Nuo 1800 metų pasaulio gyventojų skaičius padidėjo daugiau nei 7 kartus. Tada gyveno beveik 980 milijonų žmonių, o dabar jau 7,3 milijardo. Maža to, vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai. Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu maisto trūksta apie 805 milijonams žmonių. Daugiau nei 785 milijonai suaugusiųjų yra neraštingi. 4,2 milijardai žmonių vis dar neturi prieigos prie interneto. 18 procentų žmonijos nesinaudoja elektra. Šimtai milijonų stokoja švaraus vandens, medicininės priežiūros, niekada nesinaudoja telefonu, nes jo neturi.
„Šiandien apie 5 milijonai Singapūro gyventojų sukuria didesnį bendrąjį vidaus produktą negu 180 milijonų pakistaniečių. 5 milijonai žmonių padaro daugiau, nei 180 milijonų. Singapūro miestas yra įsikūręs keliose salose arti pusiaujo. Plotas – daugiau nei 90 kartų mažesnis už Lietuvos teritoriją. Singapūriečiams pavyko įveikti korupciją, tautinius nesutarimus ir sukurti labai patrauklią aplinką verslui.
Šalis be naudingų išteklių ir stokojanti žemės ploto, virto neįtikėtinai klestinčiu kraštu. Šiandien tai ketvirtas pagal dydį pasaulio finansų centras, trečias pagal dydį pasaulio naftos perdirbimo centras, vienas iš didžiausių pasaulio uostų ir medicinos mokslo centrų. Net vargšai šioje šalyje gyvena pasiturinčiai.“ – sudomina „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys.
TV laida „Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva populiarinti mokslą visuomenėje. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kas antrą antradienį 20.15 val. per LRT Kultūros kanalą. „Mokslo sriuba“ kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Patronažą šviesiai suteikia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Matote, bvp neatsiranda iš niekur, tam reikia resursų. Konkrečių ir apčiuopiamų resursų, kurių kiekis žemėje, deja, labai ribotas. Todėl visiškai suprantama, kad jei Singapūras generuoja tiek bvp, tai atitinkamai sunaudojama ir resursų, kurių kitiems jau nebelieka. Pakistano priešpastatymas šiuo atveju yra visiškai netinkamas.
Net Europa sunaudoja 19 kartų daugiau resursų, nei pati jų turi. Todėl Europa santykinai klesti, o Afrika, Pakistanas ir kitos šalys, iš kurių tie resursai atkeliauja, lieka ant ledo. Pavadinkime tai civilizuotu plėšikavimu. Pavadinkime tai ekocidu, nes bet koks bvp augimas neatsiejamas nuo ekologinių katastrofų, ar net ištisų visuomenių ekologinio kracho. Dar matysime tai. Ko, pvz., vertas bvp augimas Japonijoje Fukušimos akivaizdoje? Nieko.
Lietuvoje, pvz., yra toks vienas veiklus bvp augintojas Karbauskis, kuris kasmet plečia savo valdas ir sėkmingai vysto savo pramoninį žemės ūkį. Ar turėtumėme jį gerbti? Prieš atsakant kiekvienas turėtu pasidomėti kiek tūkstančių tonų trąšų, herbicidų, insekticidų ir pesticidų užsako ir sunaudoja Karbauskio valdomos įmonės. Tada dar pasidomėti kokią žalą ekosistemoms atneša intensyvi žemdirbystė, kas yra tas dirvožemio nykimas ir apskritai iš kur jis atsiranda, kas yra aplinkos skurdinimas. Tuomet neišvengiamai taps visiškai aišku, kad Karbauskis yra tik dar vienas plėšikas, tik jis plešia ateinančias kartas, kuriems liks dulkantys laukai ir vėžio apimti kūnai. Bet gi px viskas, svarbu, kad vardan Lietuvooos…
Kiek girdėjau iš agentūros VBS (viena boba sakė), tai Karbauskis – didelis Pagonių draugas. Taip kad, valgyk jo šv.Duoną ir Dešrą, ir tik džiaukis.
Šiaip, apie chemikalus – tai be jų neužauginsi nieko. Galų gale, pradėjusi saikingai juos vartoti, žmonija prailgino savo GAT (gyvenimo amžiaus trukmę) – nuo 35 iki 70. Ir gana, ar tu nori dar daugiau ?
kaip iveikti… tai gal neskurdinti visu pirma. Vakatru salys gyvena gerokai prabangiau nei turetu pagal savo galimybes… ar is balos tas grazumas?