Penktadienis, 20 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Šmeižto ir melo banga

www.alkas.lt
2011 04 11 15:19
7

www.punskas.pl

Romanas Vieruševskis
Romanas Vieruševskis

Lietuvos Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos susilaukė Lenkijoje vienašalio vertinimo. Veidmainystės žodžių tarė ne tik įvairių krypčių politikai, žiniasklaida, bet ir… žmogaus teisių gynėjas.

Perspausdindami lenkų dienraščio „Žečpospolita“ straipsnį, norime atkreipti dėmesį į stulbinantį mąstymą: reikia reikalauti iš Lietuvos net neįmanomų dalykų, bet bandyti ką nors padaryti dėl lenkų Vokietijoje, kurie neturi net tautinės mažumos statuso, būtų klaidinga, nes gali atsitikti, kad „vokiečiai išduos Vokiečio teisių kortą“ Opolės ar Silezijos vokiečių mažumos atstovams.“ 

Redakcija „Žečpospolitos“ dienraštyje paviešintoms prof. Romano Vieruševskio (Wieruszewski) mintims dėl Lietuvos lenkų blogėjančios padėties nepritaria ir su jomis nesitapatina.

Kokia tarptautinė teisė nustato standartus, apibrėžiančius tautinių mažumų teisių gerbimą?

Prof. Romanas Vieruševskis: Europos žmogaus teisių konvencija, kurią ratifikavo Europos Tarybos valstybės (Lietuva 2000 metais – red.). Nustato standartus, tačiau tai pagrindų konvencija, taigi suteikia tam tikroms valstybėms manevro laisvę ir galimybę interpretuoti. Pavyzdžiui, Lenkija panaikino 5 procentų rinkimų slenkstį tautinių mažumų atstovams, dalyvaujantiems rinkimuose. Neturėjo tokios pareigos ir neturėjo to daryti, nes niekas mums to neprimetė. Tačiau norėjo ir padarė. Be to, yra Europos regioninių ar tautinių mažumų kalbų aplankas, kuris susijęs su gatvių pavadinimų ar tautinių mažumų kalbų vartojimo klausimais. Lietuva jo neratifikavo.

Ar Lenkija paiso tų standartų?

Paiso jų labai gerai, todėl Lenkiją gerai vertina Europos institucijos.

O Lietuva? Ar Lietuvos lenkai teisingai sukilo, kad jie diskriminuojami?

 Aišku, nes Lietuva nesilaiko tarptautinių teisių, nors yra konvencijos šalis ir pasirašiusi dvišales sutartis su Lenkija. Tiesa, neratifikavo Kalbų aplanko, bet konvencijoje taip pat yra įrašas, kad kiekviena valstybė turi gerbti tautinės mažumos kalbos vartojimą.

Nei mes, nei lietuviai absoliučiai negalime bloginti mažumų teisių.

Tai pagrindinė žmogaus teisių taisyklė.

Lietuvos elgesys kyla iš istorinės patirties, tačiau vis tiek ji turi pareigą rūpintis mažumos teisėmis. Šios pareigos ji nevykdo. Traktatuose rašoma apie visišką diskriminacijos draudimą, taip pat apie teisę puoselėti mažumų tradicijas ir kultūrą bei mokyti kalbos. Kiekviena tautinė mažuma turi teisę reikalauti įgyvendinti įsipareigojimus, numatytus traktatuose.

Ar prezidentė Grybauskaitė turėjo teisę lyginti Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių situaciją?

Lietuvos prezidentė pasakė, kad Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių situacija turėtų būti kaip veidrodžio atspindys, o tai didžiulė klaida. Galima tai laikyti politine pasekme, tačiau teisės atžvilgiu – tai klaida. Mažumų teisių apsauga kiekvienoje valstybėje, kuri ratifikavo Europos konvenciją, turėtų atspindėti tos konvencijos būseną. Negalima leisti to, kad kai, pavyzdžiui, lenkai pablogina lietuvių situaciją, tai lietuviai iš karto pablogina lenkų situaciją. Tiek mes, tiek lietuviai privalome šioje srityje laikytis vadinamųjų minimalių standartų.

Ar Lietuva turėjo teisę pabloginti lenkų mažumos situaciją?

