Šiandien, liepos 21-ąją, iš Seimo rūmų iškilmingai išlydėti į ekologinį žygį „Vanduo – tai gyvybė“ dalyviai. Ekologinio žygio rengėjai, minėdami lietuvių tremties 70-metį, liepos 27–29 dienomis bandys perplaukti Baikalo ežerą, esantį Rusijos Federacijoje ir taip garsinti Lietuvos Didžiųjų tremčių istoriją.
Renginio metu žygio globėja Seimo Pirmininkė Irena Degutienė žygio dalyviams įteikė Lietuvos valstybės vėliavą ir kapsulę „Gintaro ašara“, kuri bus simboliškai nuleista Baikalo ežere.
Žygio sumanytojas, ekologinių žygių Nemunu ir Baltijos jūra įgyvendintojas triatlonininkas Vidmantas Urbonas planuoja projekto metu įveikti aukščiausiai esančius arba didžiausius gėlo vandens ežerus, esančius įvairiuose žemynuose. Jis priminė, kad 2009 metais perplaukė Titikakos ežerą Pietų Amerikoje ir šį plaukimą skyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2010 metais – Jeloustouno ežerą Jungtinėse Amerikos Valstijose, skirdamas plaukimą Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms. „Pasaulio tautos kiek begalėtų ginčytis dėl teritorijos, dėl religijos, dėl politinių motyvų, jie tai daro, bet manau, kad tiek gamta, tiek gėlas vanduo yra ypač svarbus. Visos pasaulio tautos dėl to sutaria“, – kalbėjo V.Urbonas. Jo tvirtinimu, žygis yra prasmingas, nes gėlo vandens ištekliai kasmet mažėja, ja siekiama skatinti pasaulio šalis branginti Žemės turtą.
V.Urbonas, pristatydamas šį žygį, paminėjo, kad plaukti ketina skersai Baikalo ežero, ir iš viso susidarys apie 70 kilometrų. Jo teigimu, perplaukti ežerą planuojama per dvi-tris dienas. „Tai didžiausias gėlo vandens telkinys pasaulyje, jis yra pats šalčiausias ir pats giliausias“, – kalbėdamas apie šį plaukimą sakė V. Urbonas. Šio žygio metu, pasak V. Urbono, taip pat numatytas susitikimas su Irkutske gyvenančiais lietuviais.
„Šiandien į kelionę išlydime Vidmanto Urbono suburtą komandą, kuri yra pasiryžusi savo jėgomis įveikti Baikalo ežero vandenis. Jie į šio ežero gelmes nuleis gintaro ašarą – simbolį mūsų šalies, mūsų tautos ir mūsų žmonių. Gintaras visuomet buvo ir bus mūsų šalies brangenybė, simbolis to, kas šviesu ir gera. Tegul tai būna paskutinė ašara mūsų tautos, kurią paliekame svetimame krašte“, – kreipdamasi į parlamente susirinkusius žygio dalyvius, talkininkus ir tremtinius sakė Seimo Pirmininkė I. Degutienė.
Beveik devynerius metus tremtyje išbuvusi (Olchono saloje Baikalo ežere, Zimoje, Irkutske, Sverdlovske) Gražina Ručytė-Landsbergienė pasidžiaugė, kad atsiranda tiek daug žmonių, kurie nori geriau pažinti kelią ir tuos, kurie negrįžo iš tremčių.
„Tegu neužgęsta šitas ryšys su istorine mūsų praeitimi, kuri mus labai grūdino“, – kalbėjo G.Ručytė-Landsbergienė. Ji palinkėjo, kad niekada neužgestų noras pažinti, kas mes esame ir ką mes turėjome išgyventi.
Kunigas Robertas Šalaševičius, palaimindamas kelionę bei žygio dalyvius, palinkėjo, kad šis žygis būtų susitaikymo ir atleidimo kelionė.
V. Urbonas ateityje taip pat planuoja perplaukti Tano ežerą Etiopijoje, Great lake Australijoje ir Keturių kantonų ežerą Šveicarijoje. Šie plaukimai skirti ne tik istorinėms datoms paminėti, bet ir atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį į itin opų gėlo ir švaraus vandens klausimą pasaulyje.
bandys perplaukti valtyje
Apsijuoks eilini karta..Neturi jis sarmatos.