
Spindės tik ryškiausios žvaigždės
Birželio danguje viešpatauja „baltosios“ naktys. Saulė leidžiasi negiliai, tad visiškai nesutemsta net ir vidurnaktį. Plika akimi sunku įžiūrėti net Paukščių Taką bei blyškesnes žvaigždes. Išsiskiria tik šviesiausios žvaigždės: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne – Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne – Vega, šiaurėje visai palei horizontą slenkančiame Vežėjo žvaigždyne – Kapela, virš rytų padangės – Erelio žvaigždyne – Altairas, kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu sudarantis Didįjį Vasaros Trikampį. Už vakarų horizonto nusileisti ruošiasi zodiakinis Liūtas.
Sugrįš Jupiteris
Saturnas vakarais spindės virš pietvakarių horizonto Mergelės žvaigždyne greta Porimos (Mergelės Gamos) žvaigždės.
Jupiterį taip pat jau bus galima susirasti prieš pat aušrą. Nors jis dar aukštai neiškils, bet sulig kiekvienu rytu jo stebėjimo sąlygos gerės. Jupiteris yra pakankamai ryškus, tad nesunkiai bus pastebimas net ir šviesaus dangaus fone. Birželio 26-osios rytą tiesiai virš Jupiterio švytės Mėnulio delčiagalis.
Užtems Mėnulis
Birželio 15 vakare įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Žemės šešėlis Mėnulio kraštą palies 21 val. 23 min. Lietuvos laiku, tai yra, kai Mėnulis bus dar nepatekėjęs. Mėnuliui patekėjus jau matysime jį dalinai užtemusį, todėl vertėtų stebėjimui pasirinkti aukštesnę vietą, kad reljefas ar pastatai neužstotų pietryčių horizonto, kitaip didžiosios dalies užtemimo nepamatysite.
Vilniuje Mėnulis patekės 21 val. 52 min., kuomet Žemės šešėlis jau dengs pusę jo disko; Klaipėdoje: Mėnulis pakils 21 val. 17 min., tuomet neužtemdytas bus jau likęs tik nedidelis dešinysis jo paviršiaus kraštelis. 22 val. 22 min. bus maksimali užtemimo fazė, tuomet Mėnulis nusidažys raudona spalva. Taip jis atrodys dėl Žemės atmosferoje užlinkusių Saulės spindulių, atsispindėjusių nuo Mėnulio paviršiaus. 23 val. 01 min. kairysis Mėnulio kraštas pradės laisvintis nuo šešėlio. 01 val. 01 min. šešėlis visiškai nuslinks nuo Mėnulio.
Pasirodys sidabriškieji debesys
Trumpos vasaros naktys nemiegančius džiugins sidabriškaisiais debesimis. Šie debesys susidaro mezosferoje, maždaug 80 km aukštyje ir yra panašūs į plunksninius debesis, tik švyti melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa, todėl ir vadinami sidabriškaisiais debesimis. Jie pasirodo vasarą šiaurinėje dangaus pusėje, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje tvyrančias smulkias daleles, nušvintančias sidabriška melsvai balta šviesa. Vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš smulkių ledo kristalėlių, nors kiti mano, kad tai švyti kosminės arba vulkanininės kilmės dulkelės.
Įvyks vasaros saulėgrįža
Birželio 21 d. 14 val. 29 min. įvyks vasaros Saulėgrįža. Šiauriniame mūsų planetos pusrutulyje prasidės astronominė vasara. Atšventę Rasos šventę neilgai trukus pajusime, kad Saulei „apsigręžus“ dienos kasdien ims trumpėti 1-2 minutėmis.