Galioja nerašyta taisyklė, kurioje teigiama, kad pasiektos būsenos ir kartą paskirtų teisių nereikėtų bloginti. Tai pagrindinė Žmogaus teisių koncepcijos tarptautinėje arenoje taisyklė. Nei mes, nei lietuviai jokiu būdu negalime bloginti mažumų teisių. Tačiau taip pat – kai panaikinome rinkimų slenkstį mažumoms, nereiškia, kad lietuviai turi daryti tą patį.

Kodėl taip sunku gerbti mažumų teises?

Kiekviena valstybė kitokia. Blogiausia, kai stengsimės sumesti jas visas į vieną maišą. Kalbėdami apie mažumas, turime atsižvelgti į kiekvienos iš jų situaciją. Lenkija, tai valstybė, kurioje mažumos sudaro nedidelę gyventojų dalį, taigi, be jokios abejonės, galime būti kilniaširdžiai, nes niekas mums negresia. Nebijome, kad mažumos galbūt norės turėti ypatingų privilegijų arba, neduok Dieve, norės atsiskirti.

Tuo tarpu lietuviai turi su mumis susijusių didžiulių istorinių problemų. Taip kaip Estija ar Latvija su rusais, todėl šios valstybės nenori, pavyzdžiui, suteikti jiems pilietybės. Vokietijoje yra dar kitaip, nes ten lenkai nelaikomi tautine mažuma, o imigrantais. Tautine mažuma nelaikomi taip pat turkai, o turėtų būti laikomi, nes jų yra labai daug ir jie ten gyvena jau keliasdešimt metų.

Ar Vokietijoje gyvenantys lenkai turėtų reikalauti, kad juos pripažintų mažuma?

Turėtų turėti tam tikras teises ir neturėtų būti diskriminuojami. Tačiau reikalaudami turime būti atsargūs, nes jeigu mes reikalausime tam tikrų teisių, tai iš mūsų taip pat galima bus jų reikalauti. Tuomet, pavyzdžiui, vietnamiečiai pasakys, kad jie yra mažuma Lenkijoje, nes jų yra 30 tūkstančių. Vis daugėja ir kinų. Labai džiaugiamės, kad yra Lenko korta. Tačiau įsivaizduokime, kad vokiečiai išduos Vokiečio teisių kortą, kurią gautų Opolės ar Silezijos vokiečių mažumos atstovai.

Kaip veiksmingai kovoti dėl mažumos teisių?

Be viešosios nuomonės spaudimo, nėra griežtų priemonių, padedančių ginti teises. Galbūt, pagal ES, tai pakeis Pagrindinių teisių chartija? Šios problemos nėra tiek svarbios, kad galima būtų Lietuvą, pavyzdžiui, apskųsti. Kol kas nėra geresnių priemonių nei tos, kurias naudojame. Turėkime viltį, kad tai duos teigiamų rezultatų.

Kalbėjosi Katarzyna Zuchowicz

Katarzyna Zuchowicz, „Žečpospolita“, 2011-03-31 d. Originalus pavadinimas „Lietuvos prezidentė padarė klaidą“

www.punskas.pl

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  2. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. nagi says:
    11 m. ago

    O tai kur čia ta šmeižto ir melo banga? Man panašiau į ramų ir logišką kalbėjimą apie atsirandančias problemas, tiesa, iš nacionalistinių pozicijų, kurios visada bus ribotos, nepaisant kas kalba- lietuviai, lenkai, turkai ar amerikonai. Vietnamiečių paminėjimas ir atskleidžia tokių nacionalistinių pozicijų silpnumą- galėtume reikalauti pagarbos savo tautiečiams užsienyje, bet bijome, kad tuomet reiks gerbt ir Lenkijoje gyvenančius vietnamiečius. Va čia tai dviveidiškumas. Ir jis puikiausiai tinka ir Lietuvos nacionalistams, kurie, nors ir virkauja apie Vilniaus krašto polonizaciją, bet patys jokių būdu ten nesikels kelti lietuvių procento. Tai kelkitės į tą Vilniaus kraštą, statykitės namus, kurkit šeimas, plėtokit kultūrinę veiklą ir mažės tos nacionalistinės problemos, jei jau jos jums taip rūpi. Vilniaus krašte tikrai yra vietovių, kur lenkiškai kalbanti publika sudaro daugumą, ir jie turi visišką teisę kalbėti sau tinkamiausia kalba, rašyti gatvių ir įstaigų pavadinimus sau lengviausiai suprantama kalba ir atitinkamai auklėti savo vaikus. Žinoma, autonomija irgi turi būti svarstoma, bet ne mūsų ponulių ir patriotų-nacionalistų, o ten gyvenančių žmonių. Jei jiems tinka, tegu taip ir būna.

