Žymos archyvas: žmonija

Kosminei „Voyager“ misijai – 40 metų (video) (0)

Voyager1_mokslolietuva.lt

Prieš keturiasdešimt metų buvo paleistas kosminis zondas „Voyager 2“ – taip prasidėjo viena ambicingiausių ir sėkmingiausių tolimųjų Saulės sistemos ribų tyrinėjimo misija.

Ta proga NASA paskelbė keletą įdomių faktų apie du šios misijos zondus, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“, nešančius ir žmonijos laišką nežemiškoms civilizacijoms, jei tik jos egzistuoja.

Zondai atsiuntė ir didelius duomenų kiekius, padėjusius geriau pažinti kosmosą ir atvėrusius naujų mokslinių tyrimų kryptis. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: lietuvių kalba paaiškina kitų pasaulio kalbų kilmę (video) (0)

lietuviu-kalbos-zodynai_mokslosriuba-lt

Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais. Galbūt skambės neįtikėtinai, tačiau kalbos užuomazgas Homo sapiens sukūrė tik prieš maždaug 100 tūkstančių metų. Dėl genų mutacijų pasikeitė žmogaus gerklų struktūra ir tai leido aiškiau artikuliuoti. Pirmieji žmonijos žodžiai buvo susiję su gamtos pavadinimais ir giminystės ryšiais. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: ar įmanoma tapti genijumi? (video) (0)

genijai_mokslosriuba.lt

Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.

„Anglų rašytojas Danielius Tametas nuo ketverių metų mintinai galėjo apskaičiuoti tai kas paprastam žmogui atrodo neįmanoma. Jis gali atlikti skaičiavimus šimto ženklų po kablelio tikslumu. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kaip įveikti skurdą? (video) (3)

56-4

Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Skaityti toliau

Energiniai augalai padeda spręsti aplinkosaugos problemas (0)

rapsai Peachandthistle.com nuotr.

Žmonijos energijos poreikiai sparčiai auga. Jiems tenkinti ilgą laiką pakako akmens anglies, naftos ir gamtinių dujų išteklių, tačiau šiems senkant mokslininkai ir visuomenė vis labiau atsigręžia į alternatyius, atsinaujinančius energijos šaltinius. Vienas jų – biomasė, kuri gali būti gaunama iš energinių augalų, tokių kaip kanapės, sidos, pluoštinės dilgelės, drambliažolės, garstyčios, rapsai, cukriniai runkeliai, javai, žilvičiai, paprastosios šunažolės, nendriniai eraičinai ir daugelio kitų. Mokslininkai atlieka įvairius tyrimus ir ieško efektyviausių būdų panaudoti energiją iš šių augalų. Skaityti toliau

V.Sinica, P.Stonis. Kaip viskas tampa norma (31)

vėliavaKartu su „Baltic Pride“ eitynių planais į Lietuvą sugrįžusios diskusijos homoseksualų teisių klausimais tėra dalis bendros tendencijos suvienodinti žmones išryškinant jų skirtumus ir paskelbiant tuos skirtumus teisiškai bereikšmiais. Gausūs svarstymai apie konkrečių teisių homoseksualams suteikimą paprastai vyksta šių teisių šalininkų siūlomų prielaidų apie homoseksualumo normalumą rėmuose.

Tačiau sutinkant, jog normalūs yra ne vien heteroseksualų santykiai, nėra ir jokio rimto, sekuliariąją visuomenės dalį įtikinančio pagrindo neigti teisę į santuoką ar partnerystę. Kaip ir daugeliu klausimų, priimant oponentų prielaidas tenka sutikti ir su jų išvadomis. Verčiau pažvelgti į seksualinių mažumų arba LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) emancipacijos praeitį ir ateitį – istoriją bei galutinę visuomenės viziją. Skaityti toliau

Modernus žmogus kvailėja, nes patiria per mažai išlikimo iššūkių? (1)

Efoto.lt, V.Visockienės nuotr.

Kad mūsų (žmonių) protiniai sugebėjimai ir elgesys išliktų konkurentabilus evoliucijos katile, reikia, kad optimaliai funkcionuotų galybė genų, o tam, savo ruožtu, reikia galybės nuožmių evoliucinių iššūkių ir spaudimo, priėjo išvadą mokslininkai.

Gana provokatyvi Stenfordo universiteto (JAV) tyrėjų teorija skelbia, kad Homo sapiens pamažu praranda savo protinius ir emocinius sugebėjimus, nes sudėtingas genų tinklas, kuris mus apdovanoja protiniais gebėjimais, yra ypatingai jautrus mutacijoms – o tos mutacijos modernioje mūsų visuomenėje pasitaiko vis rečiau, nes tam, kad išliktum gyvas, tiek protinių sugebėjimų, kiek reikėdavo anksčiau, nebereikia. Skaityti toliau

Ar žmonija sugebės išlikti dar 100 tūkst. metų? (0)

„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.

Mokslininkai, dalyvaujantys „Global Catastrophic Risk Conference“ suvažiavime Jungtinėje Karalystėje, dalyvavo neformalioje apklausoje, kuria buvo siekiama įvertinti grėsmes žmonijai. Mokslininkai tikimybę, kad žmonija išliks bent iki 2100 metų, įvertino vos 19 procentų. Bet panagrinėjus giliau aiškėja, kad toks kraštutinis pesimizmas neturi tvirto pagrindo. Pasak „newscientist.com“, mes ne tik nugyvensime iki 2100 metų, bet ir, labai tikėtina, išliksime ir ateinančius 100 000 metų.

Galima remtis Princetono universiteto (JAV) astrofiziko J.R.Goto skaičiavimais. Šis mokslininkas, įvertindamas 200 000 metų žmonių egzistencijos istoriją, Skaityti toliau