V.V.Landsbergis. Įsiliepojus

I

Šiomis dienomis kiekvienas save gerbiąs komentatorius privalo parašyti ką nors bloga apie poną Golovatovą. Kartais net ima rodytis, kad visa ši austriška isterika tėra puikiai surežisuotas spektaklis. Juk būtent tokių reakcijų ir galėtų tikėtis nematomas marionečių teatro režisierius. O kad spektaklį režisuoja Putino GASPROM‘as, net ir paskutiniam Šrioderiui aišku.

II

Kriminalinio pasaulio atstovai, kai jaučiasi visagaliai, dažnai nužudo vidury dienos, visiems matomoj vietoj… Arba radioaktyviom picom pavaišina kokioje nors jaukioje Londono picerijoje – idant visi paskui matytų ir kalbėtų! Kartais net koks nors svarbus lėktuvas nukrenta – simbolinę dieną, simbolinėj vietoj. Šis šou elementas tiesiog būtina simbolistų režisūros dalis.

III

Smagiau būtų pabandyti apsižvalgyti įdėmiau – o gal yra vietų, kur režisierius neapskaičiavo ir suklydo? Jei Valdo Tamašausko (LLRA) akcijos kol kas sekasi puikiai, tai ši austrė, pagardinta putinų uogom, kitąsyk gali užstrigti gerklėje net ir pačiam kulinarui. Nors ir taikliai nukreipta į tą patį post‘imperinio spektaklio finalą – skaldyk ir valdykis.

O nenumatytas scenarijaus momentas toks pats, kaip ir sausio 13-osios naktį – netikėta progresyvių pasaulio jėgų vienybė neteisybės, agresijos akivaizdoje. Regis, vėl lipama ant to paties grėblio. Nūnai net mūsų susiskaldžiusioj Lietuvėlėj nerasi nei vieno politiko ar žurnalisto, kuris pasakytų – „kaip gerai, kad austrai paleido tą kagėbistą Golovatovą!“ Nebent R.Bogdanas, kuris „Delfyje“ linksmai ironizuoja samprotaudamas – o ką būtume darę, jei austrai visgi būtų p.Golovatovą pristatę į Lukiškes? Jei rusai, kaip tokiais atvejais įprasta, iškart po šio įvykio lietuviams užsuktų kranelius ir mūsų prekėms paskelbtų boikotus? Ar Europa bent kiek padėtų mums kapanotis? Vargu bau…

IV

Tad gal reikėtų imtis režisuoti patiems – net ir tiesiogine prasme: geras dokumentinis filmas apie „Alfos“ smogikus sausio 13-osios kontekste ir apie p. Golovatovo austres šių dienų kontekste – būtų puikus sumanymas. Sausio 13-os tema netikėtai vėl aktualizuota, galima nemažai pasakyti apie tai, apie ką ilgokai nebuvo norima girdėti. Apie dujų kainas ir apie žmonių žudymus… Kiek žmonių leistina nužudyti, niekam neprotestuojant ir taip nepabranginant rusiškų dujų? Kokia europinė žmogžudysčių norma? Net ir apie picas filme būtų prisiminti ar apie lenkų prezidento lėktuvo katastrofą – tai irgi pakankamai dramaturgiški, kinematografiški  kontekstai. Tereikia sąmoningo magnato, kuris paskelbtų konkursą tokio filmo sukūrimui ir skirtų lėšų. Juk turime puikių dokumentalistų, tinkamų tokiam kalibrui – pvz, Mantas Kvedaravičius, kurio filmas “Barzakh“ apie Čečėniją jau pelnė ir tarptautinį pripažinimą. (Mano žvairomis akimis žiūrint – labiausiai tokiam mecenavimui tiktų „Žalgirio“ savininkas V.Romanovas, nes jis iš Kauno; arba V.Uspaskichas – nes jis iš Kėdainių.)

V

Kuo skiriasi lietuviai nuo estų? Lietuviai emocionalūs, niūroki, estai praktiškesni, analitiškesni, linksmesni – tad lietuvius lengviau režisuoti. Jie greit susijaudina – po to ilgai sėdi prie kompiuterių ir jaudinasi toliau. O estai veikia, žaidžia, gudrauja – gal dėl to kaimynai nepriklausomybės kryptimi nukulniavo gerokai tolėliau.

Verta mokytis, mokytis, paverkti, išsikeikti internetiniuose komentaruose ir dar kartą mokytis.

P.S.

Neseniai sapnavau sapną, kad Lietuvos specialiosios tarnybos sukūrė specialų klavišą „Delete“ – kurį nuspaudus dingsta komentatorius, parašęs nemandagų komentarą. Sapno pabaigoje išėjau pasivaikščioti į Vilnių – jame buvo nedaug praeivių, bet visi tokie malonūs ir mandagūs!