    Atsakyti
  2. Ramūnas says:
    11 m. ago

    Komentaras “nagi” komentarui: jūs tikrai esat įsitikinęs, kad principas “Jei jiems tinka, tegu taip ir būna” gali būti visuotinai taikomas? Betgi tai tiesioginis kelias į bet kokių – ne vien tik tautinių – bendruomenių sunakinimą. Suprantant tiesiogiai, taip, kaip jūs parašėte, tai reiškia ne ką kita, kad bet kokia žmonių grupelė apsigyvenusi didesnės (ar seniau gyvenančios) bendruomenės teritorijoje turi absoliučią saviraiškos laisvę. Tai privestų prie visiškos anarchijos. Laikantis tokio principo bet kuris ne tik rajonas, bet ir apynkė, mierstas, ir net kaimas galėtų skelbti savo autonomiją ar net valstybę (anot jūsų, “Jei jiems tinka, tegu taip ir būna”). Ne, ne ir dar kartą ne – tokios didesnės arba istoriškai seniau gyvenančios bendruomenės teritorijoje gyvenančios bendruomenės turi tik tokias teises, kokias jims sutiks pripažinti bendruomnenė, kurios teritorijoje ji apsigyveno (arba pakeitę savo savimonę tapo svetimais bendruomeni iš kurios kilo).

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Va va – jokie jie ne lenkai, nes:
      1. lenkiškai nemoka kalbėti;
      2. jų kilmė, daugumos, yra tikrai ne iš lenkų – tai rodo ir jų kalba, ir jų pavardės.
      Todėl jie, pasak vokiečių, nėra jokia tautinė mažuma.
      Tautinė mažuma, kaip nurodo prof. Butkus, yra tik ta, kuri neturi savo valstybės, o tie, kurie turi savo valstybę, yra tautinė bendrija.

      Atsakyti
  3. markas says:
    11 m. ago

    /”Kiekviena valstybė kitokia. Blogiausia, kai stengsimės sumesti jas visas į vieną maišą. Kalbėdami apie mažumas, turime atsižvelgti į kiekvienos iš jų situaciją. Lenkija, tai valstybė, kurioje MAŽUMOS SUDARO NEDIDELĘ GYVENTOJŲ DALĮ , taigi, be jokios abejonės, galime būti kilniaširdžiai, nes NIEKAS MUMS NEGRESIA. Nebijome, kad MAŽUMOS GALBŪT NORĖS YPATINGŲ PRIVILEGIJŲ arba, neduok Dieve, norės atsiskirti”./ ——- Teisinga linkme mąsto žmogaus teisių gynėjas – pats (gal to ir nenorėdamas) pateisina Lietuvos poziciją. Na, o kiti prof. R. Vieruševskio priekaištai (dėl lenkiškų prierašų) rodo tik vieną: šis žmogus nežino, kad Lietuvos sostinės regione gyvena įvairiatautė-daugiakultūrė bendruomenė. Lenkakalbiai negyvena izoliuotai nuo kitų tautybių žmonių – kokiame nors “tautiniame sektoriuje” (kaip kai kas labai norėtų). Išskirtinių sąlygų suteikimas lenkiškais prierašais nulemtų lenkų etnocentrizmą bei dominavimą tarp kitų tautybių atstovų. Būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Visai kita situacija yra Lenkijoje, kur tautinės mažumos gyvena ne kartu tam tikroje teritorijoje, o atskirai – skirtinguose Lenkijos administraciniuose vienetuose (sudėtis: lenkai ir vokiečiai, lenkai ir lietuviai ir t. t. Plg., su Vilniaus regionu, kur lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai, ukrainiečiai ir t. t.).

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Pritariu – išimčių darymas vieniems skriaustų kitus.

      Geriau jau tegul būna viena ir paprasta tvarka: viskas lietuviška, nes čia – Lietuva.

