Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

R.Ozolas. Reikia iš naujo perskaityti Pirmojo atgimimo korifėjus

2011-01-26 22:12:01
2

Romualdas Ozolas, www.voruta.lt
Filosofo Romualdo Ozolo kalba, pasakyta 2011 m. sausio 25 dieną Petro Vileišio 160-ųjų gimimo metinių minėjime Vilniaus rotušėje

R.Ozolas
R.Ozolas, „Respublika“ nuotr.

Garbūs čia šį vakarą į istorinę Vilniaus rotušę susirinkę lietuviai!

Savo ištikimybę Petrui Vileišiui turėjau garbę pareikšti prieš dešimtmetį nedideliu tekstu „Vileišio principai“. Nenoriu kartotis. Šis žodis tebus kaip anojo prierašas, replika.

Dabar skaitau lietuvių kūrybos klasiką – literatūros, filosofijos, pedagogikos klasiką. Turiu laiko. Replika tokia: klostantis situacijai, kai tauta imama vaizduoti kaip mistinė visuma, o Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1918 metais – vos ne lemtingiausia istorinė klaida, pats laikas kaip klasiką iš naujo perskaityti ir mūsų Pirmojo atgimimo korifėjus.  

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2004 metais išleistuose Petro Vileišio „Rinktiniuose raštuose“ pirmąja jų dalimi pateikiama dešimt prašymų su priedais, adresuotų įvairiems Rusijos carinės imperijos viršininkams dėl spaudos draudimo panaikinimo. „Raštų“ turinyje sakoma: spaudos grąžinimo. Knyga išleista lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečio proga. Leidimą parėmė Lietuvos Respublikos Seimo Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo komisija. Visur vienas ir tas pats faktas vadinamas skirtingai. Gal nelabai suprantam, apie ką šnekam? Pats Petras Vileišis didžiausiąjį savo gyvenimo rūpestį apibūdina kaip lietuviškų tekstų spausdinimą „raidynu, besiskiriančiu nuo lenkiško raidėmis v, ū, ų ir į“, arba – ir vėl cituoju – „lotynišku raidynu su ą, ę, į, ų, ū, ė, ë, i/e, š, ž, pavadinant jį lietuvišku, nes šios raidės būdingos tik lietuvių kalbai ir tiksliai išreiškia jos garsus.“ Petras Vileišis niekur nesako, kad spauda draudžiama. Juridiškai vertinant – ji tikrai nedraudžiama, tačiau lietuviškus tekstus leidžiama spausdinti tiktai kirilica. Taip daro visos imperijos arba diktatūros. Jos sako: ne ne, jūs galite tai daryti, tik darykit ne taip, o šitaip – turėkit šeimą, bet šeimą gali sudaryti ir vienalyčiai asmenys, sutuoktiniai gali mylėti vienas kitą, bet turi sudaryti namų ūkio sutartį; arba: žinoma, žinoma, turėkit savo parlamentus, bet tai neturi prieštarauti tam, ką norma laiko liaudies deputatai arba europarlamentarai; ir pan. Taigi, Petras Vileišis kalba apie lietuvių teisę savo rašto kalbai turėti lietuvišką raidyną.

Nuo 1879 metų pradžios iki 1903-iųjų pabaigos Petras Vileišis, kaip lakštingalėlė suokdamas apie lietuvių kalbos grožį, išskirtinumą ir funkcionalumą, kaip raibasis genelis kala į caro valdžios viršugalvius viena ir tą patį: reikalavimas lietuviškus tekstus spausdinti slavų raidynu yra klaida, nedovanotina klaida, kuri turi ne tik neigiamų ekonominių bei socialinių pasekmių, bet ir „tiesiog neatitinka bendrų valstybės interesų“. Kaip šitas gražbyliavimas man primena pirmojo etapo mūsų Sąjūdžio bylojimą! Tačiau abiejų Atgimimų atvejais tie suokimai ir kalenimai baigėsi pergalėmis. Petro Vileišio atveju – absoliučia: mes ir šiandien rašom dar lietuvišku raidynu.

Petras Vileišis, inžinierius kelininkas, išmanė ne tik tiltų statybą. Jo straipsniuose – į pasaulį vėl kylanti Lietuva. Jo knygelės – gyvenimo pasaulyje mokymas. Kas iš jaunųjų mūsų inteligentų sugebėtų parašyti tokio supratimo kupinas ir pasaulio, ir Lietuvos istorijos apžvalgas? Amžinieji mūsų politiniai – lenkų, žydų, rusų – klausimai Petro Vileišio traktuojami su tokiu humanistiniu potencialu, kurio akivaizdoje blanksta visa mūsų žmogaus teisių gynėjų retorika. Apie ūkiškus patarimus nekalbu – negi įmanoma iš kosmopolio piliečio tikėtis išmanymo apie avižas? Deja, neturim jų taip aiškiai, kaip Vileišio apie avižas, bulves ar sodą,  išdėstyto kompiuterio meno! Petras Vileišis yra klasikinės gimnazijos išugdytas lietuvių inteligentas, kurio kūryba ir veikla gali akivaizdžiai atsakyti į klausimą, ką reiškia klasikinis ugdymas, kai šiandien stebimės, kodėl smunka mūsų visuomenės raštingumas, kodėl formuojasi puskalbė, o istorijos išmanymo semiamės iš mūsų kaimynų mums brukamų koncepcijų.

