V.V.Landsbergis. Link Puntuko

        I

Minu dviratį link Puntuko. Kasdieninė piligriminė kelionė. Ir kurių velnių velnias ten numetė tą akmenį?

Keliukas veda pro dvejas kapines. Vienoj pusėj lietuvių – su didžiuliu Tremtinių Kryžium ant kalvelės.  Kitoj pusėj – sovietų kariai. Ten visad pašluota, tvarkinga – matosi, kad ambasada pinigų negaili.

Ir gerai, kad tai yra. Anot Viliaus Orvydo – nieko nėra nei gera, nei bloga… Gal tik lentelę reikėtų pastatyti, kad praeivis susigaudytų, ką Sovietų kariuomenė veikė mūsų Lietuvėlėje nuo 1940 metų iki 1993-ųjų.

II

Istorija yra labai asmeniškas dalykas. Antai – Tomas Venclova siūlo mokytis tolerancijos, įsijaučiant į kito vaidmenį. Kaip pavyzdžiui, jaučiasi rusas, kurio tėvas žuvo Didžiajam Tėvynės kare…

Suprantu tą rusą. Bet pirmiausia jaučiu tai, ką jaučiu – įsivaizduoju savo mamą ir senelius, kuriuos Tarybinės Armijos kariai ištrėmė į Sibirą. Maniškiai bent sugrįžo, ačiū Dievui.

O kaip jaučiasi pro kapines eidami tie, kurių artimųjų kaulai ilsisi prie Laptevų? Turbūt mokosi tolerancijos.

Beje, neturiu nieko prieš rusus. Mėgstu jų kultūrą, širdingumą. Daug ko galime iš jų pasimokyti. Be to, kartais net ir blogas pavyzdys yra pamoka – kaip nesielgti.

III

Nepasikuklinus ir „paguglinus“ internete, galima aptikt nemažai informacijos būsimai lentelei prie sovietinių karių kapinių. Pvz.,:

Raudonoji Armija – Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos karinių pajėgų pavadinimas. 1946 m. vasarį pervadinta į Tarybinę Armiją.

1940 birželio 7 d. apie 2 val. ryto Maskvos laiku sovietinė kariuomenė gavo įsakymą pradėti telktis prie Lietuvos sienų. Slaptas Vokietijos – Sovietų Sąjungos susitarimas ir milžiniška sovietinės kariuomenės jėga buvo tie veiksniai, kurie Lietuvos okupaciją darė neišvengiamą. Baltijos valstybėms okupuoti buvo skirta apie 435 tūkstančiai karių, apie 8000 pabūklų ir minosvaidžių, daugiau kaip 3000 tankų ir daugiau kaip 500 šarvuotų automobilių. Karines oro pajėgas sudarė 29 bombonešių (3 lengvieji, 18 vidutinių, 5 sunkieji ir 3 tolimosios aviacijos), 2 atakos ir 16 naikintuvų pulkų, viso apie 2600 lėktuvų.

1940 metų birželio 15 d. Į Lietuvą plūstelėjo Raudonosios armijos daliniai. Prasidėjo ilgus dešimtmečius trukusi okupacija.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje į Vokietiją įžengusi Raudonoji armija išprievartavo 2 mln. moterų. (Bet čia ne visai į temą. Nebent vokiečių turistams..)

Kaip matyti iš 1949 m. sausio 6 d. įsakymo, Baltijos šalių gyventojų trėmimui aktyviausiai rengėsi SSRS MVD konvojinės kariuomenės 48-oji divizija, kurios štabas buvo Rygoje (k.d. 00149). Divizijai vadovavo generolas majoras Jevgenijus Kemerovas, jo pavaduotojas buvo pulkininkas P. Kochanovskis. Divizijos, pulkai buvo įsikūrę Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje buvo dislokuota SSRS MGB vidaus kariuomenės 4-oji divizija (jos štabas buvo Šiauliuose)

Pirmiausia buvo suskaičiuotos reikalingos SSRS MGB vidaus kariuomenės pajėgos ir priemonės 30 000 šeimų ištremti iš Baltijos šalių, kai ateis diena D-1, kurią nustatys anksčiau minėtas štabas. Baudžiamosios kariuomenės sutelkta aiškiai per daug  – 5250 žmonių daugiau negu reikia.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tuoj pat buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako. Sovietai dar neketino pripažinti Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos žmonių siekio gyventi savo nepriklausomoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį sovietinė valdžia bandė nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą. Laimė, Lietuvos žmonėms pademonstravus pilietinę valią ir ryžtą kovoti dėl laisvės iki galo, okupantų kėslai buvo sužlugdyti.

Žlugus Sovietų Sąjungai ir sovietinę kariuomenę dislokuotą Lietuvos teritorijoje į savo jurisdikciją perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos ir rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Išvesti kariuomenę buvo pradėta rugsėjo 8 d. ir tai vyko keturiais etapais. Tačiau procesas nebuvo sklandus. Rusijos pusė ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas, bandydama išsiderėti įvairių Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikėsi tvirtos pozicijos. Uždraudus Rusijos karinius dalinius Lietuvoje papildyti naujokais, tai buvo daroma nelegaliai – tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant, kad Rusijos karinės pajėgos nebūtų papildomos naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant išvesti Rusijos kariuomenę, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos (apie 34, 6 tūkst. karių).

Visus nesklandumus, kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybomis, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d. (kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike) Rusijos kariuomenė iš Lietuvos teritorijos buvo išvesta galutinai.

P.S.

Tiek informacijos į lentelę, be abejo, netilps, reiktų sutrumpint, atrinkti kas svarbiausia. Ir tegu ilsisi ramybėje.

Vietos visiems užteks…