      Atsakyti
  4. Arvydas Damijonaitis says:
    11 m. ago

    INFORMACIJA: Lietuvoje negali būti lenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Lietuvoje yra lenkų bendruomenė,Lenkijoje-lietuvių bendruomenė.Pusiauneraštingi tomaševskiai to nežino arba įprastai meluoja savo klaidinamiems rinkėjams tuteišams.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 m. ago

      Na, taip – visuomenės mažumomis gali būti įvardijami tie, kurie negali būti priskaičiuoti prie jau egzistuojančių bendrijų.
      Tai – žydai (nes jie – ne tauta, o greičiau kasta), pederastai (nes ne gimę homoseksualiais, o jais pasidarę palaidu gyvenimu, todėl yra išgydomi nuo tos priklausomybės), narkomanai ir t.t., ir pan.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt koliažas

Konstituciniam Teismui įteiktas prašymas stabdyti autonomininkų reikalavimus ir saugoti teritorinį valstybės vientisumą

2022 02 11
J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

2022 02 04
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

V. Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

2022 01 18
Lietuvos lenkai aptars prievartinę repatriaciją ir trėmimus

Lietuvos lenkai aptars prievartinę repatriaciją ir trėmimus

2021 07 14
J. Vaiškūnas. Kas sustabdys Skvernelį?

Č. Iškauskas. Polonizacija – per televiziją

2021 07 01
Seimo Pirmininkei Lietuvos lenkai pristatė strategiją „Vilniaus kraštas 2040“ (video)

Seimo Pirmininkei Lietuvos lenkai pristatė strategiją „Vilniaus kraštas 2040“ (video)

2021 06 18
Laima Grumadienė-Kalėdienė | Asmeninė nuotr.

L. Kalėdienė. Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba

2021 06 16
Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

Ką mums žada E. Dobrovolskos rengiamas Tautinių mažumų įstatymas

2021 03 01
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius ir Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis | Alkas.lt koliažas

A. Lapinskas. Lenkijos užsienio reikalų ministras Vilniuje vėl trenkė antausį Lietuvai

2020 01 19
Alkas.lt ekrano nuotr.

A. Lapinskas. Naujas karas su lietuvių kalba

2019 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20
K. Navickas aiškinsis dėl Kinijos ribojimų
Lietuvoje

Smulkiems pieno ūkiams pratęsiamos išimtys

2022 05 20
Prezidentas lankosi Armėnijoje
Lietuvoje

Prezidentas lankosi Armėnijoje

2022 05 20
Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas
Gamta ir ekologija

Druskininkuose pradėtas mašalų lervų naikinimas

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Laisvė užčiaupti kitamanį apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Linkėjimas apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Siūlo keisti apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
  • Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo
  • Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai
  • Kruopos: paprasta, išradinga ir naudinga

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 545; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 524; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 491; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 408; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 406; komentarų: 2

Kiti Straipsniai

Konstituciniam Teismui įteiktas prašymas stabdyti autonomininkų reikalavimus ir saugoti teritorinį valstybės vientisumą

by daiva
2022 02 11
13
Alkas.lt koliažas

Sausio mėnesį Seimas priėmė, o Prezidentas pasirašė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, pagal kurį kitatautis Lietuvos pilietis gali...

Skaityti toliau

J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

by Jonas Vaiškūnas
2022 02 04
5
J. Jasaitis. DARBO IR DOROVĖS VALSTYBĖ „trijų raidžių“ kontekste

Šie du žodžiai, vis dažniau minimi viešojoje erdvėje, iš tikrųjų išreiškia visuomenės lūkesčius. Valdžios blaškymasis tarp išgalvotų problemų negali nukreipti...

Skaityti toliau

V. Sinica. Valstybinės kalbos atnašavimas

by Jonas Vaiškūnas
2022 01 18
5
Vytautas Sinica | Propatria.lt nuotr.

Seimas sausio 11 d., po svarstymo pritarė asmenvardžių rašymui pasuose nevalstybine kalba vietoje valstybinės. Daugiausia, trisdešimt penkis, balsus už šį...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Global-Kapitalistas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Laisvė užčiaupti kitamanį apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Linkėjimas apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Siūlo keisti apie R. Karbauskis. Kur dingo valdžios dėmesys valstybės vidaus problemoms?
  • Po mitingo apie Akcijoje prie Prezidentūros bus reikalaujama neaukoti piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!

Kitas straipsnis
Dokumentinių filmų ciklo „Lagerių moterys“ premjera

R. Sinkevičius. Neįprastos dvasinės patirtys atsiminimuose

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai