Jonas VAIŠKŪNAS, www.alkas.lt
Šiandien (lapkričio 17 d.) Seimo Krikščionių partijos (KP) frakcija vėl paskelbė, kad ji “sieks sustiprinti religines bendruomenes”. Pranešama, kad Krikščionių partijos frakcija Seime įregistravo mokesčių įstatymo pataisas, kurios sustiprintų religinių bendruomenių paramą visuomenei.
Teigiama, kad “gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pataisa leistų labdarai nepanaudotą 2 procentų pajamų mokesčio dalį palikti tradicinėms religinėms bendruomenėms, taip stiprinant jų galimybes, ypač rajonuose ir kaimiškose apylinkėse, teikti gyventojams dvasinę ir socialinę paramą”.
Pernai teise skirti 2 proc. GPM pasinaudojo apie 530 tūkst. gyventojų – tai mažiau nei trečdalis Lietuvos dirbančiųjų. Šių žmonių skirta suma sudarė apie 72 000 000 litų.
Nors šios pataisos jau buvo įregistruotos ir paviešintos lapkričio 9 d., o “Krikščionybės žiniasklaidos tarnybos” vadovas Juozas Dapšauskas šį KP pasiūlymą įvertino kaip priešrinkiminę reklaminę akciją, tačiau KP ir toliau siekia prisigerinti savo partijos bendravardei konfesijai.
“V. Žiemelis įregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą vien dėl to, kad pasigerintų prieš Bažnyčią. “Krikščionių partija” save vadinančiai politinei organizacijai reikia sudaryti įvaizdį, kad jie yra tie, kuo dedasi” – portalui etaplius.lt prieš savaitę sakė J.Dapšauskas.
J. Dapšausko nuomone, šie nepanaudoti ir niekam neskirti pinigai galėtų būti skirti visoms nevyriausybinėms organizacijoms:
“Ta dalis pinigų, kuri yra niekam nepaskiriama pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, privalėtų likti būtent šiai sričiai. Būtų galima įkurti fondą, iš kurio būtų finansuojamos, pateikus projektus, visuomeninės organizacijos. Jei būtų priimtas įstatymas ir įkurtas fondas, kuriame liktų pinigai skirti visoms nevyriausybinėms organizacijoms – tai būtų ne plepalų lygio kalbos apie nevyriausybinio sektoriaus stiprinimą”.
Nors šiųmetų pradžioje skirtingų bažnyčių vadovai ragino G.Vagnoriaus partiją atsisakyti krikščionių vardo, bet to padaryta nebuvo. Kurti bažnyčių hierarchų raginimams polit-krikščionys, matyt, nusprendę pademonstruoti krikščionišką atlaidumą savo broliams kitapus bažnyčių sienų kantriai tebesiūlo finasinę paramą savo bendravardžiams.
“Lietuvą įstūmus į gilią ekonominę ir finansinę duobę, visuomenėje gilėja moralinė ir dvasinė krizė, kuri kelia pavojų valstybės pamatams. Šiuo kritiniu laikotarpiu ypač svarbi tradicinių religinių bendruomenių visuomenės nariams teikiama dorovinio ugdymo, taip pat dvasinė ir socialinė parama, kurios nepajėgia suteikti valstybinės institucijos“ – sako KP frakcijos Seime seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Šiandienos žiniasklaidai skirtame pranešime nurodoma, kad šią KP frakcijos mokestinę pataisą jau parėmė ir kitų Seimo frakcijų nariai. Kokie? Nenurodoma. Alkas.lt redakcijai susisiekus su KP frakcijos sekretoriatu, neatsirado žinančių ir galinčių paaiškinti kokia dar frakcija riamia šią KP pataisą.
Matyt tenka sutikti su apžvalgininko Alvydo Januševičiaus vertinimu, kad nors “religija ir valstybės valdymas – griežtai atskirti dalykai, tačiau bažnyčia negali be valstybės pinigų, o politikai – be bažnyčios palaikymo per rinkimus. Gal dėl to kai kurios partijos pasipuošia religiniais lozungais ir bando papirkti svetimais pinigais, o bažnyčiose kunigai siūlo balsuoti už tuos, kurie palaiko bažnyčios instituciją.”
Bet, atrodo, šį kartą Katalikų Bažnyčia supranta, kad ne iš visų politinių rankų priimami Tautos pinigai ją “stiprina”.