Gal tai viena iš priežasčių, dėl kurių Pirmojo atgimimo korifėjai yra taip nepageidaujami mūsų dienų autoritetų panteone? Nenusilenkei visagalio pelno tvarkai, į jo banką įnešdamas bent sutikimą būti kreivai perskaitytas – ir tavęs nėra, kaip Pirmosios Respublikos Susisiekimo ministerijoje nebeliko ir visą savo talentą, darbą ir santaupas Lietuvai atidavusio Petro Vileišio, nes ten jau viešpatavo tik savi – iš valstybės iždo mintantieji.

Ir dar viena priežastis, kodėl reikia skaityti Petrą Vileišį. Ne apie jį, o jį patį.

Petras Vileišis kaip retas kuris ne tik iš Atgimimo titanų moko mus mąstymo precizikos. Inžinierius, pozityvistas, humanistas – šių savybių koordinatėse gimstantis Petro Vileišio patriotizmas yra unikalus lietuvių kultūroje, šiaip jau gana filologinėje, todėl šiuolaikiniai intelekto juodnugariai gali smagintis, jog ne tik Lietuvos valstybė, bet ir tauta yra kilusi iš kalbos. Ne čia aiškinti jiems, kad visos kultūros, taigi ir valstybės  bei civilizacijos, kyla iš kalbos ir yra pasaulyje tol, kol gyva jas kurianti kalba. Už lietuvių kalbos nėra Lietuvos – nei jos tautos, nei jos valstybės. Tai puikiai suvokė „Aušros“, „Varpo“, „Vilniaus žinių“ kūrėjai. Petras Vileišis geriausiai iš jų suprato, kad raidynas kalbai, jeigu ji nori tapti rašto kalba, kuri vienintelė teikia tautai atmintį, taigi ir tęstinumą, yra svarbiausia kokybė. Petras Vileišis, inžinierius ir humanitaras, geriau už kitus matė rašto kaip kalbos fizinės apibrėžties esmingumą, todėl su tokiu atkaklumu brido per carinės biurokratijos džiungles, tikėdamas vienąkart jas įveiksiąs. Ir įveikė. Tapdamas pavyzdžiu ir mums.

Štai dėl ko metas tautai iš naujo perskaityti tikrus Daukantą, Valančių, Basanavičių, Vileišį ir kitus mūsų valstybės tėvus. Tikrus, o ne pagal savo nesupratimą arba juodą užsakymą iškomentuotus.

Savo „Trumpoj visuotinėj istorijoj“ pasakodamas apie Aleksandrą Didįjį, Petras Vileišis rašo: rengdamasis žygiui į Aziją, Aleksandras viską išdalino savo draugams. „Ką gi tu palikai sau?“ – paklausė vienas. „Viltį“, – atsakė Aleksandras. Su juo – ir Petras Vileišis. Mums.

Voruta - Lietuvos istorijos laikraštis

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Prusas says:
    12 metų ago

    ‘rašto kaip kalbos fizinės apibrėžties esmingumą’itariu pilosopas pats net neitaria ka tai galetu reiksti…nesuprantu kodel jis taip save zemina bandydamas susireiksminti…negi jau protas matuojamas abstrakciu savoku kiekiu sakinyje?

    Atsakyti
  2. Prusas says:
    12 metų ago

    ‘rašto kalba, kuri vienintelė teikia tautai atmintį, taigi ir tęstinumą’ o cia deja visiska nesamone, jam gerai turet but zinoma kad liaudies ismintis nebuvo suguldyta rastais, o vistik isliko dainose, pasakose bei pan. ir paprociuose

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje | punskas.pl nuotr.

Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje

2022 06 03
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

2022 04 17
A. Medalinskas. Apie mūsų istoriją, labai svarbią ir šiandien

A. Medalinskas. Apie mūsų istoriją, labai svarbią ir šiandien

2022 02 21
Vytautas Rubavičius | Alkas.lt ekrano nuotr.

Romualdo Ozolo skaitymai

2022 01 31
Seimo lankytojų centre vyks Romualdo Ozolo skaitymai TIESIOGIAI

Seimo lankytojų centre vyks Romualdo Ozolo skaitymai TIESIOGIAI

2022 01 25
Jonas Vileišis (1782–1942) | Alkas.lt koliažas

Lietuvos valstybės kūrėjui Jonui Vileišiui – 150

2022 01 03
Pirmoji Vyriausybė | A. Sinevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

E. Grakauskas. Pirmosios Vyriausybės santykiai su Aukščiausiąja Taryba (I)

2021 05 09
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

Č. Iškauskas. Kovo 11-oji. Kodėl taip skubėta?

2021 03 10
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Nuorodos apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

by daiva
2023 02 02
10
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Sausio 31 d. Seimo lankytojų centre vyko renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario (1990–2000), Pirmosios...

Skaityti toliau

Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje

by Kristina Aleknaitė
2022 06 03
3
Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje | punskas.pl nuotr.

Gegužės 31 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) lankėsi svečiai iš Lenkijos. Įžangos žodyje LMA prezidentas akad. Jūras Banys padėkojo atvykusiesiems ir pabrėžė,...

Skaityti toliau

R. Ozolas. Ukraina – Europos ateities garantas

by Jonas Vaiškūnas
2022 04 17
2
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mūsų visų ateitis viena: demokratinis XXI amžiaus pasaulis. Todėl arba jis bus, arba mūsų neliks. Pasaulio demokratizuoti nebus įmanoma, kol...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Nuorodos apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Escorts Service Near Mayur Vihar phase 1 Riya Call Whatsapp Mayur Vihar phase 1 Call Girl apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
Kitas straipsnis

Ketvirtadienio Perkūnkalbė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai