Pakruojo dvare — paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“

Šiandien, birželio 9 d., 18 val. Pakruojo dvare atidaroma ir iki rugpjūčio 2-osios veiks paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

Kilnojamos ekspozicijos tikslas – pristatyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos istoriją, šių rūmų atkūrimo svarbą, eigą ir reikšmę, jų pritaikymą muziejinėms, kultūros, turizmo, valstybės reprezentacijos reikmėms. 2009−2010 m. paroda buvo eksponuojama Valdovų rūmuose. 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėn. jos dalis buvo pristatyta Lietuvos Respublikos vyriausybės rūmuose Vilniuje.

Parodą sudaro 16 informacinių stendų. Juose pateikiama trumpa Valdovų rūmų istorinės raidos apžvalga nuo seniausių laikų iki atkūrimo. Didžiausias dėmesys skiriamas XIV–XV a. gotikinei piliai, stovėjusiai vėlesnių Rūmų vietoje didžiųjų kunigaikščių Gedimino, Algirdo, Jogailos, Vytauto, Kazimiero ir Aleksandro Jogailaičių valdymo laikais, bei Renesanso ir ankstyvojo baroko rūmams, kuriuos XVI–XVII a. pirmoje pusėje statė ir plėtė Žygimantas Senasis, Bona Sforca, Žygimantas Augustas, Vazų dinastijos valdovai. Valdovų rūmų istorija pateikiama platesniame senosios Lietuvos valstybės, kultūros ir meno raidos kontekste, apibūdinamas kiekvieno valdovo konkretus indėlis į rezidencijos plėtrą. Paroda taip pat atspindi ir Rūmų nuniokojimo, sunaikinimo bei atkūrimo procesus nuo XVII a. vidurio iki XXI a. pradžios. Pateikiama informacija apie Rūmų teritorijos archeologinius tyrinėjimus, sistemingai pradėtus 1987 m., Rūmų atkūrimo idėją ir jos realizavimą, atkurtos istorinės rezidencijos daugiafunkcinį panaudojimą, šio projekto rėmimo būdus ir apimtis. Tekstiniai parodos komentarai papildomi originalia autentiška rūmų išvaizdos, valdovų portretų ikonografija, vertingiausių archeologinių radinių bei Valdovų rūmų interjerams įsigytų ir dovanotų vertybių nuotraukomis.

Pakruojo dvaro rūmuose birželio 9 d. 18 val. parodos atidarymo metu apie Valdovų rūmų istoriją ir archeologinius radinius pasakos Mokslinių tyrimų centro vadovas, ilgametis Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojas, archeologas Gintautas Striška.

Pakruojo dvaras yra atokiame šiaurės Lietuvos krašte, garsėjančiame dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis.

Pakruojo dvarvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1531 m. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, o mūrinis dvaro ansamblis pastatytas 19 a. pradžioje. Dvaro teritorija, iki šiol dalinama į Šiaurinę ir Pietinę, buvo didžiausia Lietuvoje. Šiaurinę sodybos dalį sudaro vėjo ir vandens malūnai, malūnininko namai, skliautinių arkų tiltas ir vietinio alaus tradicijų karčiama, Pietinei daliai priklauso dvaro rūmai, akmeninė aikštė bei ūkiniai pastatai.

Parodą saugos Lietuvos pažiba, Pakruojo dvaro sargybos viršininkas šuo Alšis.

Parodos rengėjai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Pakruojo dvaras.