas buvo atimta, bet svajonių Stalino pakalikai atimti negalėjo. Karpuchinas pasakė, kad orderiai mūsų areštui paruošti. Ar būsime areštuoti, priklausys nuo mūsų pasiteisinimo ir įrodymų, kad išėję iš lagerio jokia veikla neužsiėmėme.

Po kelių savaičių „Tiesoje“ per septynis numerius pasirodė straipsnis „Iš klampynės“, po to paskelbtas knygoje „Nematomas frontas“ (1967). Straipsnyje rašoma apie Romuvos idėjas. „Ypač laki buvo Jameikio fantazija, kai jis pradėdavo dėstyti savo projektą apie naują Lietuvos sostinę Romuvą. Jis ir vietą jau turėjo parinkęs – prie Sartų ežero, netoli savo gimtinės. Braižydavo naujo miesto planą, gatves, aikštes, planuodavo, kur statys įstaigas, teatrus. Tokių kalbų vaisius – mintis sukurti antitarybinę organizaciją – Romuvą”.

Daugiausia straipsnyje rašoma apie saugumiečių vykdomą „Romuvos“ likvidavimo operaciją (tardymus). „Kelintos jau išpažinties klausėsi senas čekistas Kasputis. Rombergas kalbėjo iš širdies, gerokai nervindamasis. Jo rankos virpėjo… Ir pabaigoje majorą paklausė viršininkas: – Ar galima manyti, kad su „Romuva“ baigta? – Manau, kad taip.

Dar kartą buvau iškviestas į Vilnių. Karpuchinas pareiškė, kad visą medžiagą peržiūrėjo Sniečkus ir, neradęs  antitarybinės veiklos bei priešiškumo komunistams, liepė bylą nutraukti. Be to, pasakė, kad „Romuvos“ veikla, jau likvidavus lagerius, tęsėsi Vorkutoje.”

1991 metais Alytuje „Mūzos“ svetainėje susirinko senieji ir naujieji romuviečiai, ketindami atkurti veiklą. Romuvos veteranai papasakojo apie Intos Romuvą. Z.Rombergas kalbėjo, jog „reikia kviestis jaunimą, jis mūsų viltis ir ateitis. Aš pensininkas. Ne ką benuveiksiu…“

Rombergas buvo teisus, nauji laikai ir nauja karta įtakojo Romuvos turinį ir pavidalą. Tradicija buvo perduodama nuosekliai, nors Romuva jau buvo kiek kitokia. Folklorinio ir kraštotirinio sąjūdžio žmonės ėmė telktis į Romuvą. 1992 metų pradžioje susibūrusi Romuvos religinė bendruomenė buvo įteisinta oficialiai.

Giedrės ir Pauliaus Rombergų santuoka Vieškūnų piliakalnyje
Giedrės ir Pauliaus Rombergų santuoka Vieškūnų piliakalnyje | K. Bingelio nuotr.
Giedrės ir Pauliaus Rombergų santuoka Vieškūnų piliakalnyje | K.Bingelio nuotr.
Giedrės ir Pauliaus Rombergų santuoka Vieškūnų piliakalnyje | K.Bingelio nuotr.
Giedrės ir Pauliaus Rombergų santuoka Vieškūnų piliakalnyje | K.Bingelio nuotr.
Giedrės ir Pauliaus Rombergų santuoka Vieškūnų piliakalnyje | K.Bingelio nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  2. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  3. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  4. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  5. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  6. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  7. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  8. Baltų religija šiandien
  9. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. suomis says:
    14 metų ago

    Vat čia tai vestuvė, čia aš suprantu. Gero ir vaisingo gyvenimo jaunavedžiams.

    Atsakyti
  2. DĖKUI says:
    14 metų ago

    Labai dėkoju už straipsnį,kuris puoselėja gėrio ir aukos klodus.Kaip galima paskaityti ar įsigyti knygą apie Z. Rombergą.Linkiu geros kloties kuriant TAUTINĘ kultūrą!

    Atsakyti
  3. Daiva says:
    14 metų ago

    Darnaus gyvenimo Giedrei ir Pauliui! Va taip išsaugomos ir tęsiamos tradicijos.

    Atsakyti
  4. Jonas Vaiškūnas says:
    14 metų ago

    Nuostabu – kai matai, jog tėvų pastangų nepalaužia jokie tardymai ir lageriai, kai jų vaikai eina tėvų pramintu keliu ir jį tęsia į ateitį. Tebūnie Darna!

    Atsakyti
  5. Giedrė says:
    14 metų ago

    Ačiū už linkėjimus. Jei ką domina knyga, ją galite rasti Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bei Alytaus viešojoje bibliotekose. Taip pat ketiname ją padovanoti Kauno viešajai bibliotekai.

    Atsakyti
  6. Bartas says:
    10 mėnesių ago

    Nuostabūs laikai ateina . Ramuva žydės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams
Kultūra

Kultūros ministerija kviečia teikti paraiškas Sausio 13-osios minėjimo projektams

2025 10 11
Arūnas Gelūnas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

R. Žemaitaitis viešai pasišlykštėjęs A. Gelūno poelgiu – vėl sujudino koaliciją

2025 10 10
Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?
Lietuvoje

Lietuva statys dirbtinio intelekto gamyklą

2025 10 10
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

KAM ir LSA susitarė dėl naudų savivaldybėms su poligonais

2025 10 10
Elektros tinklai
Gamta ir žmogus

ESO ir Šiauliai suvienijo pastangas, kad apsaugotų apuokus

2025 10 10
Druskininkų autobusų stotis
Lietuvoje

Statomoje Druskininkų autobusų stotyje – ir žinia ateities kartoms

2025 10 10
Žemės ūkis
Lietuvoje

Netrukus smulkūs ir vidutiniai ūkiai vėl galės kreiptis paramos

2025 10 10
Regionų forumas
Lietuvoje

Prezidentas atidarė septintąjį Regionų forumą

2025 10 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • TRT World apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • +++ apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
  • Whitney Webb apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
  • OI, nžn... - apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas aštuntas vairuotojas yra patyręs avariją dėl laukinio gyvūno
  • 3 programėlės, padėsiančios vyresnio amžiaus žmonėms
  • Uoga, kuri nustebins: trys receptai su vynuogėmis
  • Pasenusios higienos ir kosmetikos priemonės gali sukelti rimtų negalavimų

Kiti Straipsniai

Latvijos Dievturiai

Latvija žengia istorinį žingsnį: Latvijos Dievturiai įteisinti kaip tradicinė religija

2025 10 09
Romuva – Europos etninių religijų kongrese Atėnuose

Romuva – Europos etninių religijų kongrese Atėnuose

2025 10 08
Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

Romuvos Krive trečią kartą išrinkta Inija Trinkūnienė

2025 10 06
Skaistakalnio romuvos Rudens lygiadienio šventė

Skaistakalnio parke bus švenčiama Baltų vienybės diena ir Rudens lygiadienio šventė!

2025 09 17
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje

Macikuose paminėtos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės

2025 05 08

Skaitytojų nuomonės:

  • TRT World apie Rengiamas Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo 500 metų minėjimas
  • +++ apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
  • Whitney Webb apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
  • OI, nžn... - apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
  • Taip, tikrai apie V. Budnikas. Alternatyvūs galios centrai, protestų fabrikas ir kam naudingi kultūros darbuotojų protestai (I)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rugpjūčio 26-27-tą į Vilnių kviečia Baltramiejaus mugė!

Rugpjūčio 26-27-tą į Vilnių kviečia Baltramiejaus mugė!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai