L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)

Pastaruoju metu kaip koks blogas užkratas plinta įprotis reik nereik kamšyti kalbą tarptautiniais žodžiais. Ar dėl to, kad naiviai ausiai jie įmantriau skamba, ar dėl įsišaknijusio vergiško mąstymo (kas sava – niekai, mat per daug aišku ir paprasta, kas svetima – tai jau lygis, mat neaišku, painu ir miglota). O gal, kad jais lengviau slėpti kalbos tuštumą ir minties seklumą?

Nors ir kaip ten būtų, save gerbiantis, ypač nuo pakylos į kitus bylantis, žmogus privalo kalbėti gražiai, sklandžiai ir kiek įmanoma labiau vengti svetimžodžių – daugelis jų kaip kaži ką nereikalingi, nes turime puikių lietuviškų žodžių norimai minčiai ar sąvokai išreikšti. Be to, dažniausiai tarptautiniai žodžiai vartojami ne vietoje – gal primiršus tikrąsias jų reikšmes ir paskirtį, o gal ir visai pastarųjų nežinant.

PROBLEMIŠKAI PROBLEMUODAMAS PROBLEMATIŠKOS PROBLEMOS NEIŠPROBLEMINSI

Bene dažniausiai mūsų kalbančiųjų, ypač visuomenės veikėjų, pievose tartum piktas dagys kyščioja PROBLEMA (<lotynų problema, kilmininkas problematis – uždavinys, klausimas <graikų problema, kilmininkas problematos – kyšulys, siekinys, užduotis, sauga arba priešingai – grėsmė, trukdis, kliūtis). Taigi šį, kaip ir daugelį kitų dabartinių tarptautinių žodžių, pasauliui padovanojo senovės graikai. Atskyrus priešdėlį pro, kuris čia reiškia žvilgį, metimą ar kitą judėjimą priekin ar buvimą priekyje, lieka šaknis blema, kilmininkas blematos, gimininga tai, kuri lietuvių kalboje sudaro žodį blėdis (kenkimas, žala: „Nedaryk kitam blėdies, ir tau nebus daroma“.), o rusų kalboje – visiems gerai žinomą keiksmažodį. Reikšmė taipogi panaši: žaizda, žala, kenkimas.

Bėda ta, kad vartojant šį žodį mūsų dienomis vis labiau tolstama nuo tikrosios jo prasmės (uždavinys, klausimas). Dar blogiau: jis be atodairos kemšamas vietoje gerų, tikusių, be to, mintį daug tiksliau ir aiškiau perteikiančių lietuviškų žodžių, o daug kam yra tapęs tiesiog įkyriuoju piktžodžiu, lotyniškai vadinamu verbum parasiticum.

Tad kai vedini netikusio įpročio žiojamės tarti „problema“, geriau tarkime: bėda, dalykas, eibė, galvosūkis, graužatis, keblumas, klausimas, kliautis, kvaršatis, nelaimė, nerimastis, nuostolis, rūpestis, sielvartas, stoka, uždavinys, vargas, žala ir panašiai – nelygu kas norima pasakyti. O kai ant liežuvio galo sukas „problematiškas“, skubėkime jį keisti į: abejotinas, dvejas, dviprasmis, keblus, neaiškus, neįkandamas, neįveikiamas, painus, sunkus, sunkiai įveikiamas…

„Problematiškas klausimas…“ – abejotinas, dvilypis, keblus, sunkus, vargiai įveikiamas…

„Problematiškas žmogus…“ – aikštingas, dvilypis, dviveidis, ir šioks, ir anoks, keblus, nepatikimas, nesugyvenamas, nesivaldantis, sunkiai nuspėjamas…

„Jis mums gyva problema“ – jis kaip gyva žaizda, papjova, kvaršatis, galvos (danties) skausmas, akmuo po kaklu, devynios bėdos…

„Jis turi problemų su kuo…“ – jam nesiseka, prastai klojasi, stringa kas… „turi problemų su alkoholiu…“ – girtuokliauja; „turi problemų su narkotikais…“ – įniko į kvaišalus; „turi problemų su pinigais…“ – prarado pinigus, neteko uždarbio, stokoja lėšų, įniko į nešvarius pinigus, neatgauna skolų; „turi problemų su darbu…“ – prastai klojas darbe, nesiseka rasti darbo…; „turi problemų su sveikata…“ – negaluoja, nesveikuoja, pasiligojęs, liguistas…

„Jis kelia mums problemų…“ – pridarė eibių, žalos, nuostolių, rūpesčių, pagadino visą reikalą…

„Turime problemų…“ – apniko bėdos, keblumai, nesklandumai; kliūva, nesiseka, stringa kas…

„Tai mūsų problemos…“ – tai mūsų rūpestis; tai jau mūsų reikalas; susitvarkysime patys…

„Ne tavo problemos…“ – nesirūpink; ne tavo reikalas; ne tavo kiškis, ne tu ir kiškis; ne tavo nosies kamšalas…

„Neieškok problemų…“ – nurimk; galvok, ką darai; neieškok bėdos, kliaučių, rūpesčių; neieškok ko nepametęs…

„Problema ta, kad…“ – visa bėda (kebeknė, kliūtis, kliautis), kad…; dalykas tas…; štai koks klausimas.

Skaityti kitus rašinius:
KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (2)